Eksperimentinio klasės krepšelio dar teks palaukti

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vyriausybė, neradusi sutarimo dėl finansavimo, posėdyje nepriėmė galutinio sprendimo dėl klasės krepšelio, nors praėjusią savaitę buvo patvirtinta Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengta eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, turėjusi įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d.

Finansų ministerija neskyrė lėšų

„Mes pagal jau atrinktas konkrečias savivaldybes patikslinome finansinę situaciją, t. y. sumažėjimas iki 3,75 mln. eurų nuo 4,6 mln. eurų. Šiandien vėl lyg ir iškilo neaiškumai, nes niekas nenori skirti tų pinigų mums. Pasižiūrėsime, kas bus toliau“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
ŠMM parengta eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika nuo 2016 m. sausio 1 d. turėjo būti įgyvendinama penkiose ministerijos atrinktose savivaldybėse, tačiau dabar ministrė teigia tuo abejojanti. Finansų ministerija pareiškė, kad projektas nesuderintas su ja, ir buvo nelinkusi skirti lėšų.
„Dabar jau nebežinau. Pirma buvau garantuota tikrai, šiandien galvoju, matyt, yra kažkokie kiti kai kurių ministrų pamąstymai, nes procesas nejuda“, – sakė A. Pitrėnienė.
Ministrė sakė besitikinti, kad vis dėlto dėl finansavimo pavyks susitarti, nors pripažino, kad tai politinis sprendimas. Į kritiką, kad metodika esą parengta netinkamai, A. Pitrėnienė atsakė tuo, kad ją rengė profesionalai, ir ji parengta tinkamai.
„Aišku, tobulybei ribų nėra. Tam ir yra „pilotas“, kad būtų patikslinta, o pasakyti, apkaltinti žmones neprofesionalumu aš tikrai šiandien negalėčiau“, –  teigė ministrė.

Klasės krepšelio formavimas

Pagal šią patvirtintą metodiką, bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo finansavimo principas yra kitoks negu mokinio krepšelio. Ugdymo lėšos skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms mokymo reikmėms, pavyzdžiui, mokymo priemonėms, – kiekvienam mokiniui. Tikimasi, jog tai padės išsaugoti adekvatų mokyklų finansavimą, mokyklose stiprės ugdymo kokybė, neliks konkuravimo tarp mokyklų dėl kiekvieno mokinio krepšelio.
Atsižvelgiant į sąlyginės klasės dydį, kiekvienam srautui nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai pirmose–dešimtose klasėse: mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 ir daugiau mokinių viename sraute. Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse 9 mokiniai, 11–12 klasėse 15 mokinių. Taigi mokykloms neliktų finansinių paskatų turėti perpildytas klases.
Jei klasėje yra mažiau nei 8 mokiniai, bus skiriama dalis krepšelio. Pavyzdžiui, 1–10 klasėms, kuriose yra 1–4 vaikai, bus skiriama 0,33 minimalaus krepšelio dydžio, jei klasėje yra 5–8 vaikai, – 0,5 minimalaus krepšelio dydžio. 11–12 klasėms, kuriose yra 1–8 vaikai, bus skiriama 0,33 minimalaus krepšelio dydžio, jei klasėje yra 8–14 vaikų, – 0,5 minimalaus krepšelio dydžio. Toks skaičiavimas leis užtikrinti pakankamą ugdymo finansavimą jungtinėse klasėse.

Spręs dėl naujos metodikos taikymo

Savivaldybės savo skirstomą klasės krepšelio dalį (4–5 proc.) turės paskirstyti ne mažiau kaip 2/3 šių lėšų tvirtinant savivaldybės biudžetą.
Be to, lėšos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti bus skaičiuojamos 10 procentų nuo lėšų ugdymo procesui vykdyti. Dabar valdymo lėšos mokyklose svyruoja nuo 8 iki 20 proc. visos mokinio krepšelio sumos. Į šią sumą įeina ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos darbuotojų darbo užmokestis. Lėšos švietimo pagalbai ir bibliotekai yra atskirtos nuo valdymo lėšų ir skaičiuojamos kiekvienam mokiniui atskirai.
Atsižvelgus į bandomojo projekto savivaldybėse rezultatus, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto