Dvi atmintinos datos sujungtos parodoje „Skrydžio tikslas – Lietuva“, atidarytoje A. Griškevičiaus aviacijos muziejuje Viekšniuose.
Ekspozicijos skirtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-osioms metinėms bei Aleksandro Griškevičiaus 160-osioms mirties metinėms paminėti.
Ekspozicija atvyko iš Kauno
S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą sukaktis Mažeikių muziejuje paminėta praėjusią savaitę – čia pristatyta mūsų kraštiečio Pijaus Poškaus knyga „Turi būti paleistas… Kapitonas Steponas Darius Lietuvos karo aviacijoje 1922–1927 m.“.
A. Griškevičiaus aviacijos muziejuje iki balandžio pabaigos veiks ekspozicija, pasakojanti apie įsimintiną „Lituanicos“ skrydį. Ji atkeliavo iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune.
„Kilnojamoji paroda suteikia nemažai informacijos apie patį skrydį bei lakūnus, ją pagyvina archyvinės nuotraukos. Kadangi šiemet turime dvi sukaktis, nusprendėme pažymėti ir savo kraštiečio, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus mirties metines“, – sakė muziejininkė Audronė Stankuvienė.
Pasitinka sumažintas modelis
Lietuviai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas į skrydį per Atlantą iš Niujorko išsiruošė 1933 m. liepos 15-osios rytą, jų tikslas buvo be nutūpimo pasiekti Kauną, įveikiant apytiksliai 7,2 tūkst. kilometrų atstumą. Pagal skrydžio nuotolį ,,Lituanicos‘‘ lakūnai pasiekė antrą rezultatą pasaulyje – įveikė net 6 411 km, o pagal išbūtą laiką ore – ketvirtą rezultatą (37 valandos ir 11 minučių). Jų skrydis nutrūko liepos 17-osios naktį, kai lėktuvas sudužo Lenkijoje, Soldino apylinkėse. Abu lakūnai žuvo.
„Dėl jų žūties buvo kelta įvairių versijų, net ir tokia, kad „Lituanicą“ numušė vokiečių priešlėktuvinė gynyba, kadangi lakūnai įskrido į karinių įtvirtinimų zoną, tačiau šią versiją labiau palaikė sovietiniais laikais sovietų saugumo tarnybos. Mano manymu, lėktuvas nukrito dėl labai prastų atmosferos sąlygų: lakūnai bandė apeiti audros frontą, sukosi atgal, skrido mažame aukštyje, kliudė medžių viršūnes ir dėl to „Lituanica“ sudužo“, – savo knygos pristatymo metu kalbėjo P. Poškus.
Be kilnojamosios parodos, lankytojai gali susipažinti su „Lituanicos“ modeliu, yra medžiagos apie lakūną Feliksą Vaitkų, kuris su „Lituanica II“ 1935 metais bandė pakartoti skrydį per Atlantą, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų buvo priverstas nusileisti Airijoje.
Praeities aviacija – eksponatuose
Viekšniai gali didžiuotis, kad šiame mieste paskutinius trejus metus gyveno A. Griškevičius – vienas iš Lietuvos aviacijos pradininkų. Name, kuriame jis gyveno, prieš 42 metus buvo įkurtas Aviacijos muziejus. Išradėjas ir orlaivių konstruktorius mirė 1863 m. vasario 2 d. Jis palaidotas Viekšnių senosiose kapinėse.
A. Griškevičius gimė 1809 m. Kėdainių rajone, mokėsi Kėdainiuose, dirbo Vilniuje, Šiauliuose. Čia ir susidomėjo aviacija: konstravo oro balionus, didžiulius aitvarus, kuriais pats bandė skraidyti, po to ėmėsi projektuoti lėktuvų modelius su nejudančiais sparnais. Vieną geriausių savo projektų konstruktorius aprašė studijoje „Menas skraidyti“.
Domėdamasis skraidymo teorija bei filosofija A. Griškevičius parengė keletą skraidymo aparato projektų, vieną jų aprašė 1851 m. išleistoje knygelėje „Žemaičio garlėkis. Pagal Aleksandro Griškevičiaus laisvąją mintį“. Jo projektas yra vienas pirmųjų Lietuvos aviacinės minties istorijos puslapių, todėl išradėjas teisėtai laikomas aviacijos Lietuvoje pradininku.
1855 m. jis pastatė lėktuvą, kuris gerokai skyrėsi nuo aprašytojo knygelėje. Aviacijos istorikai teigia, kad techniniais bei aerodinaminiais duomenimis šis skraidymo aparatas labiau primena šiuolaikinių lėktuvų modelius. Lėktuvas buvo išbandytas tų pačių metų vasarą.
Muziejuje eksponuojamas A. Griškevičiaus suprojektuoto garlėkio modelis, saugomas savamokslio konstruktoriaus autografas, jo parašytų knygų kopijos. Žmonės, kurie domisi aviacija, čia tikrai ras įdomių eksponatų.
Autoriaus nuotr.
