Septyniasdešimt trejų Šventosios girininkas, Kretingos rajono tarybos narys Rimantas Kviklys teigė, jog jaučia pareigą priminti titaniškus savo dėdės Broniaus Kviklio nuopelnus Lietuvai ir jos žmonėms.
Bronius Kviklys – žymus JAV lietuvių spaudos žurnalistas, kolekcininkas ir ekonomistas. Emigracijoje jis rinko medžiagą ir išleido septynių tomų veikalą „Lietuvos bažnyčios“, už kurį Popiežiaus buvo apdovanotas aukso ordinu, ir keturių tomų enciklopediją „Mūsų Lietuva“.
DĖDĖ BUVO TIKRAS
PATRIOTAS
Rimantas Kviklys įsitikinęs, jog nuo dažno vartojimo nudyla skambios sąvokos. Todėl jis dešimt metų kantriai rinko medžiagą, kad šiandien galėtų pasakyti, jog jo tėvo pusbrolis Bronius Kviklys buvo tikras lietuvių tautos patriotas, kaip ir tėvas Mečislovas Kviklys, 1936-1940 metais dirbęs Seimo sekretoriumi.
„Buvau devynerių, kai šeimą ištrėmė, o tėvą sušaudė“, – prisiminė girininkas.
Užėjus sovietams, B.Kviklys, Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigęs ekonomiką, studijavęs teisę ir žurnalistiką, pasitraukė į Vakarus. Iš ten išvyko į Čikagą. Daugiau kaip du dešimtmečius dirbo paprastu darbininku fabrike.
Vakarais ir savaitgaliais 32-jus metus jis kruopščiai atsidavė leidybiniam darbui: rinko iliustracinę bei faktinę medžiagą apie Lietuvos vietoves, rinko lėšas ir organizavo savo knygų leidybą.
Medžiagą B.Kviklys rinko iš įvairių šaltinių: archyvų, tarybinės Lietuvos ir Vatikano kunigų dokumentų bei pasakojimų. Pasak B.Kviklio dukters Danguolės, pagrindines bažnyčių nuotraukas tėvas gavo iš žymaus, sovietmečio spaudoje nuotraukas publikavusio fotografo.
B.Kviklio darbo rezultatas: 3 tūkst. 36 puslapių keturių tomų enciklopedija „Mūsų Lietuva“ ir 3 tūkst. 556 puslapių septynių tomų veikalas „Lietuvos bažnyčios“. Leidiniuose – antra tiek fotografijų bei iliustracijų. Šis darbas atliktas nuo 1955 iki 1987 metų
„Lietuvos bažnyčios“ išleistos JAV 1 tūkst. 200 egzempliorių tiražu ir yra bibliografinė retenybė.
NEBŪTŲ PAKĖLĘS
NUOSKAUDOS
R.Kviklys mano, kad jo dėdė nebūtų išgyvenęs to, kas šiandien vyksta nepriklausomoje Lietuvoje. B.Kviklys mirė 1990 metais, eidamas 77-uosius metus.
Jo prisakymu, šešias su puse tonos sveriantis archyvas buvo pargabentas į Lietuvą.
R.Kviklio žodžiais, Vytauto Didžiojo universitetas, jį priimdamas, nerodė didelio entuziazmo.
„Kai kam atrodė, kad leidiniuose yra netikslumų, iškraipyti faktai. Bet aš manau, kad tikroji neprielankumo priežastis buvo ta, jog, gyvendamas emigracijoje, dėdė vienas padarė daugiau, negu kai kurie akademiniai institutai. Ir su tuo susitaikyti, matyt, nebuvo lengva“, – įsitikinęs Rimantas Kviklys.
Pasak pašnekovo, Brežnevo laikais Lietuvoje 30 tūkst. tiražu buvo išleistas fotografuotinis „Mūsų Lietuvos“ leidimas ir bematant išgraibstytas iš knygynų. Tačiau pakartotinis, 1995-aisiais metais turėjęs pasirodyti antrasis leidimas buvo išgabentas sumalti į Vilniaus popieriaus fabriką.
„Nežinau, kokią dalį tiražo sunaikino. Aišku viena – dauguma tuo metu gyveno tautos prisikėlimu, o kažkas – tik juodu pavydu “, – tvirtino R.Kviklys, tikindamas, jog šiandien jis kaip pilietis nebegalįs tylėti, kai nepelnytai užmirštas iškilaus tautiečio vardas.
POPIEŽIUS APDOVANOJO
AUKSO ORDINU
Dėl pakartotinio enciklopedinio veikalo apie bažnyčias išleidimo Lietuvoje dėdė, R.Kviklio žodžiais, kreipėsi į kardinolą Vincentą Sladkevičių bei Telšių vyskupą Antaną Vaičių. Tačiau jam buvo atsakyta neigiamai.
„Gal todėl, kad B.Kviklys nebuvo „davatka“, rodė pakantumą įvairių konfesijų atstovams. Jis tarėsi su išeivijos liuteronų vyskupu Ansu Trakiu išleisti aštuntą „Lietuvos bažnyčių“ tomą, kuriame būtų aprašytos evangelikų liuteronų šventovės. Tik nebespėjo“, – tvirtino pašnekovas.
Tačiau Broniaus Kviklio nuopelnai Lietuvos bažnyčiai aukštai buvo įvertinti Popiežiaus Jono Pauliaus II: Šventasis Tėvas 1984 metais jį apdovanojo aukso ordinu.
Irena BENIUŠIENĖ
