Esperanto – draugystei ir pažinimui

Mažeikiškiai grįžo namo gerai praleidę laiką, kupini įspūdžių ir įsitikinę: esperanto – perspektyvi kalba. Nuotr. iš asmeninio albumo

Esperanto – tarptautinė kalba, kurios žinovai šią vasarą paminėjo 125-ąsias jos gyvavimo metines.
Mažeikiškės mokytojos ir esperanto aistruolės Gražinos Opulskienės nuomone, tai yra geriausias įrodymas, kad kalba gyva ir reikalinga.
Žmonių, kurie moka šią kalbą ir ją naudoja bendravimui, sukuria naujus reikalingus terminus, yra visuose pasaulio kampeliuose, ir visi esperantininkai tvirtina, kad mokytis šios kalbos yra lengviau nei kitų.
Merkelio Račkausko gimnazijos esperantininkai įsitikinę: esperanto – puiki priemonė susikalbėti, susidraugauti ir… pakeliauti.

Pažinimo raktas

Kaip teigia jau ne pirmus metus esperanto būreliui vadovaujanti Merkelio Račkausko gimnazijos mokytoja G. Opulskienė, būti esperantininku – vadinasi, ne tik mokėti kalbą, bet ir bendrauti su žmonėmis visame pasaulyje, keistis nuomonėmis ir patirtimi tiesiogiai, kartu dalyvauti renginiuose, keliauti ir svečiuotis vieniems pas kitus, pažinti kitas kultūras tiesiogiai, kasdieniame gyvenime.
„Daug jaunų žmonių nuoširdžiai mano, kad anglų kalba jau yra tas raktas į pasaulį ir jos užtenka, bet mano kelionių patirtis aiškiai rodo, kad anglų kalba mažai padeda Azijos šalyse ar tolimoje Kuboje, net Prancūzijoje mažai kas jos mokosi, nes prancūzus labiau domina kaimynų ispanų kalba. Kiekviena kalba yra ir savo kultūros nešėja, todėl šiais amerikonėjimo laikais esperanto kalba tampa savotišku nacionalinių kalbų gynėju“, – tvirtina pedagogė.
Lapkritį tuo galėjo įsitikinti Merkelio Račkausko gimnazijos esperantininkai, kurie kartu su savo vadove G. Opulskiene, direktoriaus pavaduotoja Lena Krigeliene ir psichologe Jūrate Pivariūniene keliavo į Bulgariją, kur vyko Comenius projektas „Profesijų įvairovė: iššūkius paverskime svajonių išsipildymu“.
Kai grįžome iš kelionės, nutariau aprašyti patirtus įspūdžius.

Dalyvauja penkios šalys

Projekte, be mūsų mokyklos gimnazistų, taip pat dalyvauja moksleiviai iš Italijos, Rumunijos, Vokietijos ir Bulgarijos. Esperanto kalbos mokausi jau ketvirtus metus, tad labai nudžiugau sužinojusi, kad mūsų mokykla dalyvaus projekte.
Lapkričio 3-iąją, vėlai vakare, pajudėjome į Vilniaus oro uostą. Laukė ilga, varginama, bet kartu ir įdomi kelionė.
Į Bulgariją, nediduką, bet savaip mielą miestelį Polski Trambesh, atvykome vėlų sekmadienio vakarą, tad nieko labiau už poilsį, šiltas lovas nenorėjome.

Pirmadienis

Pirmadienį iš pat ryto ėjome išsikeisti pinigų. Bulgarijos piniginis vienetas – levai.
Mokykloje visi susipažinome, vyko grupių pristatymai. Mes, mokiniai, galėjome žaisti tinklinį, krepšinį, futbolą, o atvykę mokytojai susitiko su savo kolegomis bulgarais.
Truputį pasportavę ėjome tobulinti esperanto kalbos žinių: pradedantiesiems pamoką vedė mūsų mokytoja G. Opulskienė, pažengusiesiems – vokietis, o dar labiau pažengusiems mokiniams – pedagogas iš Belgijos.
Praturtinome savo esperanto kalbos žodyną, išmokome naujų dainų šia kalba, kurias vėliau dainavome važiuodami autobusu.
Vakare vyko talentų vakaras. Vieni šoko, kiti deklamavo eiles, dar kiti stebino savo balsu ar gitara išgaunamais garsais.

Antradienis

Antradienį gavome užduotį „Lobių paieška“. Užduotį atlikome miestelyje: aplankėme istorijos muziejų, tradicinę bandelių kepyklą, miesto cerkvę, paštą.
Mums reikėjo surinkti vėliavėles ir jas suklijuoti. Atlikę užduotį vykome į netoliese esantį miestą Velinko Tarnovo. Aplankėme tvirtovę „Carevec“ ir dar turėjome kelias laisvas valandas miestui apžiūrėti.

Trečiadienis

Trečiadienis buvo ta diena, kai nusprendėme pusryčius pavalgyti miestelio tradicinėje kepykloje. Vėliau pristatėme savo namų darbus „Profesinio informavimo ir karjeros planavimo sistemos“. Galėjome diskutuoti, lyginti, kaip mes ir kitos šalys orientuoja, padeda mokiniams pasirinkti profesijas.
Po kavos pauzės pasidalijome mintimis: kaip projekto šalių žmonės įsivaizduoja Bulgariją.
Po pietų aplankėme miesto rotušę ir susitikome su miesto meru, pažiūrėjome, kaip dirbama vietinėje modernioje įmonėje. Vakare mūsų laukė folkloro koncertas.

Ketvirtadienis

Ketvirtadienį turėjome vykti į Bulgarijos sostinę Sofiją, bet vykome į Pleveną. Todėl, kad Sofija yra gana toli nuo Polski Trambesh, o Bulgarijos įstatymas neleidžia vaikams iki 18 metų važiuoti tamsoje be tėvų.
Plevenas – miestas Bulgarijos šiaurėje, tai srities centras. Plevenas įsikūręs Dunojaus lygumoje, čia žmonės užsiima pieno, vaisių, vyno, tabako gamyba, yra tekstilės, cemento, stiklo, mašinų gamybos įmonių. Į vakarus nuo miesto, kaip ir pas mus, pastatytas naftos kombinatas.

Penktadienis

Penktadienį turėjome dar vieną esperanto pamoką, po jos dalyvavome viktorinoje apie Europą ir projekto šalis. Po pietų vyko renginys „Projekto partnerių šalies ekonominio ir istorinio vystymosi 1900–1989 m. pristatymas“. Pristatyti reikėjo ne savo, o svetimą šalį.
Mes pristatėme Italiją, o apie mus pasakojo Rumunijos moksleiviai. Buvo įdomu pažiūrėti ir pasiklausyti, kaip mūsų Lietuvą pristatys kita šalis.
Po vakarienės vyko diskoteka.

Šeštadienis

Šeštadienis buvo smagiausia diena ir, deja, paskutinė. Aplankėme vyrų ir moterų vienuolynus kalnuose, Etarą – muziejų po atviru dangumi, o vakare išsirengėme į paskutinius, atsisveikinimo, šokius.
Kai kalbėjausi su draugais, ne vienas tvirtino: visa ši intensyvi savaitė pasirodė kaip mėnuo, Bulgarijos miestelis tapo savas, sunku buvo atsisveikinti su naujaisiais draugais. O vidus kunkuliavo nuo įspūdžių, patyrimų, emocijų…

Gražina Opulskienė,
esperantininkė, būrelio vadovė:
– Paprasta ir logiška gramatika, daug šaknų, atpažįstamų iš tarptautinių žodžių, vienintelė kirčiavimo taisyklė, kai visada tariama taip, kaip rašoma – visa tai palengvina mokymąsi. Ir vis tik mokytis reikia, nebent jau esate poliglotas, tada esperanto kalbėsite po keliolikos pamokų.
Kita vertus, jau mokat esperanto, yra daug lengviau mokytis kitų kalbų ir gal todėl daug esperantininkų – daugiakalbiai.
Jauniems žmonėms, išmokusiems tarptautinės kalbos, dalyvaujant renginiuose bei susitikimuose yra puiki galimybė susipažinti su jaunuoliais iš įvairių šalių. Renginių visada yra labai daug, bet kuriuo metų laiku vyksta kongresai, teminės savaitės, muzikiniai ir kitokie festivaliai, kursai, seminarai.
Naujųjų metų sutikimas, Velykų savaitė ar tiesiog atostogavimas kartu suartina žmones, moko tolerancijos, supratimo, kitokio pasaulio suvokimo. Todėl visada džiaugiuosi, kai mūsų gimnazijos „esperantukai“ gali dalyvauti jaunimo renginiuose.
Lietuvaičiams lengviausia išbandyti savo žinias ir pajusti nuotaiką, vyraujančią esperantininkų renginiuose, pavasarį dalyvaujant Vilniaus jaunimo klubo tradiciškai organizuojamame renginyje „Boatado“ („Valčiavimas“). Visą ilgą savaitgalį esperantininkai valtimis keliauja po Ignalinos ežerus, kartu lanko turistines vietas, žaidžia ir bendrauja tik tarptautine kalba.
Mūsų gimnazijos esperanto kalbos būrelio nariai jau lankėsi jaunimo kongresuose bei festivaliuose ir kitose šalyse: Ukrainoje, Italijoje, Čekijoje, Japonijoje, dėl bendro projekto dar lankysimės Italijoje, Vokietijoje ir Rumunijoje.
Artimiausias didelis renginys jaunimui – Naujųjų metų sutikimas Vokietijos Naumburgo mieste, kur susirinks apie 200 jaunų esperantininkų, kartu dalyvaus paskaitose, ekskursijose, viktorinose ir šoks diskotekoje iki paryčių. Renginys tęsis visą savaitę – nuo gruodžio 27 iki sausio 3 dienos.
Kur galima mokytis esperanto kalbos? Mažeikiuose – Merkelio Račkausko gimnazijoje veikiančiame esperanto kalbos būrelyje, bet visi besidomintieji šia kalba gali tiesiog mokytis savarankiškai – internetu.
Adresu http://www.kurso.com.br ar „google“ paieškoję „Kurso de esperanto“ rasite pradžiamokslį lietuviškai, o jei norite asmeninio konsultanto mokymosi procese, registruokitės www.lernu.net.  Kodėl verta mokytis esperanto? Taigi todėl, kad ši kalba: lengvesnė, tinkamesnė, demokratiškesnė, ekonomiškesnė, sėkmingesnė.