Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesniu

Virtuali diskusija – „Pramonės 4.0 poveikis žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateičiai“.

Europos Sąjungos skatinami technologiniai pokyčiai, populiariai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija, turėtų iš esmės sustiprinti Lietuvos maisto augintojų ir gamintojų kuriamą pridėtinę vertę.
Didelę dalį Lietuvos žemės ūkio eksporto vis dar sudaro žaliavos, visų pirma grūdai. Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika, dėl kurios atnaujinimo šiuo metu derasi Europos Parlamentas ir valstybių vyriausybių atstovai, turėtų numatyti tvarios ir ekologiškos maisto gamybos kryptį, o šiam perėjimui bus numatytos reikšmingos investicijos.

Žada paramą naujoms technologijoms

„Daugiau paramos bus skiriama tiems, kurie prisidės prie mūsų keliamų bendrų tikslų – tvarumo, ekologijos, skaitmeninimo. Į šias sritis bus investuojama daugiausia laiko, lėšų ir žmogiškųjų išteklių“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.
Jis pabrėžia, kad ateityje ūkininkai turėtų gauti paramą kompleksiniam ūkio modernizavimui, o ne vien atskiriems įrenginiams, tokiems kaip išmanusis traktorius ar karvių melžimo sistema. Didesnės paramos turėtų sulaukti ir ekologiniai ūkiai.
Europarlamentaras Andrius Kubilius pabrėžia, kad technologiniai pokyčiai yra ne tik naujas kompiuteris ūkyje ar savaeigiai traktoriai, kuriems jau greitai nebereikės vairuotojų. Jo teigimu, svarbu suprasti ir klimato kaitos išbandymus ir dėl to mažinti anglies dioksido išlakas, dalį jų grąžinti atgal į žemę bei padėti žemdirbystei prisitaikyti prie klimato pokyčių.
Anot A. Kubiliaus, šią adaptaciją gali palengvinti genų redagavimo technologija, kuri padėtų augalams prisitaikyti prie pasikeitusių klimato sąlygų. Mokslinį potencialą turinti Lietuva gali tapti viena iš šio proceso pirmūnių. Šioje srityje aktyviai dirba Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.

Pokyčiai jau įgyvendinami

Įvairius produktus iš grikių gaminančios įmonės „Ekofrisa“ direktorė Lina Dužinskienė teigia, kad didžiausia šalies maisto pramonės problema – mažas produktyvumas ir sąlyginai didelė žaliavų perdirbimo savikaina. Be to, regionuose darosi sunku atrasti reikiamos kompetencijos darbuotojų.
„Tai privertė mūsų įmonę ryžtis investuoti į skaitmeninimą ir visišką gamybos linijos automatizavimą. Iki tol visi mūsų įrenginiai buvo valdomi mechaniniu būdu. Veikė ir žmogiškasis faktorius, kai nesi garantuotas, kad grikių kruopos bus stabilios kokybės“, –pripažįsta įmonės vadovė.
Siekdama atrasti naujų eksporto rinkų, „Ekofrisa“ nusprendė gaminti nemažai naujoviškų produktų iš grikių kruopų ir grūdų. Įmonės vadovė pabrėžia, kad būtina atsižvelgti ir į besikeičiančias maisto madas – pavyzdžiui, šiuolaikinis jaunimas itin skuba, todėl nebeturi laiko virti kruopų ir jų vartojimas mažėja. Dėl tokių tendencijų įmonė sukūrė karštu vandeniu užpilamą grikių kokteilį.
Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos planai įmonės negąsdina – jie iš esmės jau įgyvendinti: naudojama saulės energija, kurui – grikių lukštai, o šiuo metu baigiama kurti biofermentacijos sistema, kuri leis pūdyti likusias atliekas ir paversti jas kompostu arba trąšomis.

Nišų eksportui yra

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas sako, kad iš tūkstančio šiandien šalyje veikiančių maisto pramonės įmonių savo produkciją eksportuoja mažiau nei dešimtadalis. Tai iš dalies lemia ir šalies dydis – Europos žemėlapyje esame nedideli, todėl konkuruojame išskirtiniais produktais, kurie gaminami mažais kiekiais. Pastaruoju metu auga sveikų užkandžių rinka, ilgo galiojimo prekių poreikis, taip pat gėrimų, vegetariškų ir veganiškų produktų gamyba.
„Esame savotiška laboratorija, o tai yra įdomu Europai. Pagal inovacijų skaičių prekių lentynose esame antri po olandų. Dabar mums reikia sprendimų, pritaikytų mažoms ir vidutinėms įmonėms. Joms tapti skaitmenizuotomis bus nemažas išbandymas“, – neabejoja G. Bagušinskas.
Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktorius Šarūnas Celiešius sako, kad jau šiandien lietuviški produktai eksportuojami į maždaug 150 pasaulio šalių, taigi sugebame būti įdomūs užsienyje. Jo teigimu, artimiausiu metu neišvengiamai susidursime su tam tikrų kompetencijų stoka, todėl reikės kurti mokymų programas arba į žemės ūkį ir maisto pramonę pritraukti naujų protų.
Europarlamentaras A. Kubilius pastebi, kad šiandien Lietuva jau turi daug gerų pavyzdžių – įmonių, išsikovojusių nemenką užsienio rinkų dalį. Dabar kyla klausimas, kaip prie to gali prisidėti valstybė, kam bus panaudoti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo pinigai, skirti technologijoms diegti, skaitmenizuoti ir Žaliajam kursui įgyvendinti.
„Ateinantys pokyčiai yra galimybė tapti kitokiais ir po dešimtmečio eiti koja kojon su rinkos reikalavimais, o ne gaminti morališkai pasenusius produktus. Nieko nedarant laukia iškritimas į žemesnę lygą“, – pabrėžia G. Bagušinskas.

Kviečiame dalyvauti kitoje Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir „AgriFood Lietuva“ rengiamoje virtualioje diskusijoje apie žiedinę ekonomiką žemės ūkyje ir maisto pramonėje, kuri vyks balandžio 16 d. Daugiau informacijos ieškokite digitalfarm.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*