Europos paveldo dienų akcentas – kultūrinis kraštovaizdis

Fotografijų parodoje – gražiausi rajono kultūros paveldo objektai. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Šiemetinių Europos paveldo dienų tema buvo „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“.
Praėjusį savaitgalį Mažeikių rajono gyventojai į pažintį su rajono istoriniu kultūriniu kraštovaizdžiu leidosi, dalyvaudami Dautarų dvare surengtoje konferencijoje. Šeštadienį ir sekmadienį norintieji važiavo į ekskursijas po piliakalnius bei kitus objektus.

Prasidėjo vasarą

Europos paveldo dienos – vienas didžiausių kasmetinių šalies nekilnojamojo kultūros paveldo populiarinimo renginių – ne pirmus metus vyksta ir Mažeikių rajone.
Šiemet, kaip ir pernai, paveldo dienos mūsų rajone prasidėjo dar rugpjūtį, kuomet buvo surengti visuomenei skirti mokymai, kaip kūrybiškai vesti ekskursijas ir pristatyti savo kraštą.
Buvo surengtas ir fotopleneras, į kurį pakviesti fotografai lankė Viekšnius, Gyvolių piliakalnį, Gudų malūną, Pavirvytės dvarą, Tučių kapinaites, Rubikus, Plinkšes ir įamžino gražiausius, įdomiausius kultūros paveldo objektus.

Temos glaudžiai susijusios

Praėjęs savaitgalis kultūros paveldu besidomintiems mažeikiškiams buvo įdomus tuo, kad Dautarų dvare vyko konferencija, kurioje buvo apibendrinta visa, kas nuveikta.
Pasak Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus specialistės Rūtos Končiutės-Mačiulienės, kuruojančios paveldosaugą, šių metų Europos paveldo dienų tema apie kultūrinį kraštovaizdį glaudžiai siejasi ir su tuo, kad 2017-ieji Seimo yra paskelbti Piliakalnių bei reformacijos metais. Tai ir padiktavo temas veikloms, kurios buvo siūlomos žmonėms, norintiems dalyvauti mokymuose, fotografijos plenere, konferencijose, ekspedicijoje, ekskursijose.

Pranešimą skaitė ir mažieji

Konferencijoje Dautarų dvare dalyvavo Senamiesčio pagrindinės mokyklos ketvirtokai bei jų mokytoja Dalia Liaučienė. Jos vadovaujamos klasės vaikai drauge su tėveliais aplankė visus rajone esančius 14 piliakalnių.

Visus 14 rajono piliakalnių aplankę Algirdas Vilkas ir Neringa Švelnienė pasidalijo įspūdžiais. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Vaikai, padedami mokytojos, aiškinosi, kokią žinią piliakalniai siunčia Lietuvos gyventojams ir šalies svečiams, ieškojo atsakymų į klausimą, kuo šiandieniniams žmonėms piliakalniai yra įdomūs.
Ketvirtokai Ignas Liutkus ir Vytautė Šimkutė pristatė pranešimą, papasakojo apie klasėje surengtą piešinių konkursą „Mano pilis“, pasidalijo įspūdžiais, kurie iš aplankytų piliakalnių jiems labiausiai įsiminė ir kodėl.

Pažintis – nuo mažų dienų

Mokytoja D. Liaučienė pasakojo: išgirdusi, jog šie metai paskelbti Piliakalnių metais, ji nutarė –  reikia kaip nors tai įprasminti. O kas gali būti prasmingiau, nei leistis į artimą pažintį su paveldo objektais?
Savo mokiniams bei jų tėveliams pedagogė pasiūlė aplankyti visus rajone esančius piliakalnius.
„Vaikai keliavo su savo tėvais. Pats svarbiausias dalykas, kad šeimos važiuoja kartu, lanko kultūros objektus tame rajone, kuriame gyvenama. Labai gerai, kad vaikai nuo pat mažens susipažįsta su gimtuoju kraštu“, – kalbėjo mokytoja.
Dvidešimt metų Mažeikiuose gyvenanti D. Liaučienė prisipažino: iki šiol pati nebuvo aplankiusi visų rajone esančių piliakalnių.

Vasaros nuotykis – archeologijos stovykla

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai šią vasarą turėjo galimybę savo rankomis prisiliesti prie Lietuvos istorijos ir paveldo. Drauge su mokytojomis Silva Paulauskiene ir Irena Tiškiene jie dalyvavo Kultūros paveldo akademijos švietėjiškame projekte „Vasaros archeologijos mokykla“.
Birželio 26–liepos 2 dienomis mažeikiškiai ir uteniškiai moksleiviai vasaros stovykloje Dubingiuose tyrinėjo Jutonių pilkapyną.
Stovyklai ir kasinėjimams vadovavo Kultūros paveldo akademijos programų koordinatorius, archeologas Ramūnas Šmigelskas ir Vilniaus universiteto docentas bei Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažys.

Kasinėjo pilkapius

Mažeikiškiai gimnazistai – Austėja Mažeikaitė ir Gintaras Rėpšas, dalydamiesi stovykloje patirtais įspūdžiais, prisipažino, kad išvykdami nelabai žinojo, ko tikėtis.
Moksleiviams nuvykus į stovyklavietę šalia vieno ilgiausių Lietuvos ežerų – Asvejos, paaiškėjo, kad čia pavyks suderinti ir dalyvavimą archeologiniuose kasinėjimuose, ir turiningą laisvalaikį.
Iš 120 pilkapių sudarytame Jutonių pilkapyne jaunieji tyrinėtojai turėjo atlikti užduotį – patvirtinti arba paneigti R. Šmigelsko hipotezę apie žmonių palaidojimą ne tik pilkapių sampilose, bet ir tarp jų. Be to, buvo siekiama išsiaiškinti kitokių laidojimo būdų, papročių.
„Mes, moksleiviai, buvome pasiskirstę į 3 grupes. Visoms grupėms buvo skirta vieta, kurią patys turėjome išsivalyti, – iškirsti medelius, surinkti šakas, iškasti 3 metrų ilgio ir tokio pat pločio perkasą. Pagrindinis mūsų įrankis buvo mentelės. Ir nors kasdien tikėjomės surasti kažką vertingo, radę sunkiai atskirdavome, ar tai akmenėliai, ar kaulų atplaišos“, – įspūdžiais su konferencijos dalyviais pasidalijo A. Mažeikaitė.

Susidomėjimą jaučia

Pranešimą apie Mažeikių krašto archeologinį paveldą skaitė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Istorijos ir archeologijos katedros lektorius, dr. Klaidas Perminas.
Mokslininkas „Santarvei“ sakė, jog jis bei jo kolegos Piliakalnių metais jautė didesnį, nei įprasta, visuomenės susidomėjimą šiais paveldo objektais.
„Įvairių bendruomenių nariams šiemet skaitėme paskaitas apie to krašto piliakalnius. Aš ir pats mažeikiškiams tokią paskaitą šiandien skaičiau jau antrąkart.

Klaidas Perminas istoriniu požiūriu apžvelgė rajono piliakalnius. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Suprantama, tas susidomėjimas galėtų būti ir didesnis. Kita vertus, kultūros paveldo objektų populiarinimas, žmonių domėjimosi skatinimas – ilgas ir kantrybės reikalaujantis kelias. Manau, tuo keliu dabar ir einama“, – kalbėjo istorikas.

Labiau kaimynų, nei mūsų

Klaipėdiečiui K. Perminui gražiausias yra Gyvolių piliakalnis. Tačiau, istoriko nuomone, Mažeikių rajone esantį Gyvolių piliakalnį teisingiau būtų „atiduoti“ Akmenės rajonui. Įvertinus jo geografinę padėtį, galima teigti, kad jis priklauso Akmenės rajono piliakalnių grupei. Tuo labiau kad kaimyninis rajonas nėra turtingas piliakalnių. Jų ten viso labo – tik keturi.
Be to, istorikui abejonių kyla ir dėl Sedos piliakalnio. Jis sakė, kad sediškiai galbūt ir įsižeistų, tačiau ši apvali, 6 metrų skersmens aikštelė, įrengta masyvios kalvos viršūnėje, turi nedaug piliakalniams būdingų bruožų.

Dovanų – šalies ir Žemaitijos vėliavos

Konferencijos metu buvo apdovanoti tie žmonės, kurie nuo metų pradžios iki rudens aplankė visus valstybės saugomų objektų sąraše esančius Mažeikių rajono piliakalnius.

Mažeikių rajone esančių dvarų šeimininkams įteiktos Europos paveldo dienų vėliavos. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Lietuvos ir Žemaitijos vėliavomis buvo apdovanoti Senamiesčio pagrindinės mokyklos 4 a klasės mokiniai bei jų mokytoja. Vilniečiui Leonui Litvinavičiui, besidominčiam Lietuvos istorija, aplankiusiam visus mūsų rajono ir daugiau nei 400 šalies piliakalnių, netrukus bus perduota Žemaitijos vėliava. Lietuvos vėliavos už aktyvų piliakalnių lankymą, fotografavimą bei informacijos apie kultūros paveldo objektus sklaidą įteiktos mokytojui ir kraštotyrininkui Algirdui Vilkui, Neringai ir Aringui Švelniams.

Parodoje – gražiausi objektai

Dautarų dvaro svirne buvo atidaryta fotografijos paroda, jos ekspozicijoje – rugpjūčio pradžioje įvykusio fotografijos plenero dalyvių nuotraukos. Keturiasdešimt pačių gražiausių buvo atspausdintos ant didelio formato drobių.
„Labai norėjosi gražios parodos apie mūsų krašto paveldą. Unikalių objektų turime labai daug. Sumaniau suorganizuoti, suburti fotografus – ir profesionalus, ir neprofesionalus, pasivažinėti po rajoną, užfiksuoti kultūros vertybes. Taip atsirado ši paroda“, – pasakojo R. Končiutė-Mačiulienė.
Pasak paveldosaugos specialistės, išrinkti nuotraukas parodai buvo sunku. Ir nors fotografų atsiųstus darbus rinko komisija, pašnekovei teko susumuoti komisijos balsus ir dėl kai kurių nuotraukų priimti sprendimą: spausdinti, ar ne.
Dabar kurį laiką šią parodą galės apžiūrėti Dautarų dvaro lankytojai. Vėliau ji keliaus į Renavo bei Pavirvytės dvarus. Planuojama, kad vėliau vaizdai su gražiausiais Mažeikių rajono paveldo objektais papuoš Savivaldybės tarybos posėdžių salę.
Tradicija tapo ir Europos paveldo dienų ekskursijos po Mažeikių rajono kultūros paveldo objektus. Praėjusį šeštadienį ir sekmadienį apie 60 mažeikiškių panoro daugiau sužinoti apie krašto piliakalnius bei reformacijos laikotarpio paveldą.

Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto