Visi ežeriškės Danutės Grušienės vaikai su šeimomis gyvena Latvijoje. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Iš kaimyniniame Latvijos Ežerės miestelyje gyvenančių apie 1 200 gyventojų – šiek tiek mažiau nei trečdalis yra lietuviai. Daugiausia jie sukūrę mišrias šeimas, vaikai mokosi miestelyje esančioje vidurinėje mokykloje. Bendruomenės lietuviai nekuria – nesą tam poreikio, jie kartą per savaitę turi galimybę apsilankyti katalikų bažnyčioje, norintys gali įsijungti į kultūros namų veiklą.
Apie norą leisti vaikus į lietuvišką mokyklą nebekalba, nes tam nebėra jokių galimybių.
Latvijoje – pusę amžiaus
Ežerėje gyvenantys lietuviai daugelis vieni kitus pažįsta – vieni yra giminės, kiti gyvena kaimynystėje, jų vaikai mokosi toje pačioje miestelio vidurinėje mokykloje – ji, beje, šiemet išleidžia paskutinę dvyliktokų laidą, o kitais metais taps pagrindine. Artimiausios vidurinės mokyklos yra Nigrandoje ir Salduje, tad lietuviai taip pat turės spręsti, kurioje iš jų leisti mokytis savo atžalas.
Lietuvė Danutė Grušienė Ežerėje gyvena per penkiasdešimt metų – dar anksčiau čia apsigyveno jos mama, tad moteris iš Akmenės rajono atsikraustė pas ją. Čia gavo darbą, antrą kartą ištekėjo už lietuvio Juozo. Latvijoje Danutė užaugino septynis vaikus. Trys iš jų mokėsi Latvijoje, keturi važinėdavo į Lietuvą – artimiausia mokykla buvo už poros kilometrų.
„Gyvenimu čia nesiskundžiu. Kol dirbau kolūkio fermoje, pragyvenimui užteko, dabar gaunu neblogą pensiją, vaikai jau suaugę, sukūrę šeimas, turiu krūvą jau užaugusių anūkų, neseniai gimė pirmoji proanūkė – ko daugiau reikia“, – gyvenimu nesiskundžia Danutė.
Lietuviai – į latvių mokyklą
Buvusiame Ežerės malūne įkurtame bute gyvenanti D. Grušienė pasakojo, kad aplink ją įsikūrę daug lietuvių – kur tik yra gyvenamųjų namų, visur buvo ar tebėra tėvynainių. Nemažai jų jau išėjo Anapilin, tad gretos vis mažėja, kuriamos mišrios šeimos: tėvai ir vaikai dar kalba lietuviškai, o kitos kartos po truputį latvėja.
„Kol galėjo, lietuviai, kaip ir aš, leido vaikus mokytis Lietuvoje – iš Mažeikių į Ežerę kone kas valandą kursuodavo autobusai, tad pasiekti Buknaičių mokyklą ir grįžti iš jos nebuvo jokių problemų. Visi vargai prasidėjo tada, kai Lietuva ir Latvija atgavo nepriklausomybę – vaikams kelias į mokyklą buvo užkirstas, nes atsirado visokių trukdžių“, – kalbėjo pašnekovė.
Plačiau apie lietuvių gyvenimą Latvijoje – „Santarvės“ laikraštyje.
