„Babūnėlė“ (pasakotoja Janina Gilienė) su Ukrinų folkloro kolektyvo vaikais Gedemino Januškos klėtyje, kurioje buvo filmuojamas ir įrašinėjamas skaitmeninis pasakojimas. Valdos MURAVJOVIENĖS nuotr.
Daugiau negu 400 Lietuvos gyventojų ir bendruomenių suburtų komandų 2011 metais dalyvavo respublikiniame projekto „Bibliotekos pažangai“ ir portalo DELFI konkurse „Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai“. Šiuo konkursu buvo siekiama suteikti galimybę vietos bendruomenėms skaitmeniniuose kūriniuose parodyti Lietuvai savojo krašto vertybes ir visa, ką turi geriausio. Konkurso dalyviai sukūrė per 500 skaitmeninių kūrinių. Vertinti atrinkti 15 geriausių darbų. Tarp jų pateko ir Mažeikių rajono viešosios bibliotekos Ukrinų filialo ir Ukrinų kaimo bendruomenės skaitmeninis pasakojimas „Steponas Gailevičius – žymiausias XIX a. Lietuvos akmentašys“.
Gruodžio pabaigoje pasibaigus konkursui paaiškėjo, kad vertinimo komisija ukriniškiams skyrė trečiąją vietą.
Įranga suteikė galimybę
2010 metais „Bibliotekos pažangai“ paskelbė konkursą „Bendruomenių ir bibliotekų bendradarbiavimo skatinimas kuriant skaitmeninį turinį“. Mažeikių rajono viešosios bibliotekos Ukrinų filialas kartu su Ukrinų kaimo bendruomene pateko tarp penkių geriausių šalies komandų. Ukrinų biblioteka gavo filmavimo, fotografavimo ir garso įrašymo įrangos komplektą. Ši įranga suteikė galimybę ukriniškiams dalyvauti konkurse „Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai“ ir sukurti filmą apie vieną iš akmens skulptūros Lietuvoje pradininkų S. Gailevičių, kuriuo didžiuojasi Ukrinų kaimo gyventojai. Jis įrašytas į šalies kultūros paveldo aukso fondą, o dar išlikę jo kūriniai įtraukti į respublikinės reikšmės paminklų sąrašą ir saugomi valstybės. S. Gailevičiaus darbai rodomi kaip pavyzdys aukštųjų dailės mokyklų studentams.
Vertindamas ukriniškių sukurtą skaitmeninį pasakojimą apie S. Gailevičių, konkurso komisijos narys, Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros vedėjas profesorius Alvydas Lukys teigė: „Šis darbas konkurso kontekste išsiskiria originalia forma, labai geru montažo ritmo pojūčio ir adekvačiu temai garso takeliu“.
Mūsų rajono atstovų sukurtas skaitmeninis kūrinys nusileido tik Kaišiadorių viešosios bibliotekos ir vietos gyventojų komandos sukurtam darbui, užėmusiam pirmąją vietą, ir antroje vietoje likusiam Plungės viešosios bibliotekos suburtos komandos pasakojimui.
Įamžino garsųjį akmentašį
Ukrinai yra palankioje geografinėje vietoje, netoli rajono centro. Kaimą juosia dvi upės. Ukrinai – turtingi savo istorija. Čia gyveno ir kūrė ne tik S. Gailevičius, bet sunkų kelią ėjo knygnešiai Antanas Mumgaudis ir Antanas Semenavičius, gimė ir augo generolas Povilas Plechavičius.
Vietiniai gyventojai mokėjo kalbinti medį, akmenį. Atrodo, tarytum neatsitiktinai šioje vietoje gyveno ir akmens meistras S. Gailevičius. Ukrinų centre stovi jo iškaltas paminklas baudžiavos panaikinimui įamžinti. Kapinėse galima pamatyti ir daugiau jo darbų – antkapinių paminklų. Jų yra ne tik Ukrinų, bet ir Židikų, Grūstės kapinėse bei Bukončių senosiose kapinaitėse. S. Gailevičiaus kūryboje atsispindi to laikmečio meno samprata, papročių tradicijos.
Kaip gimė skaitmeninis pasakojimas apie garsųjį akmentašį? Ukrinų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Valda Muravjovienė su Ukrinų kaimo bendruomenės pirmininke Vilma Vžesniauskiene subūrė dešimties žmonių komandą. Buvo sukurtas scenarijus ir visa skaitmeninį pasakojimą rengusi komanda išvyko pas buvusį Ukrinų gyventoją, fotografą ir Ukrinų bendruomenės rėmėją Gedeminą Janušką, gyvenantį sodyboje su senovine klėtimi, kurioje gausu įvairių senovinių buities rakandų. Tokioje autentiškoje aplinkoje buvo filmuojamas ir įrašinėjamas skaitmeninis pasakojimas.
Pasakotoja „Babūnėlė“ Janina Gilienė žemaičių tarme skaitė tekstą apie S. Gailevičių, jo garsiausius darbus, užfiksuotus G. Januškos fotografijose. Su ja sodria žemaitiška šnekta bendravo vaikai iš Ukrinų folkloro kolektyvo, vadovaujamo Kęstučio Šiaulio. O po to didžiausią darbą atliko filmuko montuotojas Arunas Daukontas.
Apie S. Gailevičių – ne vienas darbas
Tai nebuvo vienintelis darbas apie garsųjį kraštietį S. Gailevičių. Jo asmenybei skirtas ne vienas projektas ir renginys, skatinantis puoselėti, tausoti ir vertinti savo kultūros paveldą. Įgyvendinant pirmąjį projektą „Kalbėk su akmeniu“ buvo išleistas atvirukų rinkinys su S. Gailevičiaus darbais ir jų aprašymu lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, įrengtas informacinis stendas. 2010-aisiais, minint liaudies meistro gimimo ir mirties metines, organizuotas pleneras, kurio metu skulptoriai, sekdami liaudies meistro akmens apdirbimo tradicijomis, kūrė skulptūras. Apie S. Gailevičiaus gyvenimą ir jo sukurtus darbus plenero dalyviams, pasitelkdama informacines technologijas ir demonstruodama skaidres, papasakojo V. Muravjovienė.
Pastarasis konkursas ir ukriniškių pelnyta trečioji vieta parodė, kad tradicijas ir paveldą sėkmingai galima sujungti su šiuolaikinėmis technologijomis ir savo krašto perliukus įamžinti įvairaus formato skaitmeniniuose kūriniuose: vaizdo filmuose, garso įrašuose, tekstus lydinčiose nuotraukų galerijose.
