Iš kairės: Edmundas Rapalas, Egidijus Virkutis, Valdas ir Gedeminas Kiesai. 1998 m. Nuotrauka iš knygos „Fazanų medžioklė Gedeminui Kiesui atminti“
Šalies garbės medžiotojas, plungiškis Kostas Slivskis parengė ir išleido knygą „Fazanų medžioklė Gedeminui Kiesui atminti“.
Pasak autoriaus, tai bus savotiškas medžiotojų paminklas mūsų rajono Garbės piliečiui.
Norėjo įamžinti atminimą
Idėja parengti knygą apie fazanų medžioklę, kuri būtų skirta buvusio Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos vadovo atminimui, jos autoriui kilo dėl dviejų priežasčių.
„Pirma, aš pats dalyvavau aštuoniolikoje šių medžioklių, praleidau tik vienerias, todėl savo archyve turiu labai gerų kadrų. Antra, 1988 metais, kai planavau išleisti pirmąją knygą apie medžioklę, kreipiausi į gerbiamą Gedeminą, kuris peržiūrėjo mano medžiagą, nuotraukas ir parėmė pirmąjį leidinį. Tai labai padėjo, „įsibėgėjau“ ir štai jau septynioliktoji mano knyga išvydo šviesą“, – „Santarvei“ pasakojo Lietuvos garbės medžiotojas Kostas Slivskis.
Pasak gamtos mylėtojo, fazanai mūsų šalyje nėra paplitę, laisvėje juos greitai išnaikina lapės, tad jie dažniausiai auginami pramogai ir maistui. G. Kiesus buvo vienas iš tokių medžioklių iniciatorių.
„Iš bendravimo su G. Kiesumi likę daug šviesių prisiminimų – daug kartų medžiota, daug kartų ant šieno miegota, gaudyti bebrai… Sunku viską ir nupasakoti, tad norėjau surinkti jo draugų prisiminimus ir sukurti savotišką atminimo dovaną. Taip pat įamžintas ir medžiotojais buvusių Kiesaus sūnaus Valdo bei vairuotojo Alfonso Galmino, kurie drauge su Gedeminu 2000-aisiais žuvo nuo nusikaltėlių rankos, atminimas“, – sakė knygos autorius.
Pagerbiant žymaus mažeikiškio atminimą, išleista knyga „Fazanų medžioklė Gedeminui Kiesui atminti“. Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO
Traukia ne tik medžioklė
Pats K. Slivskis medžioja nuo 1973 metų. Pasak vyro, medžioklė tikriausiai buvo jo genuose – medžiotoju buvo senelis, dėdė. Tremtyje buvęs tėvas vertėsi sabalų gaudymu. Jaukui reikėję meškos mėsos, tad tėvui prisiėjo ir tokius žvėris medžioti.
„Ilgą laiką apie medžioklę negalvojau. Sportavau. Bet vieną kartą, žaidžiant ritinį, medžiotojas pakvietė ne dalyvauti, o tik pažiūrėti. Iš pradžių buvo įdomu stebėti draugą medžiojant, bet po truputį įjunkau… Ir štai jau keturi dešimtmečiai, kaip esu „užsikabinęs“.
Vien medžiotoju savęs nelaikau, randu laiko ir žvejybai. Plateliuose esu ištraukęs savo rekordinę žuvį – 15,8 kilogramo sveriančią lydeką. Tačiau tai nėra Platelių ežero rekordas – žinau, kad muzikas Budginas jame yra sužvejojęs 16 kilogramų svėrusią šios rūšies žuvį“, – pasakojo gamtos mylėtojas.
Kostas du kartus dalyvavo safaryje Afrikoje, tačiau sako, kad tenykščio laimikio niekada nekeistų į Lietuvoje sumedžiotą elnią. Pasak jo, kiekvienas medžiotojas pasakys – labiausiai tarp savo laimikių iš kanopinių gyvūnų vertina ne briedį, ne stirną, o elnią, kurio vien ragai skleidžia nepaprastą grožį…
Fazanų medžioklė Mažeikiuose. 2005 m. Nuotrauka iš knygos „Fazanų medžioklė Gedeminui Kiesui atminti“
Svarbus pats procesas
Paklaustas, kas jam svarbu – ar pati medžioklė, ar laimikio kiekis, medžiotojas ilgai nemąstęs pažymėjo: svarbiausia yra pats procesas, buvimas gamtoje.
„Savo miške esu įsirengęs du bokštelius, tik vienas jų yra skirtas medžioklei. Antrajame bokštelyje aš sėdžiu su fotoaparatu ir vaizdo kamera ir stebiu miško gyvenimą. O po to juokauju – savo modelių aš nemedžioju“, – sakė laisvalaikį miške praleidžiantis plungiškis.
Šiuo metu K. Slivskis yra įpusėjęs naują knygą, kurią planuoja pavadinti „Užriaumojo girioj elnias“. Gegužę ar birželį ji jau turėtų pasiekti skaitytojus.
„Apie medžioklę esu parašęs keturiolika įvairaus formato knygų, dar dvi – apie Plungę. Iš visų knygų išskirčiau daugiausiai pastangų ir laiko pareikalavusią knygą „Medžioklės ir žūklės safaris“, kurią sudaro 440 puslapių, joje surinkta 800 nuotraukų, ji išleista lietuvių ir anglų kalbomis“, – sakė plungiškis.
