Garbingiausias Auksodės bendruomenės įvertinimas – „Auksinis obuolys“

Buvusiam Auksodės bendruomenės pirmininkui Antanui Teniui tapus Savivaldybės meru, kaimo bendruomenė kaip padėkos ženklą jam įteikė „Auksinį obuolį“.
Tai jau trečiasis bendruomenės apdovanojimas, jos nariams teikiamas už ypatingus nuopelnus.

SPRENDŽIA TARYBA
Naujoji Auksodės kaimo bendruomenės pirmininkė Ingrida Braziulienė pasakojo, kad kaimo vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė, tad garbingiausias apdovanojimas – „Auksinis obuolys“ – yra jos simbolinis vaisius.
Aštuonerius metus gyvuojanti bendruomenė įsteigti prestižinį bendruomenės apdovanojimą sumanė prieš septynerius metus.
„Auksinius obuolius“ teikiame už ypatingus nuopelnus kaimui, už bet kokį darbelį obuolio negausit – didesnio apdovanojimo nėra. Mūsų obelaitėje buvo septyni obuoliai – trys jau atiduoti. Visus tris obuolius įteikti tikrai buvo už ką – savo veikla, darbais tie žmonės mūsų apdovanojimų nusipelnė“, – tikino I. Braziulienė.
Apie tai, ar skirti „Auksinį obuolį“, sprendžia ne vienas žmogus – visa bendruomenės taryba bei penki gatvių seniūnai, iš viso – penkiolika žmonių.
„Išklausom ir visų kaimo žmonių nuomonių – ar mums pritaria. Be to, atsižvelgiame ir į atstovų iš Purplių ir Stumbrų kaimų vertinimus. Toks apdovanojimas – žmogaus pagerbimas ir jo darbų įvertinimas“, – teigė I. Braziulienė.

APDOVANOJIMAS – DARBO ĮVERTINIMAS
Pirmasis „Ausinis obuolys“ prieš penkerius metus įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui, keturis dešimtmečius dirbusiam Auksodės pradinėje mokykloje, prieš dvejus metus tokį prizą gavo Vytautas Gargasas, atlikęs neeilinį darbą – atstatęs Purplių koplyčią.
Buvusiam bendruomenės pirmininkui Antanui Teniui „Auksinis obuolys“ įteiktas už tai, kad jo vadovavimo metu bendruomenė labai sustiprėjo.
„Pirmininkas labai stengėsi dėl bendruomenės gerovės. Šis žmogus už kaimą gali guldyti galvą. Bendruomenės taryba vienbalsiai nutarė, kad jis vertas mūsų garbingiausio padėkos ženklo – „Auksinio obuolio“, – tvirtino I. Braziulienė.
Buvęs Auksodės kaimo pradinės mokyklos mokytojas Augustinas Narmontas šiemet šventė 85-ąjį gimtadienį. „Auksinis obuolys“ jam įteiktas 2006 metais per kaimo šventę.
„Šis didelis įvertinimas – viso mano gyvenimo darbo apvainikavimas. Labai juo džiaugiuosi “, – kalbėjo pedagogas.

Į GIMTINĘ NEGRĮŽO
A. Narmontas pasakojo, kad mokytoju būti norėjęs visada: darbas patiko, vaikystėje, matydamas, kaip dirba jo mokytojai, su vaikais savo gyvenimą susiejo ir jis.
Baigęs Klaipėdos pedagoginę mokyklą į gimtąjį Pievėnų kaimą negrįžo – ten esą buvę daug pažįstamų, o jis jokių pažinčių nenorėjęs. Šiek tiek padirbėjo Tučiuose, Žiogaičiuose, o paskui apsistojo Auksodėje.
Per tuos metus mokė daugybę mokinių – vienus dar prisimena, kiti jau pasimiršo.
„Tuos, kurie likę kaime, pažįstu, bet daugelis jau nubyrėjo. Anksčiau iš buvusių mokinių gaudavau sveikinimus, dabar jų vis mažiau“, – apgailestavo A. Narmontas. Ir užsiminė, kad jo buvę mokiniai yra Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius bei jo pavaduotojas Romaldas Paradnikas.

STATĖ KOPLYTSTULPIUS
Mažeikiuose gyvenantis Vytautas Gargasas – antrasis „Auksinio obuolio“ nominantas. Apdovanojimas 2009 metais įteiktas už Purplių Švento Kryžiaus išaukštinimo koplyčios atstatymą. XIX amžiaus viduryje statyta koplyčia neveikė nuo 1960 metų.
Kai prasidėjo Lietuvos atgimimas, V. Gargasas ėmė rūpintis buvusių bažnytinių vietų įamžinimu. 1992 metais pastatytas koplytstulpis buvusios pirmosios Mažeikių bažnyčios vietoje. Šios koplyčios statymą finansavo Romas Marcinkevičius. Teko rūpintis ir bažnyčios vietos prie Merkelio Račkausko gimnazijos įamžinimu. Koplytstulpį padarė medžio drožėjas Povilas Dužinskas iš Tryškių, finansavo Amžinybėn išėjęs V. Gargaso dėdė. Dėl Purplių koplyčios atstatymo auksodiškis rūpinosi padedamas muziejininko Vytauto Ramanausko.
Koplyčios stogą iš savo lėšų remontavo, bokštelio kryžių pakėlė Bronius Vaičiulis, medienos pripjovė ir atvežė mažeikiškis Vincas Savickis.

PAŠVENTINO VYSKUPAS
Purplių koplyčios aplinka sutvarkyta per talkas. Aplink koplyčią esančiose kapinaitėse vietoj supuvusio kryžiaus pastatytas metalinis.
„Iš pradžių buvau vienas, samdyti dirbti nebuvo ko. Vėliau atsirado bendraminčių, kas padeda. Ir darbai pajudėjo. Buvo daug rankų darbo, turėjau šiokios tokios technikos“, – prisimena V. Gargasas.
2009 metų spalį atstatytą koplyčią pašventino Telšių vyskupas Jonas Boruta.
„Purpliai man svarbūs todėl, kad iš čia kilusi mama, kapinaitėse yra prosenelės kapas ir aš pats, dar būdamas vaikas, laksčiau tenai. Esu tikintis, manyje dega ta entuziazmo ugnelė. Mintis atkurti koplyčią gimė Šiluvoje, kur yra koplyčia, skirta mergelei Marijai. Ji pasakė: čia bus garbinamas mano sūnus. Dabar jos sūnų savo koplyčioje gali garbinti ir purpliškiai“, – teigė V. Gargasas.

BUVO PIRMASIS PIRMININKAS
A. Tenys buvo pirmasis Auksodės bendruomenės pirmininkas, juo išdirbo beveik aštuonerius metus.
„Norėjau išeiti ir anksčiau, bet visi sakydavo, kad reikia dirbti, visi padės, taip ir išbuvau iki šiol. Jei žmonės pasitikėjo, tekdavo sutikti. Dabar įžvelgiau, kad mano pareigos jau nebesuderinamos su senuoju darbu – laiko stokos atžvilgiu, o paskui būtų kilę visokių problemų dėl viešųjų ir privačių interesų… Žmonės mane suprato ir iš tų pareigų atleido“, – pasakojo meras.
Pirmuoju sėkmingu projektu A. Tenys įvardija kaimo parkelio sutvarkymą: pastatyta pavėsinių, įrengtos pramogų aikštelės vaikams. Įgyvendinti šiam projektui gauta 24 tūkstančiai litų.
Kai artėjo Auksodės kaimo 340-ies metų jubiliejus, A. Teniui teko lankytis pas amžiną atilsį premjerą Algirdą Brazauską.
„Radom bendrą kalbą, jis mus suprato ir dar gavom 24 tūkstančius litų apšvietimui parkelyje įrengti. Privedėm kabelius, aikštė parkelyje buvo elektrifikuota. Tie pinigai pravertė ir organizuojant šventę“, – sakė buvęs bendruomenės pirmininkas.

VANDENS NEBETRŪKSTA
Didžiausias projektas, prie kurio prisidėjo ir A. Tenys, – vandens ir kanalizacijos sistemos įrengimas gyvenvietėje. Jo vertė – per tris milijonus litų. Iš pradžių buvo atsiradęs raštas Savivaldybėje, esą ji duoda milijoną, o darbų reikia atlikti už tris milijonus.
„Niekas nesiryžo pridėti tokios sumos, tad teko važiuoti į Vilnių ir prašyti likusių pinigų. Derybos pavyko, šiek tiek tada prisidėjo Savivaldybė, ir projektą pavyko įgyvendinti“, – prisimena rajono meras.
Taip Auksodės kaime atsirado naujas gręžinys, vandens nugeležinimo stotis, bebokštė siurblinė, nauji vamzdynai.
„Šiandien žmonės yra tuo patenkinti. Nebereikia galvoti, nusimuilinus duše, vandens bus, ar nebus. Vandens tiekimas nenutrūksta, nebent nelieka elektros“, – kalbėjo A. Tenys.
Jo teigimu, Auksodėje buvo nebloga komanda, ateityje ji gali dirbti geriau, nes liko visi tie patys žmonės. Gyvenvietė vis gražėja.

SKIRTINGI POŽIŪRIAI
Susikūrus Auksodės kaimo bendruomenei, vieni ją priėmė su džiaugsmu, kiti į tai žiūrėjo skeptiškai, esą, ką čia keli žmonės padarys.
„Aš visa tai vertinu teigiamai, nes tarybos nariai, gatvių seniūnai sako, kad padėti žmonėms bet kuriuo atveju yra gerai. Svarbu geri norai, o tada daug galima padaryti“, – samprotavo A. Tenys.
Nuo pradžioje buvusių dvidešimties Auksodės bendruomenės narių, dabar jų skaičius persirito gerokai per šimtą. Mero nuomone, jeigu žmonės stoja į bendruomenę, aukoja savo du procentus bendruomenei, vadinasi, ji reikalinga.
„Kad gausiu „Auksinį obuolį“, niekada negalvojau ir nesitikėjau. Aš visada sakiau: nedalinkime jų be reikalo. Tikrai nemanau, kad buvau to nusipelnęs ir bijau, kad tų obuolių nepritrūktų. Juk gerų žmonių yra daug“, – įsitikinęs A. Tenys.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: Mokytojas A. Narmontas džiaugėsi, kad pagrindinį bendruomenės apdovanojimą – „Auksinį obuolį“ – jis gavo pirmasis.


„Ar galima nesidžiaugti gerais darbais?“ – retoriškai klausė A. Gargasas.


Savivaldybės meras A. Tenys įsitikinęs – Auksodės bendruomenė gali būti dar stipresnė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto