Prieš mėnesį šešiametei Evelinai Bačkytei ir pusketvirtų metukų Ingutei Končiūtei buvo atlikta kochlearinė ausų operacija. Mergaičių tėvai teigia, kad naujas pasaulis atsiveria ne tik dukrytėms, bet ir jiems patiems.
TEKS MOKYTIS KALBĖTI
„Mūsų šeimai – dviguba šventė. Ingutei bus uždėtas klausos aparatas, o penktadienį švęsime jos sesutės Kristinos dešimtąjį gimtadienį“, – užvakar ruošdamasi kelionei į Kauno klinikas „Santarvei“ sakė Dalia Končienė.
Kristina neslepia džiaugsmo, kad jos sesutė girdės. Žada jai padėti tarti žodžius, išmokyti eilėraštukų, dainelių. Guvi Ingutė nenustygsta vietoje, nežinančiam sunku įtarti, kad ji negirdi mūsų pokalbio.
„Ingutė be galo judri, gabi. Ji viskuo domisi: mėgsta vartyti knygeles, žiūrėti animacinius filmus vaikams. Lopšelio-darželio „Bitutė“ logopedė mano, kad Ingutę nebus sunku išmokyti kalbėti“, – džiaugiasi mama.
VILTIS IŠSIPILDĖ
Bugeniškiai Bačkiai bei jų kiti keturi vaikai niekada nebuvo praradę vilties, kad Evelina kada nors girdės. Todėl jų, kaip ir Končių šeima, nesimokė gestų kalbos, bendraudami su Evelina stengėsi naudoti kuo mažiau gestų.
„Nenorėjome priprasti prie gestų, mokėme Eveliną mus suprasti iš lūpų, kad po operacijos lengviau būtų kalbėti. Ji lanko lopšelį-darželį „Bitutė“, kur padedant logopedei ir surdopedagogei mokosi tarti garsus. Po operacijos be šių specialisčių pagalbos niekaip neišsiverstume“, – teigė mama, kas rytą su dukryte ne vieneri metai važinėjanti į Mažeikius.
PASKUTINĖS BEGARSĖS DIENOS
Loreta Bačkienė parodo po operacijos dukrytei įteiktą kaimynės Staselės Vanagienės dovaną – „grojantį“ paukštį. Evelina moka įjungti melodiją, tačiau kol kas jos negirdi.
Operacija mažeikiškėms, kaip ir dar keturiems vaikams, buvo atlikta prieš mėnesį. Operaciją atlikę Austrijos specialistai šiandien dar kartą susitiks su mergaitėmis, o rytoj joms turėtų būti uždėtas klausos aparatas, padėsiantis išgirsti supantį pasaulį.
Mažamečių mamos dabar jaudinasi ne mažiau negu prieš operaciją.
MAMOS TAPO DRAUGĖMIS
Abi kurčios mergaitės lanko tą patį lopšelį-darželį, tačiau jų mamos iki operacijos nebuvo pažįstamos. Jų keliai susikirto ėmus ruoštis operacijai.
Šiuo metu Dalia ir Loreta – jau draugės.
„Loreta pas mus į svečius užsuka, susiskambiname. Toks jausmas, lyg būtume senos pažįstamos“, – stebėjosi Dalia. Panašiai kalbėjo ir Loreta.
Anot pašnekovių, drauge lengviau buvę ištverti operacijos baimę, jos viena kitą padrąsinusios. Klinikose mažeikiškės turėjusios galimybę su savo mergaitėmis įsikurti vienoje palatoje. Ir šiandien drauge išvažiavo į Kauną.
VILTIS – SVETIMI ŽMONĖS
L. Bačkienė, kalbėdama apie patirtus išgyvenimus, labai jaudinosi. „Sunkiai atsigaunu. Buvau puolusi į paniką, depresiją. Sunkioje situacijoje daug padėjo mūsų felčerė – ne tik vaistais. Pas ją eidavau kaip pas kokią psichologę“, – atvirai kalbėjo moteris, pridūrusi, jog tik po operacijos grįžusi namo suvokė, kad didžiausi rūpesčiai praeityje – prasideda naujas etapas.
Daliai Končienei taip pat nėra lengva atsikratyti buvusios įtampos.
Gerą žinią, jog negirdinčioms dukrytėms skirtas 48 tūkst. litų kainuojantis kochlearinis implantas, abi šeimos sužinojo praėjusių metų rudenį. Teritorinė ligonių kasa kompensuoja tik 25 tūkst. litų, likusią sumą turi sumokėti pacientai.
Santaupų neturintiems tėvams vienintelė galimybė padėti dukrytėms buvo svetimų žmonių pagalba. Tėvai šimtus laiškų išsiuntinėjo rajono, šalies žinomiems verslininkams, įmonėms, įvairiems fondams. Deja, tik vienas kitas atvėrė savo pinigines.
PINIGŲ PRAŠYMAS ŽEMINA
Končiams nelabai sekėsi sulaukti mažeikiškių paramos. Padėjo tik vienas kitas žmogus: „Kvistijos“ savininkas Virgilijus Eidimtas, pažįstamas verslininkas Linas Jucius, Kristinos klasės draugės tėvai Bagdonai, prieš pat operaciją sulaukė ir rajono Savivaldybės finansinės paramos.
Po publikacijos „Santarvėje“ keliasdešimt litų į namus atnešė nepažįstama šeima ir pensininkė, dar pora mažeikiškių pinigų pervedė į sąskaitą.
D. Končienė nori padėkoti visiems žmonėms, vienaip ar kitaip parėmusiems jų šeimą bėdoje. Ypač ją sujaudino mokytojų parama.
Kristinos klasės auklėtojos Valės Pocienės iniciatyva beveik 3 tūkst. litų Ingutės operacijai surinko „Vyturio“ pradinė mokykla, daugiau kaip po tūkstantį litų – Kazimiero Jagmino pradinė ir Sodų vidurinė mokyklos.
„Pinigų prašymas – žeminantis dalykas. Jautiesi, lyg maldautum duonai“, – nesuvaldo ašarų moteris. Jai iki šiol skamba vieno verslininko žodžiai: „Jei duočiau 10 litų, problemos neišspręsčiau, o daugiau padėti negaliu“.
Anot D. Končienės, jai tuo metu buvo labai reikalingas kiekvienas litas. Paaukotų pinigų nepakako, teko imti kreditą.
IŠGELBĖJO NEPAŽĮSTAMASIS
Bačkiai, ieškodami materialinės paramos, taip pat buvo atsidūrę aklavietėje. Dar balandžio viduryje operacijai trūko 13 tūkst. litų.
„Po rašinio „Santarvėje“ apie Evelinos negalią įvyko stebuklas. Per keletą savaičių žmonės paaukojo reikalingą sumą“, – nušvinta Loreta.
Evelinos tėvai norėtų asmeniškai padėkoti ir nepažįstamajam, į jų sąskaitą pervedusiam 10 tūkst. litų. Iš buhalterinės ataskaitos žino tik jo pavardę.
„Jeigu ne šio žmogaus gerumas, operacijos būtų tekę atsisakyti“, – prisipažino pašnekovė.
Loreta norėtų padėkoti ir lopšelyje-darželyje jai į delną 100 litų įspraudusiai moteriai. „Sutrikau ir nespėjau pasiteirauti jos pavardės“, – apgailestauja L. Bačkienė.
Į Bačkių prašymą padėti atsiliepė ir Ruzgų girininkija, skyrusi 100 litų. Girininkė Lucija su dviem darbuotojais Eveliną su lauktuvėmis aplankė ir grįžusią po operacijos.
PADĖJO KAIMO BENDRUOMENĖ
Evelinos tėvelius sujaudino ir kaimo bendruomenės parama. Loreta atvira: ji buvo girdėjusi apie renkamus pinigus, tačiau tokios didelės sumos nesitikėjo. Kaimas jų šeimai paaukojo 3,7 tūkst. litų.
Dėl dukrytės operacijos laiminga mama prisipažįsta, kad jai trūksta žodžių atsidėkoti bendruomenės pirmininkei Birutei Rudienei, pinigus rinkusiai laiškininkei Zuzanai Petrulevičienei, o labiausiai – juos aukojusiems bugeniškiams.
L. Bačkienę kaimo parama ne tik džiugina, bet ir trikdo. „Gavus pinigus apėmė keistas jausmas – lyg skola slėgtų“, – susijaudina moteris.
Loreta sakė ir pati nesanti abejinga kitų nelaimei, negalinti praeiti pro elgetaujantį žmogų. „Tačiau duoti kur kas lengviau negu imti“, – palygina abi situacijas moteris.
Birutė RUDOKIENĖ
Naujas gyvenimo etapas prasideda ne tik Ingutei (viduryje), bet ir visai jos šeimai.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
