Generalinis prokuroras žada nevengti viešumos

Ketvirtadienį Prezidentūroje prisiekęs naujasis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, lydimas šalies vadovo Valdo Adamkaus, pravėrė Generalinės prokuratūros duris.
44 metų A. Valantinas – mūsų kraštietis, kilęs iš Buknaičių kaimo.
Vakar generalinis prokuroras sutiko duoti interviu „Santarvei“. – Naujajame poste Jūs dar tik kelios dienos. Kokie buvo pirmieji Jūsų darbai?
– Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad pirmieji darbai jau padirbti. Atsakomybė didžiulė, labai daug žmonių, labai daug problemų, todėl pirmomis dienomis ir bandysiu pajausti visas problemas, pabendrauti, kiek įmanoma, su žmonėmis. Tada pasidarysiu išvadas, kas yra blogai, kokios to blogio priežastys, ir bandysiu ieškoti būdų, kaip problemas spręsti.
­O tų blogybių radote daug?
­Kol kas dar negalėčiau pasakyti, ar daug. Yra duota žmonėms užduotis sudėlioti tas problemas, o paskui galėsim ieškoti sprendimų būdų. Problemų yra kaip ir kiekviename darbe, kiekvieno naujo žmogaus atėjimas leidžia tikėtis, kad sunkumai bus išspręsti. Gal reikės kokios politinės valios ar materialinių resursų. Žodžiu, reikia išsiaiškinti, ko reikia, ir tada jau galėsim priimti sprendimus.
– Kas Jus pasiūlė į generalinio prokuroro vietą?
– Man tą klausimą visi užduoda, bet aš negaliu į jį atsakyti, nes nežinau. Kokios nors sistemos tikriausiai nėra. Aš tik vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad nepriklausau jokiai politinei partijai, jokiai politinei jėgai. Prezidentūra turi savo patarėjų komandą, mano darbas, kadangi teisės sferoje dirbu jau dvidešimt metų, neliko nepastebėtas, kažkas, matyt, mano pavardę paminėjo, dar kažkas pasidomėjo, kaip dirbau. Gal tai ir turėjo įtakos, bet tiesiai tikrai negaliu atsakyti.
– Politikoje Jūs visai nežinomas žmogus. Ar nemanote ateityje pasirinkti politiko kelio?
– Čia galima vadovautis principu „niekada nesakyk niekada“, nes iš anksto nieko negali žinoti. Aš taip pat niekada nesvajojau ir negalvojau atsidurti šioje vietoje. Iš tikrųjų generalinio prokuroro vieta nėra politinė, tik gal kažkas bando ar nori ją politizuoti. Bet mano požiūris į šį postą yra kitoks, gal todėl dabar čia ir esu. Man politinės peripetijos yra svetimos. Yra įstatymas, yra Konstitucija, prieš juos mes visi turim būti lygūs.
– Ne paslaptis, kad daugelis Jūsų kolegų buvo vadinami „kišeniniais“. Ar nebandysite išsklaidyti šių kalbų?
– Nežinau, ar tos kalbos yra teisingos. Galbūt problema yra supratimas. Jeigu anksčiau buvo aiškiau išreikšti, kokiai politinei jėgai vienas ar kitas prokuroras atstovauja, iškart buvo klijuojama etiketė, kad jis yra „kišeninis“, o kadangi, kaip jau sakiau, nepriklausau jokiai politinei partijai, tai man visa tai turėtų būti daug paprasčiau. Todėl nemanau, kad mane būtų galima vadinti „kišeniniu“. Žinau, kad bus vienokių ar kitokių atvejų. Neklysta tie, kurie nedirba. Užtenka padaryti ką nors ne taip, ir bus bandoma su kažkuo susieti. Kaip aš sakau: norint mušti, lazdą visada surasi, bet tikrai nesiruošiu būti nė vienoj kišenėj.
– Generalinis prokuroras – labai matomas žmogus. Daug ko iš Jūsų bus reikalaujama, gal net pajusite spaudimą. Ar nebijote, kad Jus narstys po kaulelį.
– Ką darysi, nuo to niekur nepabėgsi, tik kad tie mano kauleliai balti, iš tikrųjų neturiu ko slėpti. Be šito tikriausiai nebus apsieita, matyt, reikia ar nereikia, bus narstoma, bus ko nors ieškoma, bus bandoma ką nors daryti. Bet visus darbus reikia dirbti, ir šitai kažkas taip pat turi daryti.
– Prokuratūra ir žiniasklaida ne visada viena kitą supranta. Kartais žiniasklaidai sunku gauti elementarios informacijos. Ar nenumatoma teismuose įsteigti atstovų spaudai etatų?
– Palietėte vieną skaudžiausių problemų. Vienas iš pirmųjų žingsnių bus kaip tik šioje srityje. Viešųjų ryšių srityje tikrai yra problemų. Atstovą spaudai turime tik Generalinėje prokuratūroje, tokie atstovai spaudai yra prie apygardų prokuratūrų. Aš puikiai suprantu, kad prokuratūra nėra ta institucija, kuri galėtų atvirai darbuotis, nes yra ikiteisminis tyrimas, yra tam tikri duomenys, kurių negalima garsinti, už kiekvienos bylos stovi žmogus, ir paskelbus, kad jis yra kaltas, būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Bet visuomenė turi žinoti apie mūsų darbus. Ir, be jokios abejonės, žinoma, ne per dieną, ne per savaitę, bet tą situaciją pakeisim.
– Kiek šiuo metu pasistūmėjęs didelį rezonansą ne tik Mažeikiuose, bet ir visoje šalyje sukėlusios Kiesų bylos tyrimas?
– Man malonu, kad Jūs galvojat, jog aš jau spėjau susipažinti su visomis bylomis, deja, aš čia tik antra diena, todėl dabar negalėčiau pasakyti, kokia šios bylos tyrimo stadija. Aišku tik tiek, kad dalis „tulpinių“ bylos jau yra teisme, dar tebevyksta ikiteisminis tyrimas. Tai man bus namų užduotis.
– Iš saviškių – garsių, valdžioje esančių žmonių – paprastai tikimasi lobizmo. Žinoma, iš Jūsų pinigų negausime, bet norėtume sužinoti, ar mažeikiškiai pajus, kad generalinio prokuroro postą užima jų kraštietis?
– Norėčiau, kad nebūtų išskirtas niekas, nesvarbu, ar tai mažeikiškiai, ar skuodiškiai, ar telšiškiai. Jeigu bus problemų, tai jos visur bus sprendžiamos vienodai. Mano principas yra, kad nieko nereikėtų išskirti, visi turi turėti tokias pat darbo sąlygas, tokias pat garantijas, ir nuo to tik pačiai sistemai bus geriau. Juk ir patys mažeikiškiai galės džiaugtis, kad ir Skuode kažkam yra geriau.
– Kada buvote labiau užsiėmęs: dirbdamas teismo pirmininku ar dabar?
– Tas darbas taip pat nebuvo lengvas. Bet kad dabar būsiu laisvesnis, tikrai nemanau.
– Ar bus pasikeitimų komandoje?
– Pirmiausia reikia susistyguoti, kas ką turi daryti, nusistatyti aiškias užduotis, terminus, kad žmonės galėtų parodyti, kas ką sugeba, o paskui pagal tuos darbus bus ir sprendimai: jeigu žmogus nenorės dirbti to, ką reikia, bus vienoks sprendimas, arba priešingai. Tik darbas gali nulemti, ar žmogui būti čia, ar kur kitur.
– Ar dažnai parvažiuojate į Mažeikius?
– Vasarą buvo klasės susitikimas – po dvidešimt penkerių metų. Bendraklasiai pasimatėm, pabendravom. Paskutinį kartą buvau per Vėlines, o kada būsiu vėl – nežinia.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.