Pernai Lietuvoje, palyginti su kitomis apskritimis, Utenos apskrityje kilo daugiausia gaisrų. Apie 2023 m. Utenos rajono gaisrus bei tai, kaip gyvena ugniagesiai, pasikalbėjome su Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Rolandu Vilčinsku.
– Kokia gaisrų situacija rajone?
– Pasižiūrėjus į trijų paskutinių metų gaisrų statistiką, praėję metai kažkuo neišsiskiria: gaisrų buvo daugiau nei 2022 m., bet mažiau nei 2021 m. Per 2023 m. Utenos rajone kilo 109 gaisrai. Liūdniausia – 2023 m. statistika, kai gaisruose žuvo 3 žmonės (traumuoti buvo 2), 2022 ir 2021 m. žuvo po 1 asmenį. Pasikeitė gaisro kilimo vietos tendencija – jei 2022 ir 2021 m. daugiau gaisrų kildavo kaimo vietovėse, 2023 m. – mieste (61 gaisras mieste ir 48 kaime). Gaisrų kilimo priežastys trejus metus iš eilės nesikeičia: netvarkingi šildymo įrenginiai (23), neatsargus elgesys su ugnimi (18), elektros įrenginių, elektros instaliacijos gedimai (14).
– Kokia yra gelbėjimo darbų statistika?
– Pernai buvo atlikti 197 gelbėjimo darbai, o tai mažiau nei 2021 ar 2022 m. Daugiausia (66) buvo techninės pagalbos atvejų (čia įskaičiuojami ir medžių šalinimo atvejai), pagalbos specialiosioms tarnyboms atvejų buvo 47, eismo įvykių vietose ugniagesiai dirbo 13 kartų, o atidarant duris jų pagalbos prireikė 22 kartus.
– Ar galima teigti, kad dauguma gaisrų kilo dėl žmonių kaltės?
– Gaisrai dažnai kyla dėl aplaidumo, taip pat dėl nežinojimo, tačiau dažniausia priežastis – nepriežiūra. Kaminų valymas yra privalomas (prieš šildymo sezoną ir šildymo sezono metu kas ketvirtį), ir gaisro tyrimo metu žmogus gal ir tiesą sako, kad valyta. Gali būti tikrai valyta, bet ar kokybiškai valymo paslauga atlikta – kitas klausimas. Jei įvyko gaisras, tai galima konstatuoti, kad valymas atliktas nekokybiškai, nes savaime dūmtraukis neužsidega.
– Vaikų žaidimas su degtukais. Ar būta tokių atvejų?
– 2023 m. vaikai, išdykaudami su degtukais, sukėlė du gaisrus.
– Neatsargus rūkymas lovoje. Turbūt šis įprotis dar neišgyvendintas?
– Taip, tai dar egzistuoja. Pasitaiko neatsargaus rūkymo atvejų, kurie dažnai baigiasi liūdnai – rūkančiojo mirtimi. Pagal statistiką per paskutinius penkerius metus gaisruose žuvo 6 žmonės. Žuvusiojo portretas: vidutiniškai 67 m. vyras, gyvenantis kaime, labai tikėtina, vartojantis alkoholį ir rūkantis. Visada atlikdami tyrimą pabrėžiame, kad šių žuvusiųjų būstuose nebuvo įrengti dūmų ar smalkių detektoriai.
– Kiek dūmų detektoriai padeda išvengti gaisrų?
– Jei pasižiūrėsime į 2022–2024 m. gaisrų prevencijos Utenos rajono savivaldybėje planą, tai pernai pagal lankytinų būstų sąrašą buvo aplankytas 151 gyvenamasis būstas, kuriame buvo įrengta 250 dūmų ir smalkių detektorių, taip pat įteikti 125 gesintuvai, savivaldybės gyventojai įgavo daug žinių.
– Koks gyventojų požiūris į dūmų detektorius?
– Gyventojų požiūris skirtingas. Jeigu žmogus rūpinasi savo saugumu, sveikata ir gyvybe, tai jis ir pats už keletą eurų įsigis dūmų detektorių. Yra tendencija, kai kasmetinių patikrinimų metu nustatome asmenis, kurie nesugeba net pasikeisti detektoriaus elementų.
– Ar buvo miškų gaisrų?
– Didelių gaisrų nebuvo, tik kelis kartus degė miško paklotė. Dažniausiai miško gaisrai įvyksta dėl žmogaus veiklos. Jei žmonės atsargiai elgiasi aplinkoje, namuose, nekyla ir gaisrų. Žinoma, gaisras gali kilti ir dėl žaibo ar dėl įkaitintos stiklo šukės.
– Žolės deginimas…
– Šis reiškinys yra stipriai sumažėjęs. Bet vis dar pasitaiko žolės gaisrų. Pernai tokių gaisrų padaugėjo birželio mėnesį. Žinoma, dabar jų nėra tiek, kiek būdavo prieš 15–18 m., kai per vieną budėjimą gesinti žolės tekdavo vykti apie 20 kartų.
– Sakėte, kad pernai gaisrų daugiau kilo mieste nei kaime. Ar Utenos ugniagesiai pasiruošę gesinti užsiliepsnojusius daugiabučius?
– Neseniai degė daugiabutis Aukštakalnyje, Taikos gatvėje. Daugiabučių gaisrai mums nėra naujiena, ir Utenos ugniagesiai yra pasiruošę viskam. Kartais aplinkybės mums pakiša koją. Ne vienus metus keliame klausimą dėl privažiavimo prie daugiabučių. Šiuo metu jų automobilių aikštelės yra perkrautos ir sunkiasvorei ugniagesių technikai manevruoti tarp daugiabučių sudėtinga.
– Jeigu gaisro atveju automobiliai labai trukdo pasiekti įvykio vietą, o savininkų šalia nėra, ar ugniagesiai turi priemonių planą?
– Dabar yra taikoma praktika, kad jei vykstame į daugiabučio gaisrą, automobilinė cisterna privažiuoja kiek galima arčiau. Gaisrinėmis žarnomis eliminuojamas atstumas iki įvykio vietos. Žinoma, jei automobiliai labai trukdytų manevruoti, juos būtų bandoma patraukti. Situacija sudėtinga, nes, kaip minėjau, daugiabučių aikštelės perpildytos, o neretai kitą namo pusę juosia žolėtas šlaitas. Tai trukdo pastatyti automobilines kopėčias, nes jas vežančiam automobiliui reikia lygaus pagrindo. Tam tikrais atvejais iššūkių yra, tačiau ir blogiausiam scenarijui esame pasiruošę visą parą.
– Kaip greitai Utenos ugniagesiai reaguoja į įvykį?
– Pagal priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą pirmo automobilio atvykimo į gaisrą laikas mieste turi būti ne ilgesnis nei 8 minutės, kaimo vietovėje – 18. Pasižiūrėję į ketverių metų statistiką matome, kad mieste atvykimo laiko vidurkis siekia 5,5–6,5 minutės, kaimo vietovėje – 11,50 –14,40. Kaip greitai pavyks pasiekti įvykio vietą, priklauso ir nuo to, kur ta vieta, ar tai nėra atokus vienkiemis, įtakos taip pat turi ir oro sąlygos. Reagavimo į įvykį laikas ilgėja, kai tenka važiuoti slidžiu keliu. Beje, per metus pagrindinė automobilinė cisterna nuvažiuoja daugiau nei 3 tūkst. kilometrų. Pernai – 3,3 tūkst., o daugiausia buvo 4,5 tūkst.
– Kokia Utenos ugniagesių automobilių būklė?
– Vertinant pagal automobilines cisternas, Utena yra lyderė Lietuvoje, nes jų amžiaus vidurkis – penkeri metai. O tai reiškia, kad turime moderniausią techniką. Palyginti su rusiškais automobiliais, vakarietiškų dinamika yra visai kita: jie greitesni, ekonomiškesni ir pavežantys daugiau vandens. Rusiški zilai veždavo nuo 2,2 iki 2,5 tonos vandens, o dabar vienu automobiliu mes galime atsivežti 6 tonas. Vandens kiekis tiesiogiai lemia ir darbo efektyvumą. Turime ir vidutinės, ir sunkiosios klasės cisternų. Pastarosios turi 6×6 ratų formulę, kuri veikia užtikrintai. Žinoma, ši cisterna yra sunki, tad vairuotojas kiekvienu atveju turi pagalvoti, ar privažiuoti arčiau, ar tiesti žarnas. O bendras automobilio svoris tikrai didelis – 25–26 tonos. Gaisro atveju mieste vyksta trys cisternos, kurios atveža 19 kubinių metrų vandens. Tai labai daug. Turime vieną vandenvežį, kuris vienu metu gali pristatyti net 10 tonų.
– Kokios priežastys lėmė, arba kieno nuopelnas, kad turite geriausią ugniagesių techniką Lietuvoje?
– Iki reformų Utena dešimt metų dalyvavo Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose. Iš jų lėšų yra įsigyta iš tiesų labai daug technikos, įrangos, drabužių, narų reikmenų… Pernai pagal projektą, kurį ruošė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai Lietuvos ugniagesiai gavo 73 naujus automobilius, gavome ir mes naują maną.
– Turite ne tik naujos technikos – nestokojate ir ekipuotės…
– Metai iš tikrųjų tokie, kad sandėliuose turime visko labai daug. Jei suplyšo ar sugedo kas nors, iškart išduodame naują, nes darbų sauga mūsų darbe yra prioritetas – negalime rizikuoti darbuotojo gyvybe. Noriu paminėti, kad nuo pernai mūsų padalinys, kuris dabar priklauso Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, šiame regione su narų specializacija liko vienintelis. Aptarnaujame visą Šiaurės Rytų regioną, net pusė Panevėžio rajono priklauso mums (iki reorganizacijos narus turėjo ir Panevėžys bei Ignalina). Turime tam 16 parengtų pareigūnų, kuriems taikomi aukštesnio lygio sveikatos reikalavimai. Pernai buvo ištraukti 4 skenduoliai, 3 iš jų ne Utenos rajone. Reikia paminėti, kad visi jie nuskendo šiltuoju metų laiku. O metų pradžia buvo įsimintina tuo, kad išgelbėjome tris įlūžusius žmones (du asmenis Sudeikiuose ir vieną Leliūnuose).
Visvaldas KULAKAUSKAS
visvaldas@utenosdiena.lt
