Geri darbai – tik žiniasklaidai matant?

Šisbeitauskas

Prasidėjo lapkritis, artėja prieškalėdinis stebuklų metas, kuomet labiau rūpinamės artimaisiais, gyvenimo ir likimo nuskriaustais žmonėmis, tais, kuriems reikia kitų pagalbos, paramos ir šilumos.
Šiuo metu rengiamos įvairios labdaringos akcijos, renginiai, kurių tikslas – padėti tiems, kurie patys neišgali pasirūpinti savimi, gyvena skurdžiai, nuolat jaučia nepriteklių. Praskaidrinti jiems gyvenimą prieš Kalėdas stengiasi socialinės tarnybos, įvairios visuomeninės įstaigos, organizacijos, pavieniai žmonės.
Visa tai vyko ir vyksta tyliai, ramiai, be jokio patoso, reklamos, skambių frazių, savęs demonstravimo. Kaip sakoma, geri darbai daromi tyliai. Todėl niekaip nesuprantu tų, kurie, darydami gerus darbus, džiaugiasi, kad apie juos rašo respublikiniai laikraščiai, filmuoja televizijos, juolab kai kurie jų patys tvirtina, kad geri darbai, pagalba žmonėms neturi būti teikiama garsiai. Giliai širdyje tikiu, kad taip galvoja daugelis akcijos dalyvių, bet apie tai nekalba, nes su šake prieš traukinį nepašoksi, o ir tuo išsišokėliu nesinori būti.
Beje, viena seniūnijų lyg ir tapo išsišokėle ir prie šios akcijos neprisidėjo, bet taip pat padarė daug gerų ir prasmingų darbų. Tai dar kartą įrodo, kad galima dirbti ir be „piaro“.
O tie, kurie akcijos pasiilgo, matyt, pasiilgo ir viešumos: kiek gali sėdėti šešėlyje ir laukti, kol tave kas nors pamatys.
Dar labiau keista girdint, kad visa tai, kas prieškalėdiniu laikotarpiu garsiai daroma, vadinama ne labdaringa akcija, o siekiu paskatinti žmonių bendravimą.
Ir dar. Pikta girdėti, kad pernai jokių labdaringų akcijų ar renginių nevyko. O juk viskas buvo kaip ir anksčiau, tik niekas iš tų geradarių garsiai nešaukė: paprasčiausiai darė savo darbą. Tyliai ir be jokios reklamos. Tai kas, kad viskas vyko kiek kitaip ir tai darė kiti žmonės, bet visa tai buvo.
Žinau, kad tokios mano mintys sukels kai kurių žmonių pyktį, bet tai ne mano vieno pastebėjimai –  kitaip apie tai nekalbėčiau.
O kad artėja Kalėdos, jaučiame iš vis trumpėjančių dienų: jei diena darganota, penktą valandą vakaro, žiūrėk, jau ir prieblanda. Nežinau, kam patinka tie tamsos valanda ilgesni vakarai ir kam tuos laikrodžius reikia sukinėti? Nematau aš čia jokio taupymo, jei šiek tiek po penkių reikia įjungti gatvių apšvietimą. Argi tai taupymas? O rytą einant į darbą taip pat beveik tamsu ir kasdien darosi vis tamsiau. Ir taip tamsės iki Kalėdų. Taigi, išeisim į darbus su tamsa ir grįšim tamsoje. Nemėgstu to laikotarpio ir visada laukiu, kad Kalėdos ateitų kuo greičiau.
Vakar prietemoj grįždamas iš darbo susidūriau su keista moterimi, kuri norėjo pereiti gatvę neleistinoje vietoje ir keiksnojo vairuotojus, kad šie jos nepraleidžia: negi nemato, juk yra apsirengusi šviesiais drabužiais. Nesupratau aš tos moteriškės, kuri miesto centre jaučiasi lyg kaimo laukuose ir norėtų vaikščioti kur ir kada panorėjusi. Ir ne pilnatis dabar…
Iš tiesų, įdomių žmonių esama, o ypač tai pasireiškia per jau minėtą pilnatį: prasideda keisčiausi skambučiai, vizitai, nesuprantami norai. Ir laiškų tada visokių gaunu.
Štai viena moteriškė skundžiasi nemiga. Ne dėl sveikatos sutrikimų, nesibaigiančių rūpesčių, o dėl to, kad pro jos langą naktimis šviečia netoliese esančios įmonės kiemo žibintas. Iš tiesų, košmaras, ar ne? Kambaryje nereikia jokio apšvietimo, galima paskaityti kad ir tą pačią „Santarvę“ ar kokią nors pasakų knygą… O kodėl gi ne? Ne vienas žmogus man yra sakęs, kad jam geriausiai sekasi užmigti skaitant pasakas. Jei nepadeda pasakos, gal reikėtų langus užtemdyti užuolaidomis, žaliuzėmis… Tiesa, tai jau išėję iš mados, bet kodėl jų nepakeitus romanetėmis, šiek tiek tamsesnėmis austrijietėmis?… O senovėje, kad šviesa netrukdytų miegoti, žmonės akis užsidengdavo iš juodos medžiagos pasiūtomis akinėmis. Panašiai kaip sužeistą akį slėpdavo piratai.
Kad ir kaip ten būtų – gaila tokio neužmiegančio žmogaus. Neįsivaizduoju, kaip jam miegoti per pilnatį…
Kitas žmogus meta kaltinimus miesto taksi vairuotojams, kad jie nevažiuoja į užmiestį. Mažeikiškis mano, kad tikriausiai padaugėja vairuotojų, kurie dėl tokios taksistų savivalės yra priversti patys sėsti prie vairo. Dar žmogui įdomu, kokia yra dėl šios priežasties prie vairo sėdančių sulaikytų vairuotojų statistika.
Va čia tai priekaištai ir klausimai! Kiek supratau, kažkuris taksi vairuotojas nevežė į kaimą išgėrusio žmogaus ir tada jam teko pačiam sėsti prie vairo. Neduok, Dieve, jei dar ir į policijos rankas pateko. Kiek kalbėjausi su pažįstamais ar kolegomis, nė vienas nežino atvejo, kad kažkas iš taksi vairuotojų nevežtų į kaimą. Priešingai, jie kiekvienu klientu tik džiaugiasi. Ko gero, kad čia buvo kaip tik tas atvejis, kai keleivis buvo kaip reikiant padauginęs, tad taksistas ir atsisakė jį vežti.
O dėl tos statistikos… Labai abejoju, ar mūsų pareigūnai tokią veda: neblaivus vairavo automobilį dėl to, kad jo nevežė taksistas.

sisbeitauskas@santarve.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto