Spalio pabaigoje Mažeikiuose lankėsi kraštietis – ilgametis spaudos darbuotojas, dainų tekstų autorius, poetas, mokytojas Juozas Elekšis.
„Santarvės“ redakcijoje apsilankęs svečias papasakojo apie savo kūrybą, domėjosi, kuo ir kaip gyvena mažeikiškiai.
Nori atsidėti kūrybai
Vasarą savo 85-ąjį jubiliejų minėjęs J. Elekšis gimė Lėlaičių kaime, vėliau baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. 1961-aisiais baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, jis tapo istorijos mokytoju. Akmenės ir Mažeikių rajono mokyklose J. Elekšis mokytojavo šešiolika metų. Vėliau dirbo administracinį darbą.
Jau daugelį metų Vilniuje gyvenantis J. Elekšis kadaise Mažeikių vykdomajame komitete ėjo pavaduotojo kultūrai pareigas. Po to daugiau nei tris dešimtmečius dirbo vyriausybėje, 27-erius – redakcijose.
„Dar ir dabar pagal sutartį rašau straipsnius „Gydytojų žinioms“. Man gerai – kada noriu, rašau, kada nenoriu, nerašau. Turiu akreditaciją patekti į Seimą, todėl bet kada galiu ten nueiti, dalyvauti posėdžiuose. Bet šiaip tai dabar man labiausiai norisi atsiduoti kūrybai“, – sakė aktyvus įvairių draugijų bei organizacijų narys.
Jubiliejaus proga – knyga
„Mėnesių darbai ir papročiai“. Taip vadinasi šiemet išleista dvidešimt trečioji J. Elekšio knyga, kurioje sudėtos eilės apie mėnesių darbus, papročius, tėviškės grožį. Knygoje publikuojami ir du kupletai iš J. Elekšio ir Vilimo Malinausko sukurtos operetės „Laimės pirtyje“. Knygai iliustruoti panaudoti iš Mažeikių rajono kilusio dailininko Vlado Lisaičio paveikslų motyvai.
„Kai man sukako 85-eri, Tėvynės pažinimo draugija ir mano bičiuliai sugalvojo ta proga surengti minėjimą. Bet tuo pačiu iškėlė sąlygą, kad turėčiau išleisti knygą. Tai surinkau savo eiles apie mėnesius, laiką, papročius ir išleidau, galima sakyti, dėl to, kad reikėjo“, – sakė knygelės autorius.
Dovanojo knygų
J. Elekšis sakė Mažeikiuose pastarąjį kartą buvęs prieš porą metų. Jis pastebėjo, kad per šį laiką miestas gerokai pagražėjęs, atnaujintas.
Anksčiau apie garsų chirurgą Vladą Burbą nemažai rašęs svečias, lankydamasis Mažeikių ligoninėje, pamatė muziejininkų apie jį parengtą kilnojamąją parodą. Joje, pasak svečio, skelbiama apie gydytoją V. Burbą nematytų nuotraukų ir anksčiau neskelbtų faktų bei įdomios informacijos.
Dainų tekstų kūrėjas, poetas viešajai bibliotekai sako atvežęs ir padovanojęs Lietuvos vaikų sukurtų pasakų knygą bei „Tautotyros metraštį“.
Kova dėl autorių teisių
Pasak J. Elekšio, sunku suskaičiuoti, kiek jo eilėraščių, kompozitoriams parašius melodijas, tapo dainomis ar giesmėmis.
Kiek autoriui žinoma, sukurta beveik 400 dainų ir giesmių, o dešimčiai eilėraščių melodijas sukūrė jis pats. Melodijas kraštiečio eilėms kūrė 30 kompozitorių.
„Žmonės dažnai tas dainas girdi per radiją ar televiziją. Bet žinote, ten vyksta tokie dalykai…
Kad autoriui nereikėtų mokėti honoraro, labai dažnai iš viso nutylima, kas yra vienos ar kitos dainos autorius“, – teigė dainų tekstų kūrėjas.
Sužinojęs, kad laidoje buvo atliekama jo daina, tačiau nebuvo paskelbta autorystė, svečias kreipiasi į laidos rengėjus, o šie aiškina: pamiršome, praleidome, paskelbsime. O kai kada pasakoma: jeigu ieškosi teisybės, iš viso tavo kūrinių negrosime.
„Taip visą laiką reikia kovoti“, – sakė J. Elekšis.
Paklaustas, ko geriausia linkėti kuriančiam žmogui, kraštietis atsakė: turėti laiko kūrybinėms idėjoms įgyvendinti.
Nida PUKELIENĖ