Lapkritį Mažeikių senamiestyje buvo pastebimas sujudimas. Kone kasdien Muziejaus link keliavo mokiniai. Čia vyko edukaciniai susitikimai ir veikla, susijusi su Mažeikių istorija.
Ir žinių, ir edukacijų
Mažeikių muziejaus direktoriaus pavaduotoja, vyriausioji fondų saugotoja Raimonda Ramanauskienė sako, jog pastaruoju metu muziejuje lankėsi iš tiesų daug mokinių.
Dalis jų ėjo apžiūrėti edukacinės parodos „Pieno lašas“. Kai kurie ateidami atsinešė naminės grietinės – norėjo išmokti mušti sviestą.
Kiti jaunuoliai, lydimi savo mokytojų ir istoriko Mindaugo Buknio, vaikštinėjo po miestą su žemėlapiais rankose, atliko įvairias užduotis. Kitaip tariant, gilino savo žinias apie Mažeikių istoriją.
„Anksčiau darydavome taip: mokiniai gaudavo žemėlapius, paveiksliukus su mieste esančiais istoriniais pastatais ir jų aprašymus. Jiems reikėdavo atpažinti tuos pastatus, suklijuoti piešinius, surasti. Tada mokiniai ateidavo į muziejų, mes su jais bendraudavome, patikrindavome, ar teisingai tas užduotis atliko“, – sakė R. Ramanauskienė.
Dabar yra kiek kitaip – moksleivius po miestą lydi ir įdomiausius faktus jiems pasakoja istorikas M. Buknys.
Pastebi judėjimą
Temos ir edukacijos, kurių pageidauja apsilankiusios grupės – įvairios. Jų pasirinkimas priklauso nuo to, kokio amžiaus mokiniai yra vienoje ar kitoje grupėje.
„Man regis, kad pastaruoju metu muziejų aplankė beveik visos „Žiburėlio“ pradinės mokyklos klasės. Lankėsi ir Merkelio Račkausko gimnazijos moksleiviai. Jiems rūpėjo temos apie toleranciją, tremtį bei archeologiją“, – pasakojo R. Ramanauskienė.
Direktoriaus pavaduotojos pastebėjimu, jeigu rugsėjį muziejuje įvyksta po vieną edukaciją, spalį jų būna jau kelios, o lapkritį apsilankančių moksleivių grupių gerokai padaugėja. Būna ir taip, kad vienu metu ateiti nori kelios moksleivių grupės. Tada, siekiant išvengti spūsčių, tenka susidėlioti grafikus.
Įgyvendina įvairias veiklas
„Žiburėlio“ pradinė mokyklos ypatybė – etnokultūrinio ugdymo pakraipa, tad Mažeikių muziejų ji vadina savo artimiausiu partneriu. Mokyklos bendruomenė yra numačiusi ir vykdo veiklas, pavadintas „Kas skrynion sudėta“, tad kasmet sugalvoja, ką naujo ir įdomaus nuveikti.
Šiemet pradinukai pasiskirstė į grupes ir vieni patraukė į muziejų apžiūrėti eksponatų bei dalyvauti edukacijoje apie sviesto gaminimą, o kiti – į miesto gatves tyrinėti pastatų – pirmojo daugiabučio namo, pirmojo mūrinio, Grosso namų, Mažeikių bažnyčios, ligoninės. Mokiniai ne tik tyrinėjo juos, bet ir domėjosi miesto istorija.
„Stengiamės, kad kiekvienos klasės mokiniai, iki kol taps ketvirtokais, sudalyvautų tose „Kas skrynion sudėta“ veiklose. Šiemet pasivaikščiojimo su muziejininku metu vaikai iš tikrųjų su meile, su viltimi kalbėjo apie savo gimtuosius Mažeikius“, – „Santarvei“ pasakojo mokytoja Raimonda Česnauskienė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad kol gyveni įsisukęs į kasdienę rutiną, nė nesusimąstai, kas įdomaus kadaise galėjo vykti tavo mieste. O įvykių buvo daug ir įvairių…
Tai, kas brandina žmogų
Etnokultūrą propaguojanti pedagogė sako: norint auginti pilietiškus žmones, tikrus savo miesto patriotus, bendradarbiavimas su įvairiomis įstaigomis – kitomis mokyklomis, muziejais, bibliotekomis ir pan. – labai svarbus.
„Etnokultūriniai dalykai brandina žmogų. Jeigu tu suvoki savo, kaip piliečio, šaknis, tampi stipresnis.
Jei bendrauji su įvairiais žmonėmis, stiprėji socialiai, tampi savo gimtosios vietos patriotas. Žinote, jei tikslai kilnūs ir dori, atsiveria įvairių įstaigų durys“, – mintimis apie bendradarbiavimo svarbą pasidalijo R. Česnauskienė.