Kiekvienas galime susidurti su įvairiais nesutarimais, kylančiais iš kasdieninių santykių, siekiant įgyvendinti skirtingus interesus. Kyla ginčas dėl žemės sklypo ribų? Nesutariate su bendrasavininkiu, kaip naudotis bendromis patalpomis ar kitu turtu? Kitas asmuo negrąžina skolos ar daikto? Ar tokiais atvejais visuomet yra tik viena alternatyva – spręsti ginčus teismuose?
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pastebi, kad ginčą šalys gali mėginti spręsti taikiai – derybų, abipusio kompromiso būdu. Ir, jeigu nepavyksta susitarti šiais būdais, tik tuomet kreiptis į teismą.
„Šiandien vis labiau populiarėja alternatyvūs ginčų sprendimo būdai. Bylinėtis teisme yra brangu, nes didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro atlygis advokatui, žyminis mokestis ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos“, – pažymėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė.
Sprendžiant ginčus taikiu keliu, šiame procese dalyvauja ne tik mediatoriai, bet ir kitos valstybinės institucijos – teismai, ikiteisminės ginčų nagrinėjimo komisijos. Taip pat ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuriai pavesta funkcija gyventojams užtikrinti galimybes pasinaudoti valstybės lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis.
Tarnyba, gavusi asmens dokumentus dėl valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos, atlieka procedūrą, t. y. pirmiausia įvertina asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą. Šiuo metu ją gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 7234,56 Eur per metus. Jei asmuo turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pavyzdžiui, turintiems vieną išlaikytinį, mediacijos paslauga apmokama 100 procentų, jei jų metinės pajamos neviršija 9889,28 euro. Turto vertės normatyvas apskaičiuojamas pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir turimą turtą. Norint pasinaudoti teisine pagalba – nemokamo advokato paslaugomis tais atvejais, kai asmuo turi teisę tik į iš dalies valstybės finansuojamą antrinę teisinę pagalbą, jam gali tekti apmokėti dalį šių ir kitų su byla susijusių išlaidų, o bylos pralaimėjimo atveju atlyginti kitos ginčo šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, pirmiausia gyventojai galėtų išnaudoti mediacijos, kurią 100 procentu kompensuoja valstybė, privalumus.
Visas rašinys – „Santarvės“ laikraštyje.
Parengta pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimą
