Ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja Rita Lidžiūtė pasiūlė atlikti eksperimentą: išėjus į gatvę pasižvalgyti, kiek tėvų išėję pasivaikščioti su savo vaiku. Ne iki parduotuvės, o tiesiog šiaip. Ir ne su tais, kuriuos dar reikia vesti už rankos.
Pediatrei įsiminė panašus eksperimentas viename iš seminarų užsienyje.
Dėstytojas auditorijoje klausytojų paprašė pakelti rankas, kurie namie augina šunis. Pasirodė, kad tokių daugiau nei pusė.
Tuomet dėstytojas pasiteiravo, kiek kartų per dieną jie vedžioja savo šunis. Du tris kartus.
Paklausus: „Kiek vaikštote su savo vaiku?“ – nepakilo nė viena ranka. 
TĖVAI VAIKUS
LIGONINĖJE
„PAMIRŠTA“
R. Lidžiūtė sakė kartais nesuprantanti tėvų: ar jie taip pasitiki medikais, ar yra visiškai abejingi savo atžaloms? Vaikas paguldytas į ligoninę, tačiau gimdytojai net nepasidomi jo sveikata, neužeina aplankyti. Būna atvejų, kai niekam nerūpi bandęs žudytis paauglys.
Pasak pediatrės, neretai medikas užuot gydęs dar turi spręsti ir socialines problemas: ar turės ligonis pinigų vaistams įsigyti, kas jį turėtų nuvežti į kitą ligoninę.
„Įstatyme numatyta, kad turime rūpintis vaikais iki 18 metų. Tėvai atvažiuoja arba atveža vaikus, kai neišgali jo slaugyti arba nupirkti medikamentų. Arba būna apleistas. Pasigaili vaiko, paguldai į skyrių, nors to negalima daryti. Ligonių kasos už tai nemoka. Va, iš kur tie didžiuliai ligoninės nuostoliai“, – sakė gydytoja.
R. Lidžiūtė prisiminė vieną iš paskutinių atvejų, kai į skyrių buvo paguldytas garais ar dūmais apsinuodijęs dvylikametis iš kito rajono. Vaikas buvo apleistas, aptekęs niežais bei utėlėmis. Per parą niekas jo neieškojo. Vaiko teisių apsaugos skyriui pavyko surasti motiną.
Gydytoja pasakoja kitą atvejį: skyriuje gulėjo septyniolikmetė, bandžiusi žudytis dėl seksualinės prievartos. Motina pasirinko sugyventinį, o ne dukrą. Policija ir vėlgi – Vaiko teisių skyrius padėjo surasti motiną. Bet ši kategoriškai atsisakė bendrauti su dukra.
„Per dešimt dienų, kol mergina gulėjo ligoninėje, motina nesidomėjo dukros sveikata. Nors pas gydytoją būtų atėjusi išsiaiškinti tikrąją situaciją. Nesakau, kad septyniolikmetė gera ir nekalta. Bet ji – vaikas! Mergaitė skundėsi, kad neturi kur gyventi. Liaudiškai sakant, valkatauja. Gyvena pas tuos, kurie pasigaili ir priglaudžia. Nežinau, kas bus su ta mergaite, kai ji sulauks aštuoniolikos. Taps niekam neįdomi?“ – kalbėjo R. Lidžiūtė.
Gydytojos įsitikinimu, vaiko neturi auklėti gatvė. Kokia stipri turi būti tėvų neapykanta, kad nesidomėtų savo vaiku, negalėjo suprasti pašnekovė. Medikę stebina kai kurių motinų pareiškimai esą jos neturi vaikui pinigų vaistams, tačiau kūdikis mūvi sauskelnes.
KALTAS
NE TIK SUNKUS
PRAGYVENIMAS
Pediatrės nuomonė, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, situacija dėl neprižiūrėtų vaikų ar socialinių problemų šeimose išlieka stabili. Tačiau palyginti su tarybiniais laikais, nebeliko poveikio asocialioms ar nemokančioms pasirūpinti vaikais šeimoms.
Anksčiau vyriausiąja rajono pediatre, kuri buvo atsakinga už nedarnias šeimas, dirbusi R. Lidžiūtė sakė, kad tokius tėvus auklėdavo darbo kolektyvai, įvairios tarybos. Dabar situacija tokia: tėvai tuoj skundžiasi, kad pažeidinėjamos jų teisės, tačiau apie pareigas vaikams pamiršta.
Medikės nuomone, dėl tokios susiklosčiusios situacijos kalčiausias alkoholis.
Yra šeimų, kurios negeria, bet ir savo vaikais nesirūpina. Gydytoja atsiduso ir po pauzės paaiškino, kad ne visoms moterims įgimtas motinystės jausmas. Pasak jos, versti kaltę dėl sunkaus pragyvenimo taip pat nereikėtų.
Kai kurie tėvai neatsakingai žiūri į gimdymą. Vaikus į šį pasaulį paleidžia tik dėl pašalpų ir nepagalvoja, kaip juos augins ir išleis į mokslus.
„Visokių situacijų būna. Apie tai būtų galima prirašyti didžiausius tomus“, – sakė skyriaus vedėja.
Savivaldybės tarybos narė bei Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė džiaugėsi, kad šiandien Savivaldybės taryba priims sprendimą dėl pašalpų mokėjimo socialinės rizikos šeimoms pakeitimo – nuo šiol tokios šeimos vietoj grynųjų pinigų gaus korteles arba maisto talonus.
NEBLAIVIŲ
VAIKŲ DAUGĖJA
Naktį į skyrių atvežamas girtas pradinukas. Tėvai jo nepasigenda. Anot medikės, nežinia, kaip reikėtų komentuoti tokią situaciją.
Per metus skyriuje tenka išblaivinti apie 60 vaikų. Rajone auga apie 17 tūkst. vaikų.
„Tačiau iš jų pas mus patenka tik 60. Ką tai reiškia? Ar kad vieni moka gerti, ar kad tinkamai auklėjami?“ – nelinksmai šmaikštavo pediatrė.
Neblaivių vaikų padaugėja prasidėjus mokslo metams. Pasak pediatrės, rugsėjo 1-ąją jau pasidarė įprastas gatvės vaizdelis – mokslo metų pradžia švenčiama su buteliu rankose. Ir tokia „tradicija“ atsiranda nuo pradinių klasių. Nė viena miesto šventė neapsieina be girtų paauglių. Atvežamų vaikų amžius dažniausiai svyruoja nuo 12 iki 15 metų.
Pasak pediatrės, gerai, jeigu į ligoninę patenka pirmąkart alkoholio padauginęs vaikas. Jam tai būna pamoka. Kartais tokias situacijas bando užglaistyti tėvai.
Medikė pastebėjo, kad į skyrių neblaivūs nepatenka kaimo vaikai. Gal tai lemia užimtumo problema, spėjo ji.
Gydytojos įsitikinimu, augantis į skyrių patenkančių girtų vaikų skaičius turėtų kelti nerimą ne tik tėvams. Tuo turėtų susirūpinti policijos pareigūnai, alkoholiu prekiaujančios parduotuvės ir kioskeliai.
Medikė prisiminė karčią praėjusių metų patirtį. Mokykloje per ilgąją pertrauką išgėręs stipraus alaus paauglys vėliau nuskendo.
Tarybos narė teigė, kad už alkoholio pardavimą nepilnamečiams numatytos didžiulės baudos. Tačiau ar laikomasi tvarkos? R. Lidžiūtė žadėjo nepatingėti ir pati pasidomėti esama situacija parduotuvėse bei baruose.
PAAUGLĖ
ŽUDĖSI
DĖL… TELEFONO
Antroje vietoje pagal populiarumą yra vaikų savižudybės. Žudomasi dėl konfliktų su tėvais, dėl nelaimingos meilės… Kartais ir dėl… norimo daikto.
R. Lidžiūtė prisiminė, kaip viena paauglė prigėrė vaistų, nes norėjo modernaus mobiliojo telefono, kokį turėjo ir jos draugė.
Namiškių pagąsdinimas davė efektą. Kitądien ligoninėje apsilankiusi močiutė paauglei pažadėjo jį nupirkti.
„O kas bus, kai ji užsigeis „Mersedeso“?“ – retoriškai klausė pediatrė.
Jos pastebėjimu, savižudybių dažniau griebiasi mergaitės. Kai kada vaikai nori namiškius tik pagąsdinti. Jei pildomi visi vaikų norai, kartais prieinama riba kai tėvai neįstengia jų išpildyti, tada griebiamasi tablečių.
Skyriaus vedėja juokavo, kad dabar jų skyriuje atostogos: iš 35 lovų užimtos tik dešimt. Situacija pradės keistis rugsėjo pabaigoje.
Ligonių pagausėja trimestrų ar mokslų metų pabaigoje. Tuomet padaugėja vaikų dėl galvos ar skrandžio skausmo. Gydytoja nesiėmė spręsti, ar tokių skundų padaugėja dėl didelio mokymosi krūvio ar nenoro lankyti mokyklą.
GERIAUSIAS
ATLYGIS –
ČIULPTUKAS
Pediatrei sunkiausia darbe atlaikyti nepagrįstas pretenzijas.
„Vaikas serga serga kelias dienas ar savaites, o atvežę į skyrių tėvai tikisi stebuklo, kad per parą jis pasveiks. Kai dirbau Kūdikių ligų skyriaus (abu skyriai buvo sujungti į vieną – aut. past.) vedėja, dažniau tekdavo gydyti motinų psichiką. Visi namiškiai ir artimieji eina ir po kelis kartus klausinėja apie vaiko sveikatą, nors teikti tokią informaciją turime teisę tik tėvams. Jei mums netrukdytų dirbti, mūsų nervai būtų stabilesni“, – nelinksmai šmaikštavo R. Lidžiūtė.
Pasak pediatrės, geriausias atlygis, kai pyplys padovanoja ne tik šokoladą, bet ir savo čiulptuką.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
Jono STRAZDAUSKO nuotrauka
