Į savo pirmąją didelę fotografijų parodą „Sustabdyta akimirka“ draugus, artimuosius, buvusius mokytojus ir visus menui jautrius varniškius tądien sukvietė jauna, talentinga, besidominti ne tik fotografija, bet ir muzika, kitais menais buvusi varniškė, šiandien gyvenanti ir dirbanti taip pat ypatingame Žemaitijos kampelyje – Tytuvėnuose. Vaida Blistrubytė ir dabar laiko save varniške, su didele meile kalba apie savo tėviškę, artimuosius, vaikystės draugus, visam gyvenimui palikusią neišdildomą įspūdį gimtinės gamtą.
Įspūdingai, atvirai Vaida pasakoja ir apie savo kelią į meninę fotografiją. Pavargusi nuo tiesioginio darbo prie kompiuterio, išeidavo pasivaikščioti į gamtą, klausydamasi muzikos, vis giliau panirdama į supantį grožį, vis daugiau pastebėdama tų gamtos dovanojamų stebuklingų akimirkų. „Fotografija – tai didžiausia mano aistra! Ji man suteikia sparnus ir leidžia pakilti į beribę erdvę. Kartą pasinėręs į fotografijos pasaulį, nebegali iš jo išbristi, nes tai tampa gyvenimo būdu. Labiausiai mane žavi gamta ir jos grožis. Ypač saulėtekiai ir saulėlydžiai. Mėgaujuosi galėdama įamžinti šiuos nuostabius momentus ir su fotografijos pagalba perteikti gamtos dovanojamą begalinį grožį.“
Iš tiesų visi, kurie aplankėme Vaidos parodą, likome sužavėti ne tik be galo poetiškų, spalvomis ir judesiu prabylančių jos įamžintų gamtos akimirkų, bet ir sunkiai išsakomos muzikos, kurią netikėtai išgirsti įsižiūrėjęs į vėjo sūkuriu kylantį spalvingą augalo motyvą, dangaus fone paslaptingai kažką bylojantį gerai pažįstamos bažnyčios siluetą ar šerkšno raštais įrašytą pasakišką senos, stebuklingos legendos pėdsaką. O štai Vaida ir pati dainuoja, ir jos daina – apie meilę tėviškei, apie numylėtą Lietuvos gamtą – šiltais jausmais lyg pratęsia tai, ką jau pamatėme ir pajutome jos sustabdytose grožio akimirkose. Puikiai atitiko to šilto susitikimo nuotaiką ir renginio įžangoje nuostabia muzikine banga lyg atidaręs vartus į šį stebuklingos gamtos pasaulį Varnių kultūros centro meno vadovas Juozapas Rimeika.
Daug gražių žodžių tą popietę išgirdo jaunoji menininkė. Gražia Šventojo Rašto citata savo žodį pradėjęs kanauninkas Andriejus Sabaliauskas pripažino: „Jūsų nuotraukose ir yra tas gėris, tuose puikiai pagautuose kadruose, be abejo, tam reikia ir nepaprasto širdies jautrumo.“ Jaunoji menininkė prisipažino, jog iš tiesų nepakanka sugauti akimirką, reikia akylai įsižiūrėti, ir ji pati pajunta, kokį rakursą tinka pasirinkti, kokį momentą sustabdyti. Buvusi Vaidos auklėtoja Laima Juškienė, susižavėjusi Vaidos kūriniais, prisipažino, kad ir jos gyvenimo svajonė nuo vaikystės buvo meninė fotografija, kas žino, gal mylimos auklėtinės pavyzdys suteiks drąsos ir jai įgyvendinti šią svajonę. Gražių sveikinimo žodžių Vaida išgirdo ir iš buvusių mokytojų Elvyros Suokienės, Ritos Galkontienės, Varnių seniūnijos darbuotojų, ir iš šauniųjų Varnių bibliotekininkių Vidos Krenciuvienės bei Aurikos Stupelienės, kurios apibūdino jaunąją menininkę kaip labai gerą, nuostabų žmogų ir pranašavo, kad jos nuotraukos turės paklausą visoje Lietuvoje.
Vaida savo ruožtu dėkojo visiems, padėjusiems surengti šią parodą, ir bibliotekos, ir kultūros centro, ir seniūnijos darbuotojams, ir pažadėjo Varniuose ne tik fotografijų, bet ir atvirukų bei kitų kūrinių parodas surengti.
Ilgas, turiningas, šiltas pašnekesys Varnių bibliotekoje ilgai užsitęsė ir paliko gražų, viltingą pėdsaką mūsų miestelio kultūriniame gyvenime.
Vlada VENGRIENĖ
