Viena iš pirmųjų grupės „Sekmadienis“ nuotraukų: pasak A. Dargio, „tada buvome jauni ir entuziastingi“. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Muzikinė grupė „Sekmadienis“ ilgus metus buvo viena iš pagrindinių Mažeikių miesto vizitinių kortelių. Apie tai byloja ir rajoninio laikraščio publikacijos. Viena pirmųjų publikacijų, rašyta prieš dvidešimt penkerius metus, pranešė apie šios grupės parengtą naują programą „Meilės traukinys“, kuri tarp žiūrovų sulaukė didelio pasisekimo. Ji buvo įrašyta ir į audiokasetes, kurios visos buvo sėkmingai išplatintos.
Prieš porą metų „Sekmadienis“, atšventęs savo gyvavimo trisdešimtmetį, išsiskirstė. Su grupės vadovu Antanu Dargiu prisiminėme grupės veiklą, „Meilės traukinį“, žvilgtelėjome į jos užkulisius.
O galbūt „Sekmadienis“ dar atgims? A. Dargis prasitarė, kad turįs tokių minčių…
Programos pavadinime – daina
Grupė „Sekmadienis“ pirmąjį savo koncertą surengė prieš 32-ejus metus lapkričio 4-ąją, kai įvyko Naftininkų kultūros rūmų atidarymo iškilmės.
1994 metų lapkritį grupė „Sekmadienis“ savo naują programą „Meilės traukinys“ pristatė po to, kai visa Lietuva buvo apvažiuota ir žiūrovams pristatyta populiarumo sulaukusi programa „Šaukiu tave“.
„Koncertinės programos pavadinimai tada gimdavo labai paprastai – tam dažniausiai panaudodavome dainos, kuri, mūsų manymu, gali tapti hitu, pavadinimą. Mūsų programų „Kalėdų naktį tylią“, „Viskas ratu“ ir „Meilės traukinys“ pavadinimai sutapo su dainų pavadinimais. Tačiau buvo ir išimčių – kaip programa, kuri vadinosi „Sekmadienis – darbo diena“. Aišku, norėdavome, kad visos dainos būtų mylimos ir pasiektų klausytojų širdis, tačiau vis tiek atsirasdavo dainų, kurios tapdavo išskirtinėmis, visų mėgstamomis“, – sakė A. Dargis.
Programą tekdavo koreguoti
Muzikantas pasakojo: kurdama naują programą, rikiuodama dainas, grupė laikydavosi įvairių reikalavimų: programoje privalėjo būti auganti kulminacija, žiūrėdavo, kad iš eilės nebūtų dainuojamos vien lėtos dainos, kad scenoje ilgą laiką nedainuotų vienas dainininkas, kad dainininkai keistųsi. Ilgesnę dainą įterpdavo tada, kai reikėdavo kuriam nors dainininkui persirengti ir panašiai.
Sunkiau būdavo išmokti naujas dainas, viską suderinti, o sudėlioti programą nebūdavo sunku ir tai buvo galima keisti. A. Dargis pripažįsta: kartais nepasisekdavo, sugrojus kelis koncertus, tekdavo pajausti, kad dainų tvarka „netempia“, tada programą koreguoti.
„Tik po trijų keturių koncertų jau žinodavai, kad viskas yra gerai. Tada jau ir koncertuodavai ta pačia seka, bet būtinai programos pabaigoje privalėjo būti hitas“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.
Per mėnesį – po dešimt koncertų
Kiek per grupės gyvavimo laikotarpį buvo sukurta programų, grupės vadovas teigė negalįs net suskaičiuoti – praktiškai beveik kiekvienais metais buvo pristatoma nauja programa.
„Lietuva nedidelė, per metus praktiškai visą ją su koncertais apvažiuodavome. Per mėnesį turėdavome po dešimt grupės koncertų, o kur dar įvairūs dainų konkursai, dešimtukai, „Rudens paradai“ ir panašiai. Kaip atlaikydavome ir tai nevirsdavo rutina? Buvome jauni, linksmi, toks buvo mūsų gyvenimo būdas, tryško kūrybiškumas, entuziazmas“, – kalbėjo A. Dargis.
Koncertavo įvairiose scenose
Muzikantas patikino, kad didelio skirtumo, kur koncertuoti, ar miestelyje, ar dideliame mieste, nebuvo.
„Kai dabar pagalvoji, tai sostinėje daug ir nekoncertuodavome – Sporto rūmai užsiprašydavo didelių mokesčių, grupė „neįpirkdavo“, o štai Vidaus reikalų ministerijos rūmuose yra tekę koncertuoti. Vilniuje taip pat užtekdavo pakoncertuoti per įvairias apžiūras ir konkursus.
Tada dar prodiuserių eros nebuvo, grupė tai turėdavo, tai ne administratorių, kuris tvarkydavo visą popierizmą – atsiskaitydavo, kurdavo planus.
„Susėdi, sudedi planus, kad gastrolės apimtų dešimt miestų ir miestelių, ir apsuki ratą. Rajono centruose neretai tekdavo ir nakvoti. Pavyzdžiui, nevažiuosi iš Ignalinos į Mažeikius naktį. Arba kai Biržuose būdavo dvi dienas po du koncertus. Aišku, nutikdavo ir mums visko: tai kas nors pavėluodavo į dainą įstoti, kartais muzika salėje ne taip skambėdavo, kartais patys „perdegdavome“, tačiau visada stengėmės lipti ant scenos su gera nuotaika ir ją perduoti publikai“, – sakė grupės vadovas.
Išsiskirstė tyliai ir ramiai
„Sekmadienis“ prieš porą metų išsiskirstė ramiai, tyliai, be atsisveikinimo koncertų. A. Dargio teigimu, taip išėjo savaime: sunku tapo išlaikyti žmones, jie suaugo, vieni baigė institutus, kiti pradėjo savarankiškas muzikines karjeras.
„Nuotraukoje esantis būgnininkas Gintaras Saltuška jau daug metų gyvena užsienyje, neilgai pas mus dainavęs Egidijus Mitkus taip pat ne Lietuvoje. O štai su Jonu Šopa kartu muzikuojame studijoje, jis dar dirba Choreografijos mokykloje. Jūratė Miliauskaitė Kaune turi savo kolektyvus, štai ir šiandien kuriu aranžuotes jos grupei, Gintarė Karaliūnaitė taip pat koncertuoja“, – A. Dargis vardijo grupės narius, užfiksuotus nuotraukoje prieš ketvirtį amžiaus.
„Sekmadienis“ didžiavosi tuo, kad buvo gana stabilus kolektyvas, išsaugojęs savo branduolį. Aišku, pasak grupės vadovo, buvo ir tokių, kurie ateidavo trumpam, „apšildavo“ kojas ir vėl išeidavo, o buvo ir tokių, kurie ant Lietuvos scenos apie save garsiai prabilo – be Jūratės ir Gintarės, A. Dargis įvardijo Tomą Augulį ir Astą Pilypaitę.
Muzikantas dirba studijoje
Ryškiausia grupės daina yra ta, kuri turi didelę išliekamąją vertę. „Sekmadienio“ vadovas tokia įvardijo „Aguoną“ – 2017 metais, minint grupės trisdešimtmetį, į koncertą atėję A. Dargio penkiolikos–aštuoniolikos metų auklėtiniai sakė žinantys šią dainą, tik nežinoję, kas ją dainuoja. O juk ši daina buvo sukurta, kai jų dar nebuvo…
Grupė „Sekmadienis“ prieš koncertinę programą „Meilės traukinys“ 1994 metais. Nuotr. iš redakcijos archyvo
„Ką dabar veikiu? Daugiausia dirbu įrašų studijoje – kuriu aranžuotes ir fonogramas kitiems dainininkams. Štai neseniai sukūriau muziką trims grupės „Vairas“ dainoms ir, be abejo, padedu mažeikiškiams dainininkams“, – apie dabartinę savo veiklą kalbėjo buvęs „Sekmadienio“ vadovas.
Didžiuojasi savo auklėtinėmis
A.Dargis išskyrė dvi savo auklėtines: Gintarę Korsakaitę bei Agnę Michalenkovaitę. Gintarė muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“ nužygiavo iki finalo.
„Įdomu tai, kad finalo metu man teko su Jūrate Miliauskaite išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas koncertuoti vietos lietuviams, tad prisiėjo Gintarei per „Skype“ padėti ruoštis programą. O Agnė ne tik dirba su vaikų grupe, moko juos dainuoti, bet ir sėkmingai gastroliuoja kaip pritariančioji vokalistė su Kastyčiu Kerbedžiu“, – savo auklėtinėmis džiaugėsi jų mokytojas.
Iš naujausiųjų auklėtinių muzikantas išskyrė trečią vietą dainų konkurse Sankt Peterburge iškovojusią Rugilę Kairytę bei neseniai pas jį pradėjusią tobulintis devynerių metų gabią Frėją Gineitytę.
„Jeigu ji dirbs atkakliai ir noriai, tikrai gali daug pasiekti įvairiuose dainų konkursuose“, – įsitikinęs pašnekovas.
Rezultato tenka laukti
A. Dargio teigimu, muzika yra nuolatinis, sistemingas darbas, jo rezultatai yra pastebimi ne po mėnesio, o po metų kitų.
„Ir giminės man sako: tau gerai, padainavai, linksma, faina ir viskas. Iš tikrųjų tai ilgas darbas – štai Rugilei prireikė penkerių metų įtempto darbo, kad ją pastebėtų užsienyje. Ir štai rezultatas – jau turime pakvietimą balandžio mėnesį jai ir Frėjai į tarptautinį dainų konkursą Maltoje“, – džiaugėsi muzikantas.
Ar „Sekmadienis“ atgims?
Prisiminęs „Sekmadienio“ repeticijas, jo vadovas teigė, kad buvę sunkūs laikai – Jūratė studijavo, kiti dirbo kitus darbus, todėl tekdavo repetuoti savaitgaliais – neatsitiktinai ir grupės pavadinimas toks.
„Tada kompiuterių nebuvo, dabar lengviau – įgroja „juodraštį“, po to aranžuoja ir yra fonograma, o mes turėdavome studijoje repetuoti, viską „šlifuoti“, derinti iki mažiausių smulkmenų“, – lygino A. Dargis.
O galbūt „Sekmadienis“ dar atgims? A. Dargis neslepia: tokių minčių yra, tačiau būtinas rimtas darbas – turi visi susirinkti, repetuoti.
Prieš tris savaites Kultūros centro pramogų salėje vykusiame Merkelio Račkausko gimnazijos šimtmečio minėjime po dviejų repeticijų grojo grupė, kurią sudarė mokyklos šokiuose groję mokiniai. Ir tai parodė, kad viskas įmanoma.
