Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavime akcentuota kritinė sveikatos sistemos situacija bei apverktina medikų socialinė padėtis. Kai bus suformuota naujoji Vyriausybė, planuojama su ja susitikti ir išdėstyti reikalavimus dėl sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo ir medikų atlyginimo didinimo. Jeigu nebus atsižvelgta į reikalavimus, Gydytojų sąjunga grasina visuotiniu streiku. 
DERYBOS NEPADEDA
Gydytojų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkės Albinos Kiudulienės teigimu, išbandytos įvairios derybų formos, tačiau jos rezultatų nedavė. Iki šiol medikai raminami pažadais.
Anot pašnekovės, dėl nepakankamo sveikatos apsaugos finansavimo kenčia ir medikai, ir pacientai. Dėl to nemažai specialistų išvyksta dirbti į užsienio šalis.
„Nebegalime ramiai šito stebėti. Reikia skambinti visais varpais, kad Vyriausybė imtų spręsti problemą“, – teigė pašnekovė.
A. Kiudulienė abejoja, kad vien sveikatos apsaugos ministro pakeitimas duos teigiamų rezultatų. Tuo labiau kad kitų metų biudžetas beveik suformuotas, numatytas finansavimas medikų netenkina.
„Reikia ne vienkartinių priemonių, o apskritai keisti požiūrį į sveikatos apsaugą“, – teigė A. Kiudulienė. Anot Mažeikių skyriaus pirmininkės, streikas – civilizuota priemonė problemoms spręsti. Ji prisiminė, kaip prieš kelerius metus Berlyne jai atsitiktinai teko stebėti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikų streiką.
ĮSIPAREIGOJIMAI NEVYKDOMI
Gintaras Berenis teigė, kad jis, ir kaip gydytojas, ir kaip laikinai einantis ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas, pritariąs streiko idėjai.
„Gydytojų sąjunga nuosekliai išbandė visas priemones sveikatos sistemos būklei pagerinti, tačiau niekas nepasikeitė. Kai niekas nepadeda, streikas – geras būdas atkreipti dėmesį į problemą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot G. Berenio, sveikatos sistema galėtų normaliai funkcionuoti, jeigu jai būtų skiriama 5 proc. bendrojo vidaus produkto, t.y. tiek, kiek numatyta ir Konstitucijoje. Tada būtų galima įvykdyti ir gydytojų reikalavimą algas didinti iki 4 tūkst. litų.
Pastaraisiais metais sveikatos apsaugai neskiriama nei 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
REIKIA SPRENDIMO
G. Berenio teigimu, valstybė dengia tik 60 proc. sveikatos priežiūros kaštų. Anot pašnekovo, šalies politikai pakankamai gerai orientuojasi situacijoje, tik jiems trūksta politinės valios priimti sprendimą.
„Valstybė turėtų prisipažinti, kad ji nepajėgi garantuoti nemokamą sveikatos priežiūrą ir dėl to turėtų nustatyti mokestį už sveikatos priežiūrą. Jeigu taip nėra, tai pati valstybė turėtų skirti trūkstamą pinigų sumą“, – teigė laikinasis ligoninės vyriausiasis gydytojas, pridūręs, kad medikai nepatenkinti ne tik dėl nepakankamo finansavimo, bet ir dėl netinkamo pinigų skirstymo tarp įvairaus lygio sveikatos priežiūros įstaigų.
RAJONAI NUSKRIAUSTI
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius teigė, kad jam, kaip įstaigos vadovui, svarbiausi teisiniai dalykai, o streikas ir esąs teisinis faktas.
Pašnekovas sutinka, kad nei Gydytojų sąjungai, nei gydytojams nepavyko susikalbėti su praėjusios kadencijos sveikatos ministru. Jis neišreikalavęs nei papildomų garantijų medikams, nei papildomo finansavimo sveikatos įstaigoms.
A. Stankevičius pastebėjo, kad „šlubuoja“ ne tik finansavimas, bet ir pinigų skirstymas. Anot jo, didžiausias dėmesys skiriamas ne pirminio lygio įstaigoms. Pinigų skirstymas priklauso net nuo geografinės padėties. Labiausiai skriaudžiami šiauriniai rajonai.
Ir vis dėlto įstaigos direktoriaus nuomone, reikėtų neskubėti streikuoti, o dar kartą pabandyti derėtis su atsinaujinusia Vyriausybe.
KAS SVARBIAUSIAS?
Tirkšlių pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Danė Perminienė pripažįsta, jog sveikatos apsaugoje susikaupė daug problemų, tačiau nemano, kad streikas – geriausia priemonė joms spręsti. Ji baiminasi, kad dėl to gali nukentėti pacientai. Pašnekovė mano, kad dėl didesnio finansavimo reikėtų pabandyti derėtis su naująja Vyriausybe.
D. Perminienė sunkiai įsivaizduoja, kad galėtų streikuoti kaimo gydytojas. „Kaip laukiančiam žmogui pasakyti, kad jo nepriimsime, nes streikuojame. Tai prieštarautų ne tik žmogiškumui, bet ir Hipokrato priesaikai“, – teigė įstaigos vadovė, pridūrusi, kad daugelio pacientų socialinė padėtis nėra geresnė nei medikų.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
