Humanitarų akademija: pirmųjų studijų metų rezultatai

Bendradarbiavimo sutartį pasirašo MMRG direktorė Asta Žukauskienė ir Klaipėdos universitetui atstovaujantis Humanitarinio fakulteto dekanas Rimantas Balsys. Nuotr. iš MMRG archyvo

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje (MMRG) ką tik baigėsi pirmieji Humanitarų akademijos veiklos metai. Gimnazijos inicijuotas ir analogų mūsų krašte neturintis projektas pasiteisino, – taip tvirtina visi jo dalyviai.

Idėja ir veiklos principai

2020-ųjų pradžioje prasidėjusi Humanitarų akademijos studijų programa apima 3 metų ciklą.
Šia gimnazijos iniciatyva siekiama giluminio humanitarinio mūsų rajono mokyklų vyresniųjų klasių mokinių ugdymo, padedančio formuotis asmenybės vertybėms.
Akademijos programos turinys orientuotas į įvairias studijų ir veiklos sritis, studentai akademiniu lygmeniu supažindinami su kalbos ir literatūros, istorijos, filosofijos, mitologijos dalykais, jiems sudaromos sąlygos užsiimti fakultatyvia veikla (programoje numatyti susitikimai su kultūros ir meno asmenybėmis, išvykos į kultūrinius renginius, kt.).
Gimnazijos partneris šioje veikloje – Klaipėdos universitetas (KU), suinteresuotas propaguoti humanitarinius mokslus bendrojo ugdymo mokyklose ir populiarinti savąjį universitetą kaip patrauklią tolesnių studijų vietą.
KU dėstytojai, dalyvaujantys Humanitarinės akademijos veikloje, parengė kokybišką studijų programą ir įsipareigojo per trejus metus užtikrinti moksleivių poreikius atitinkančias studijas.
Humanitarų akademijos idėją ir veiklą remia AB „ORLEN Lietuva“. Praėjusių metų rudenį bendrovė su gimnazija sudarė sutartį dėl paramos Humanitarų akademijai, joje įsipareigojo periodiškai finansuoti akademijos veiklą.

Domėjimosi vis daugiau

Humanitarų akademijos idėja gimė MMRG lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Virginijai Aurylaitei. Šis planas sulaukė gimnazijos vadovų, o vėliau – ir KU, ir kitų socialinių partnerių palaikymo.
„Tikėjausi, kad akademijos veikloje savanoriškai dalyvaujantys moksleiviai išmoks taikyti pamatines žinias, kurias įgyja mokykloje, ir suvokti naujų idėjų generavimo galimybes, kad jie pajus, koks malonumas yra praplėsti savojo matymo ir mąstymo lauką. Ši veikla prisideda prie jaunų žmonių kultūrinės ir socialinės brandos, formuoja įvairiapusę asmenybę“, – apie Humanitarų akademijos tikslus kalbėjo pedagogė, atsakinga už veiklos programos įgyvendinimą.
Praėjus metams nuo akademijos formavimo pradžios, V. Aurylaitė džiaugėsi, kad studijomis susidomėjo įvairių mūsų rajono mokyklų 10–12 klasių mokiniai. Akademijos vadovės planuose – į šią veiklą įtraukti ir kaimyninių (Akmenės, Telšių, Plungės, Skuodo) rajonų mokyklas.

Vertybės reikalingos visiems

Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė akcentavo: be mokyklos socialinio partnerio – AB „ORLEN Lietuva“ paramos ir KU pasiryžimo bendradarbiauti ši prasminga V. Aurylaitės idėja būtų sunkiai įgyvendinama.
Metų pradžioje pasirašytos rėmimo ir bendradarbiavimo sutartys leido numatyti ilgalaikį akademijos veiklos planą, kurį, tiesa, jau antrą kartą „koreguoja“ karantino apribojimai. Paskaitos ir diskusijos šiuo metu vyksta nuotoliniu būdu, tačiau tai netrukdo dėstytojams ir studentams bendrauti, diskutuoti, gilintis į numatytus dalykus.
„Džiaugiuosi, kad Humanitarų akademija sudomino ne tik mokinius, bet ir mokytojus, kad mokyklos atsiliepė į mūsų kvietimą įsijungti į šią veiklą. Esame dėkingi Klaipėdos universiteto profesorei Romai Bončkutei, kuri koordinuoja akademijos studijų programos įgyvendinimą, visiems dėstytojams, labai rimtai pasižiūrėjusiems į užduotis ir „neadaptavusiems“ paskaitų, nesistengusiems pritaikyti jų įsivaizduojamam mokyklos lygmeniui.
Mano nuomone, tai, kas vyksta Humanitarų akademijoje, yra labai rimta. Nesvarbu, kuo save laikai – humanitaru ar „tiksliuku“, turi suvokti, kad erudicija, mąstymo gylis ir kritiškumas yra neįkainojama asmeninė vertybė“, – apibendrino gimnazijos direktorė.

Nemeluotas bendruomenės ryšys

Klaipėdos universiteto profesorė R. Bončkutė, kalbėdama apie sąlytį su gimnazija, gimnazistais, įvardijo vieną iš akademinės bendruomenės motyvų dalyvauti Humanitarų akademijos veikloje: „Žmogui būdinga, jog juo jis labiau tolsta nuo jaunosios kartos, tuo labiau jį traukia noras ją pažinti.“
Profesorė atkreipė dėmesį, kad partnerystė su MMRG įvairiais būdais tęsiasi jau ne vienus metus – jos pradžią inicijavo universiteto absolventas ir buvęs gimnazijos mokytojas Martynas Januška.
„Merkelio Račkausko gimnazija, daugelis kitų Mažeikių regiono gimnazijų ir mokyklų, įsijungusių į šį Humanitarų akademijos projektą, parodo, kad čia jaunam žmogui augti ir bręsti sudarytos puikios sąlygos, nes mokytojai savo laisvalaikį skiria ne sau, o savo auklėtiniams.

Oficialiame Humanitarų akademijos atidaryme – MMRG, Savivaldybės ir gimnazijos socialinių partnerių atstovai. Nuotr. iš MMRG archyvo

Virginijos Aurylaitės – Humanitarų akademijos idėjos autorės, Onos Kelpšienės, Laimos Skabickienės dalyvavimas paskaitose, įsitraukimas į diskusijas atpalaiduoja mokinius, parodo, kad čia nėra KITOKIŲ, čia visi bendraminčiai, čia visi gali kalbėti. Tokios nemeluoto ryšio bendruomenės kitur Lietuvoje šiandien dar ilgai reikėtų paieškoti“, – MMRG idėjos privalumus akcentavo R. Bončkutė.
Vienas iš akademijos dėstytojų – KU profesorius Gintautas Vyšniauskas mažeikiškių idėją apibūdino taip: „Pasisekęs pilotinis projektas, kurį norėtųsi tęsti, jeigu netrukdytų finansai ir kovidas.“

MOKYTOJŲ MINTYS APIE HUMANITARŲ AKADEMIJĄ

MMRG mokytoja Ona KELPŠIENĖ:
– Mokytojos Virginijos mintis – įkurti gimnazijoje Humanitarų akademiją – mane iš karto pagavo. Ta gera žinia su džiaugsmu dalijausi su savo mokiniais. Jie patikėjo, kad humanitarika šiandien yra labai svarbi jauno žmogaus pasaulio matymui, kritiniam mąstymui ugdyti, ir įsitraukė į Humanitarų akademijos užsiėmimus.
Jau pirmoji sesija, kurioje dalyvavo daugiau nei trisdešimt mano mokinių, labai užkabino. Klaipėdos universiteto profesoriai Gintautas Vyšniauskas ir Roma Bončkutė atskleidė vadovėliuose neminimų dalykų paslaptis, pažadino mintis gilintis ir domėtis ir pasibaigus sesijai.
Antroji sesija jauniesiems humanitarams labai patiko. Po jos dalijosi mintimis apie atrastą poeziją, naujus vardus, nes doc. Marijus Šidlauskas paskatino domėtis ne tik žinomais klasikais, bet atkreipti dėmesį ir į jaunuosius kūrėjus. Filosofo G. Vyšniausko įžvalgos apie šiandienes medijas, nuotolinį mokymą kvietė suklusti, įsižiūrėti ir mokytis vertinti situaciją filosofiškai.
Trečioji sesija apie kalbą akademijos dalyviams jau suteikė galimybę aktyviai įsitraukti į žodžio etimologijos paieškas. Humanitarinių mokslų daktarė Dalia Jakulytė pakvietė pasinaudoti galimybe nuotoliniu būdu Klaipėdos universitete mokytis ir lotynų kalbos. G.Vyšniausko paskaita apie rašto istoriją suteikė įdomios informacijos ir peno pamąstymui, o kodėl lietuviškas raštas susiformavo taip vėlai, kada atsisakėme tų trijų lotyniško alfabeto raidžių, dėl kurių jau keletas metų nenurimsta emocijos.
Kadangi nemažai mokinių dalyvauja akademijos veikloje, po kiekvienos sesijos pirmąją pamoką aptariame įspūdžius, dalijamės mintimis. Ir visada mokiniai klausia, o kada bus kita sesija, nes tai jiems svarbu.
MMRG mokytoja Laima SKABICKIENĖ:
– Tai, kad Humanitarų akademija kviečia ne tik mūsų, bet ir viso rajono gimnazijų žmones dalyvauti kultūros kontekstų studijose, išties sveikintina. Juk mes turime galimybę gilintis į platesnį ir gilesnį humanitarinį lauką, kuriame, neabejoju, kiekvienas randame savo temas, bandome jas taikyti praktiškai.
Be abejo, mokslininkų įžvalgos palieka nemažai klausimų, į kuriuos tikimės atsakymų ieškoti ir diskusinio pobūdžio susitikimuose.
Iš tikrųjų esu dėkinga šio gyvybiškai svarbaus reiškinio sumanytojams ir palaikytojams, kurie rūpinasi intelektinio kosmoso sklaida.
Sedos gimnazijos mokytoja Rasa ČIČIRKAITĖ:
– Šiandienos pasauly, informacinio karo situacijoje, humanitarinis lavinimas ypač svarbus – jis ugdo kritinį mąstymą, filosofinį požiūrį į gyvenimą, padeda skirti visas būties paletės spalvas.
Taip norisi šiandienos situacijoje ne plaukti pasroviui, drauge su minia, o dažniau nerti į gylį ir suvokti reiškinių esmę.
To tikimės ir tą gauname Humanitarų akademijos veikloje. Ačiū.

MOKINIŲ MINTYS APIE HUMANITARŲ AKADEMIJĄ

Gustė MOMGAUDYTĖ (Gabijos gimnazija, IV klasė):
– Humanitarų akademija suteikia puikią galimybę Mažeikių moksleiviams įgyti geresnį išmanymą apie žmogų ir kultūrą. Neįtikėtina, kad galime išgirsti Klaipėdos universiteto dėstytojų išmintį likdami savam mieste ir dar tik kurdami studijų planus.
Pirmasis Humanitarų akademijos susitikimas, vykęs vasarį, paliko didžiausią įspūdį, galbūt ir todėl, kad jis vienintelis vyko ne nuotoliniu būdu. Tąkart ypač žavus ir entuziastingas man pasirodė prof. dr. Romos Bončkutės Simono Daukanto pristatymas, nustebino kūrinio pavadinimo „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ sąsaja su Buda, o prof. Gintautas Vyšniauskas sudomino netikėtu požiūriu į mirtį ir būtį.
Vėliau Humanitarų akademija privertė susimąstyti apie raštą ir kalbą ir įrodė, kad tai, kas iš pažiūros elementaru ir savaime suprantama, slepia dar daug ribotam žmogiškajam protui nežinomų dalykų. Jaunas žmogus ne tik praplečia savo regėjimo lauką, bet ir yra skatinamas gilintis į jį sudominusią, dar netyrinėtą sritį.
Vis dėlto labiausiai mėgavausi doc. dr. Marijaus Šidlausko paskaita apie įdomią ir neįdomią literatūrą, tai buvo nuoširdu, poetiška, jausminga. Doc. Šidlausko dėka išgirdau ir apie poetą Marijų Povilą Eliją Martynenko bei susidomėjau šio jaunojo rašytojo kūryba.
Taigi, džiugu, kad imtasi iniciatyvos ir įgyvendinta Humanitarų akademijos idėja, tikiu, jog tokia veikla gali telkti mąslius, smalsius, intelektualius jaunus žmones.
Kamilė DAČKAUSKYTĖ (MMRG, IV klasė):
– Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad mūsų mokykla rengia Humanitarų akademiją. Mane ta idėja sužavėjo nuo pat pirmos sesijos. Su malonumu laukdavau ir klausiausi paskaitų.
Didžiausią įspūdį turbūt, kaip ir daugumai, paliko prof. Gintauto Vyšniausko paskaitos. Jos tokios turiningos ir įdomios! Labai įdomu klausytis tai, ką jis pasakoja, ir konspektuotis.
Nekantriai laukiu kitų sesijų.
Viltė KURŠINSKYTĖ (MMRG, II klasė):
– Man humanitarų akademija reiškia laisvę ir galimybę save formuoti iš įdomių ir aktualių temų bei idėjų. Čia aš sužinau apie humanitarinių mokslų svarbą žmogui: apie svarbą atsakyti į fundamentalius klausimus; kultūros ir kalbos (gimtosios) svarbą bei apie religinius prasimanymus. Man tai labai svarbu!
Greta INTAITĖ (Gabijos gimnazija, IV klasė):
Apie Humanitarų akademiją man papasakojo lietuvių kalbos mokytoja ir jau tada idėja pasirodė verta dėmesio. Ir išties tai yra puiki proga plėsti akiratį. Paskaitų metu giliau nagrinėjamos įvairios temos, kurioms pamokų metu dažnai nelieka laiko.
Didžiausią įspūdį turbūt paliko dėstytojai, ne tik puikiai išmanantys savo dalyką, bet ir akivaizdžiai juo susidomėję, gebantys tai suprantamai perteikti klausytojams, pritraukti jų dėmesį.
Kiekvienoje paskaitoje sužinau ką nors naujo: ar tai būtų teorinės žinios, ar galimybė kitaip pažvelgti į, regis, jau nagrinėtą temą iš kitos perspektyvos.
Paskaitos priverčia susimąstyti, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų – tai, mano nuomone, ir yra didžiausia akademijos nauda. Džiugu, kad karantino metu akademijos veikla nenutrūko ir toliau sklandžiai vyksta nuotoliniu būdu. Tikiuosi sudalyvauti ir likusiose sesijose.
Augusta GRIGORIJEVAITĖ (MMRG, III klasė):
– Humanitarų akademija patraukė mane jau praėjusiais mokslo metais. Susidomėjusi akademijos koncepcija ir jos skelbiamomis idėjomis, keliamais klausimais, paprašiau savo mokytojos, kad mane taip pat užrašytų. Ir dėl to nepasigailėjau.
Praeitų mokslo metų Humanitarų akademijos sesija dar vyko mokyklos pagrindinėje salėje gyvai, tačiau, gyvenimui pasisukus kita linkme, paskaitos persikėlė į „Zoom“ platformą. Bet tai nebuvo išbandymas nei mokytojams, nei mokiniams, nei patiems lektoriams.
Man labiausiai patinka, kai sesijos pabaigoje „užkuriama“ diskusija. Tada išgirstu įvairiausių požiūrių, nuomonių apie tam tikrus per sesiją aktualizuotus dalykus.
Būtent Humanitarų akademija lėmė tai, kad pakeičiau požiūrį į daugelį įvairiausių dalykų. Todėl tikiuosi, kad ši akademija sulauks daug daugiau dėmesio ir daug naujų, smalsių klausytojų, kadangi, mano nuomone, tai iš tiesų verta.
Turėtume šią veiklą puoselėti ir palaikyti, kadangi tokių užsiėmimų, kuriuose įdomiai kalbama apie pamatinius, iš gilios praeities ateinančius dalykus ir reiškinius, aktualius ir modernybėje, nerasi „besimėtydamas“ ant „Facebooko“ „Events“ sienos.
Goda ZARAMBAITĖ (Gabijos gimnazija, IV klasė):
– Beveik prieš metus iš savo lietuvių kalbos mokytojos sužinojau apie Humanitarų akademiją. Įsijungiau į šią bendruomenę vedama smalsumo, noro plėsti akiratį, minties, jog tai galimybė susipažinti su įdomiomis kitų žmonių mintimis. Ir dabar labai džiaugiuosi, kad šios galimybės nepraleidau.
Kiekvieną sesiją išklausome savo srities specialistų paskaitų, kurios sukelia begalę naujų apmąstymų. Lektoriai pateikia netikėtų detalių ar sąsajų tarp, atrodo, vargiai susijusių dalykų.
Mokiniams suteikiama informacija nepaprastai naudinga, net jei ir nepavyksta jos visiškai įsiminti, ji verčia pažvelgti į gyvenimą plačiau, padeda suprasti, jog daugelis dalykų turi žymiai platesnį kontekstą, apie kurį kasdienybėje nesusimąstome.
Humanitarų akademijoje galiu įgyti ne tik akademinių žinių, bet ir formuoti savo pasaulėžiūrą, manau, tai svarbu kiekvienam dalyviui. Labai smagu vartyti užrašus iš jau išklausytų paskaitų ir dar kartą visa tai apgalvoti. Esu dėkinga už šią galimybę.
Gertrūda POCIŪTĖ (Gabijos gimnazija, IV klasė):
– Lankau Humanitarų akademiją visiškai dėl savo asmeninių interesų: įdomu sužinoti ir išgirsti kažką naujo, bent minimaliai prisiliesti prie žymiausių filosofų, kai kurių rašytojų ir plėsti savo akiratį. Pasižymiu įdomias mintis, citatas, rekomenduojamas knygas. Paskaitos būna įdomios, kai kurios kartais ir sunkiai suprantamos, bet tai verčia labai susimąstyti apie tam tikrus dalykus. Labiausiai patiko Marijaus Šildausko paskaita. Galbūt todėl, kad pasirodė labai šiltas žmogus, kalbėjo labai paprastai ir aiškiai, manau, tikrai visiems suprantamai.
Apskritai labai džiaugiuosi, kad turime galimybę dalyvauti Humanitarų akademijoje.
Gabija SADAUSKAITĖ (Gabijos gimnazija, IV klasė):
– Labai malonu, kad galiu pasidalyti įžvalgomis. Humanitarų akademiją lankyti pradėjau, kai suvokiau, jog savo akiračiui plėsti turėčiau skirti daugiau laiko, ir pastebėjusi, kad literatūros pamokos man labai įdomios.
Dalyvavau tik keturiose paskaitose, bet galiu pasakyti, kad Gintauto Vyšniausko paskaitos man patiko labiausiai, o didžiausią įspūdį paliko jo paskaita apie filosofiją (sužinojau daug dalykų, paskaita sukėlė daug apmąstymų). Kelis faktus net nusifotografavau, kad galėčiau panaudoti rašiniuose. Man labai patinka dėstytojo konkretumas. Dėstytojai Daliai Jakulytei, mano nuomone, puikiai sekėsi įtraukti klausytojus ir su jais bendrauti.
Paskaitos vertingos, o tai, ką iš jų pasiimame, priklauso nuo kiekvieno mūsų.
Deimantė MIRONČIKAITĖ (MMRG, IV klasė):
– Sudomino Džoisas, nes jo ieškojimai man aktualūs. Sužinojau, kad yra poetas Martynenko, apie jį man nebuvo tekę nieko girdėti – jaučiu, pasiskaitysiu daugiau.
Tikiuosi, kad kada nors susitikę žmones iš humanitarų būrio pakalbėsime – gal bus drąsiau, nei būti už tamsių ekranų…
Edgaras NARKUS (MMRG, IV klasė):
– Gera pradžia. Filosofai – tai supratimo ieškotojai. Man patiko. Įdomu būtų gyvai pabendrauti su akademikais. Tai tokia galimybė sujudinti savo abejones…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*