Vilniečių parengtą rajono strateginės plėtros planą Savivaldybės meras V. Džiugelis įvertino neigiamai
Praėjusią savaitę pristatant Mažeikių rajono strateginį plėtros planą užvirė karštos diskusijos tarp gyventojų, valdžios atstovų ir planą rengiančios bendrovės direktoriaus.
Susirinkusieji negailėjo kritikos ne tik plano rengėjams, bet ir šalies valdžiai, kurios keliami reikalavimai esą tiesiog neįgyvendinami.
BAIGTI PLANUOJA PAVASARĮ
Pagrindinis strateginio plano tikslas – remiantis rajono ekonominės-socialinės būklės analize nustatyti pagrindinius regiono prioritetus bei sudaryti konkrečių Savivaldybės administracijos veiksmų planą iki 2013 metų. Taip pat rengiama ir rajono vizija iki 2020 metų.
Strateginį planą planuojama užbaigti rengti kovo mėnesį. Tada vėl ketinama jį pristatyti visuomenei.
Planą rengiančios UAB „SOPHUS“ direktorius Mindaugas Vilčinskas supažindino valdžios atstovus ir gyventojus su rajono ekonominės-socialinės analizės išvadomis, pristatė strateginio plėtros plano viziją bei prioritetus.
Svečio teigimu, planas rengiamas kartu su Savivaldybės administracijos specialistais.
Plano parengimas Savivaldybei kainuos 33 tūkstančius litų.
PADĖTIS NĖRA BLOGA
Plano rengėjai pageidavo išgirsti rajono gyventojų nuomonę, jų pasiūlymus apie opiausias problemas ir tuos veiksmus, kurių reikėtų imtis artimiausiu metu.
Pasak M. Vilčinsko, padėtis mūsų rajone nėra bloga. Bendras Mažeikių savivaldybės vertinimas kitų savivaldybių kontekste esąs teigiamas. Praėjusiais metais savaitraščio „Veidas“ atlikto tyrimo duomenimis, Mažeikių rajonas šalyje užėmė penktąją vietą. Tai lėmusios tokios aplinkybės, kaip darbo vietų pasiūlymas, gyvenamosios aplinkos sutvarkymas, pagrindinių paslaugų prieinamumas.
Remiantis ekonominės ir socialinės būklės analize konstatuota, kad į rajoną reikia stengtis pritraukti naujų gyventojų, darbuotojų.
Mažeikių rajone darbo jėgos pasiūla yra santykinai didesnė negu kai kuriuose kituose rajonuose. Yra didelės galimybės toliau aktyvinti verslą, kurti naujas darbo vietas, kad jos duotų didesnes pajamas gyventojams, kad jie galėtų įgyti aukštesnę kvalifikaciją.
REIKIA
TINKAMAI PASIRUOŠTI
Tokios problemos, kaip gyventojų senėjimas, darbo jėgos mažėjimas, po maždaug penkiolikos metų gali rajonui būti aktualesnės nei dabar. Todėl, pasak M. Vilčinsko, reikia tinkamai pasiruošti gyventojų senėjimo procesams, darbo pasiūlos sumažėjimui.
Miesto gyventojų gyvenimo sąlygos yra daug geresnės nei kaimo gyventojų, ypač infrastruktūra – gyvenamasis būstas, vandentiekis, šilumos tiekimas ir pan. Savivaldybė turėtų numatyti papildomas priemones tam, kad skirtumai tarp kaimo ir miesto būtų mažinami.
Bendras nedarbo lygis rajone mažėja, tačiau kaimiškosiose vietovėse jis išlieka didelis, todėl turi būti skatinamas darbo vietų bei smulkių verslų kaime kūrimas.
Pasak M. Vilčinsko, rajone nėra nusiskundimų dėl švietimo, ugdymo įstaigų veiklos, tačiau dėl gyventojų ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus mažėjimo kai kurios mokyklos turi būti uždaromos, tad tam irgi reikia tinkamai pasiruošti.
TRŪKSTA AKTYVUMO
Kalbėdamas apie sveikatos sektorių, M. Vilčinskas patikino, kad didžiausia problema rajone yra tam tikrų sričių specialistų trūkumas bei didėjantis specialistų amžiaus vidurkis, todėl būtina numatyti priemones, kaip pritraukti jaunų specialistų.
Specialistų bei finansavimo trūksta ir kultūros įstaigoms.
Rajone teikiamos visos pagrindinės socialinės paslaugos, tačiau paslaugų teikimas susikoncentravęs mieste. Tik kelios įstaigos veikia kaimiškosiose vietovėse.
Išnagrinėjus verslo situaciją paaiškėjo, kad verslas yra ta sritis, kur galima žengti kokius nors, M. Vilčinsko žodžiais tariant, ryškesnius žingsnius lyginant su kitomis savivaldybėmis.
Rajone veikiančių ūkio subjektų yra santykinai daug. Nemažai yra mažų, smulkių individualių įmonių, kurios neturi lėšų tolesniam veiklos plėtojimui, kartais nežino, kaip tai daryti.
Dauguma įmonių prieš penkerius metus veikė tik vietos rinkoje. Dabar situacija pasikeitė. Kuriasi naujos lietuviškojo ir užsienio kapitalo įmonės, kurios savo produkciją tiekia Lietuvos rinkai bei eksportuoja į Vakarų šalis. Šis procesas turi būti skatinamas.
M. Vilčinskas pastebėjo, kad rajono įmonėms trūksta aktyvumo naudojantis įvairių fondų skiriama parama. „Bet to nereikia vertinti kaip trūkumo. Tai yra neišnaudotos galimybės“, – sakė strateginį plėtros planą rengiančios bendrovės vadovas.
TIKIMASI VERSLININKŲ
INICIATYVŲ
Turizmas – verslo niša. Pastaruoju metu rajone atsirado naujų apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių. Tam nemažai įtakos turėjo ir „Mažeikių naftos“ remontas. Tačiau akivaizdu, kaip turistų traukos objektų rajone nėra daug. Pasak strateginio plėtros plano rengėjų, vertėtų pagalvoti, kaip turizmą ir laisvalaikio praleidimą labiau orientuoti į Mažeikių bei aplinkinių rajonų gyventojų poreikius. Į tai turėtų būti nukreipiamos verslininkų iniciatyvos. Būtų tikslinga ieškoti išskirtinių paslaugų, kurios galėtų būti įdomios kuo platesniam ratui. Tai galėtų būti aviaturizmas ar kitos veiklos.
Ventos upės pritaikymas turizmo tikslams esanti viena iš neišnaudotų galimybių vandens turizmui plėtoti. Tačiau Savivaldybė nėra ta organizacija, kuri galėtų vežti ir užimti turistus. Didesnę iniciatyvą turėtų parodyti verslo atstovai. Savivaldybė gali svarstyti tokias priemones, kaip aikštelių, ženklinimo sistemų įrengimas, tam, kad žmonės geriau jaustųsi ir turėtų daugiau informacijos.
Rajonas turi vieną nelabai teigiamą bruožą – didelė oro tarša, susijusi su „Mažeikių nafta“. Savivaldybė gali taikyti vienintelę priemonę – sukurti oro taršos monitoringo sistemą ir ją tinkamai palaikyti tam, kad gyventojai būtų informuojami apie realią situaciją.
STRATEGIJA RAJONUI,
VIZIJA – MIESTUI?
Rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Genoveita Gricienė plane pasigedo didesnio dėmesio kaimui, ypač dėl kaimo kelių situacijos. G. Gricienės manymu, strategija rengta rajonui, tačiau vizija – Mažeikių miestui.
Kaimo keliai, M. Vilčinsko manymu, neprisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir netgi verslo atėjimo. Tačiau netrukus pranešėjas patikino, kad bloga kaimo kelių kokybė yra paminima kaip viena iš tų sąlygų, kodėl verslas yra Mažeikiuose, o ne kaime.
„Akivaizdu, kad kaimo kelių asfaltavimas ir jų tvarkymas, turint omenyje rajono Savivaldybės lėšas, turi būti gerai pasvertas, turėtų būti atliekama inventorizacija, poreikio nustatymas – kur tie keliai turėtų būti sutvarkyti skubiausiai, – sakė M. Vilčinskas. – Daugelis kaimo kelių yra neinventorizuoti, o tai stabdo galimybę gauti paramos iš įvairių fondų“.
Geležinkelis strateginiame plėtros plane minimas kaip vienas iš taršos šaltinių, neigiamai veikiančių mažeikiškių gyvenimo sąlygas. Geležinkelio pervažos ir automobilių spūstys prie jų prisideda prie bendrų miesto transporto problemų.
SKIRTUMUS
BŪTINA MAŽINTI
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė domėjosi, kaip ketinama spręsti mažų kaimelių problemas. Netoli naftos perdirbimo gamyklos esančiuose Pikeliuose sparčiai mažėja gyventojų, jaunos šeimos išvažiuoja, katastrofiškai mažėja mokyklinio amžiaus vaikų, kyla klausimas, koks bus pagrindinės mokyklos likimas. Panaši situacija yra ir Leckavoje bei kituose kaimuose.
Seniūnė klausė, kokios priemonės numatomos kaimams išsaugoti, ypač juose tebeveikiančioms mokykloms, kaip gerinti infrastruktūrą, kad gyventojai, ypač jaunos šeimos, nebėgtų iš kaimo.
UAB „SOPHUS“ direktoriaus teigimu, miesto ir kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų skirtumas yra išties didelis. Vienas iš Savivaldybės tikslų ir būtų panaudojant tiek savo, tiek struktūrinių ir kitų fondų lėšas tvarkyti ir kurti tokią infrastruktūrą, kad kaime ir mieste gyvenančių žmonių sąlygos nesiskirtų. Kaip tai padaryti, M. Vilčinskas nepasakė.
AMBICIJOS TAPTI MIESTU
Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius pastebėjo, kad visoje Lietuvoje problemos yra labai panašios, tačiau savivaldybės verčiamos samdyti kompanijas, išleisti pinigus.
„Aš noriu, kad Mažeikiai turėtų ambicijų būti miestu. Mažeikiai yra pakankamai koncentruota ir pagal kvalifikaciją, ir pagal gyventojų bei verslo įmonių skaičių vieta. Jeigu surašysime į strategiją, kad mažinsime skirtumus tarp miesto ir kaimo, tai nieko nepakeis. Taip buvo kalbama ir sovietiniais laikais. Projektai Lietuvos savivaldybėse negali būti skirtingi, gali skirtis tik mažos detalės, – kalbėjo viekšniškis, pasigedęs, jo žodžiais tariant, koordinacijos iš šalies valdžios.
Visus pinigus, R. Griciaus manymu, reikėtų sutelkti į vieną kupetą ir bendruomenėms pritariant suplanuoti darbus.
„Tada pinigų neiššvaistytume. O dabar pavaidinsime demokratiją – viename rajone strategija galbūt bus geresnė, kitame gal kiek silpnesnė, vienur žmonės daugiau, kitur mažiau bus įtraukti į strategijos rengimą, vieni pinigus panaudosime vienaip, kiti – kitaip, paskui pasirodys, kad panaudojome neprotingai“, – svarstė R. Gricius.
ĮGYVENDINTI PLANO
SAVIVALDYBĖ NEPAJĖGI
Mero pavaduotojas visuomeniniais pagrindais Jonas Siminkevičius priminė, jog nepriklausomybės laikais Savivaldybė rengia jau antrą strateginį planą.
„Rengiant pirmąjį planą, kaip ir dabar, buvo numatyta skirti didelį dėmesį mokykloms, keliams, vandentiekiui, kanalizacijai ir t. t. Tačiau mokyklų sumažėjo, nors to nebuvo planuota, kelių būklė mažai pasikeitė, kitų, prioritetinėmis laikytų sričių padėtis irgi ne ką geresnė“, – dėstė J. Siminkevičius ir paklausė, ar strateginio plėtros plano rengėjai negalėtų pagelbėti planą įgyvendinti.
Meras Vilhelmas Džiugelis mano, kad strateginio plėtros plano Savivaldybė nepajėgi įgyvendinti.
„Jeigu bet kuris planas neparemtas finansais, tai jis ir bus padėtas stalčiuje. Kol Seimas ir Finansų ministerija, grojanti pirmu smuiku formuojant biudžetą, neatsižvelgs į strateginius plėtros planus. Savivaldybės biudžete dabar trūksta keturių milijonų litų, todėl mąstome apie išgyvenimą, o ne apie strateginį planą. Praktiškai toks planas yra nereikalingas“, – sakė meras.
Po strateginio plėtros plano pristatymo „Santarvę“ V. Džiugelis patikino, jog tokį planą privalo pasirengti kiekviena Savivaldybė ir tai yra reikalinga, tačiau esant biudžeto deficitui planas gali likti neįgyvendintas.
Meras sakė esąs nepatenkintas bendrovės „SOPHUS“ darbu.
„Planą rengusi bendrovė išvardijo, kas pas mus yra blogai, tačiau mes ir patys tai žinome. Norėtųsi konkretumo, ten viskas labai abstraktu. Susirinkę žmonės klausė, kaip jūs padarysite tą ar aną. Plano rengėjai nieko nepadarys, jie nieko ir nesiruošia daryti, tik išryškino tai, kas yra negerai, o kaip tą padaryti, neaišku. Norisi, kad planą rengianti įmonė labiau pasistengtų“, – sakė rajono vadovas.
Plano rengėjai, pasak V. Džiugelio, buvo atrinkti viešo konkurso būdu.
„UAB „SOPHUS“ turi reikalingus dokumentus, įrodančius, kad jie gali rengti tokius planus, be to, jie pasiūlė mažiausią kainą“, – kalbėjo meras.
STRATEGINIS
PLANAS BŪTINAS
V. Džiugelio pasisakymą plano pristatymo metu Tarybos narys Viktoras Bugnevičius pavadino per daug impulsyviu, emocingu.
„Per labai impulsyvią kalbą meras gal netiksliai išsireiškė. Strateginis plėtros planas yra būtinas, nes be jo mes visiškai neturime savo vizijos. Neturėdami vizijos, nežinome, kaip naudoti visus savo finansinius ir fizinius resursus. Čia yra labai rimtas dalykas. Diskusijoms, reikia ar nereikia strateginio plano, manau, nebuvo pagrindo. Plano rengėjai tik pristatė socialinės-ekonominės analizės išvadas ir pateikė viziją bei prioritetus. Ten visiškai nebuvo kalbama apie priemones. Kai bus pristatomos priemonės, tada bus galima ir diskutuoti“, – sakė „Santarvei“ V. Bugnevičius .
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: M. Vilčinskas teigė, kad Mažeikiai tarp šalies rajonų yra neblogai vertinami pagal darbo vietų pasiūlą, paslaugų prieinamumą, gyvenamosios aplinkos sutvarkymą.
