Buvusi ilgametė Mažeikių kultūros centro direktorė, dabar – klubo „Mano namai“ vadovė, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatė Krista Kinčienė parašė knygą „Mažeikių kultūros kelias“.
Į šį leidinį autorė po kruopelytę surankiojo ir sudėjo pasakojimus apie svarbiausius kultūros įvykius nuo 1905 iki 2021 metų, žmones, kūrusius, puoselėjusius mūsų krašto kultūrinį gyvenimą.
Informaciją kaupė jau seniai
K. Kinčienė Mažeikių kultūros centrui vadovavo nuo 1975 iki 2015 metų.
Pasak „Santarvės“ pašnekovės, tokia mintis, kad reikėtų knygos, pasakojančios apie mūsų krašto kultūros istoriją, jai kirbėjo dar dirbant kultūros centre.
„Rinkau, rinkau informaciją, saugojau įvairias brošiūras, nuotraukas, dokumentus, spaudoje publikuotus straipsnius. Ir vis pagalvodavau: kada nors, ateityje…“ – pasakojo K. Kinčienė.
Knygos autorė sakė, kad buvo kelios priežastys, paskatinusios rašyti šią knygą. Pirma, būdavo situacijų, kad, prireikus daugiau informacijos apie vieną ar kitą rajono kultūros sektoriuje dirbusį žmogų, įvykį, reiškinį, niekur nepavykdavo jos rasti. Arba, jei informacijos ir būdavo, K. Kinčienės požiūriu, ji ne visada buvo tiksli ir teisinga.
Rūpi, kad istorija nepasimirštų
Knygos „Mažeikių kultūros kelias“ autorei rūpėjo ir vis dar rūpi ir tai, kad pirmieji Mažeikių krašto kultūros kūrėjai bei puoselėtojai – Juozas Vaičkus, Karolis Pukevičius – yra kiek primiršti.
Pavyzdžiui, aktyvus visuomenininkas, chorvedys, pirmųjų dainų švenčių organizatorius, vargonininkas Karolis Pukevičius kovojo, kad Mažeikių gatvės būtų lietuviškais pavadinimais. Po J. Vaičkaus mirties K. Pukevičius išreikalavo, kad mieste būtų Vaičkaus gatvė. Mažeikiuose yra ir Konrado Kavecko gatvelė. O K. Pukevičiui atminti bei pagerbti jo vardo gatvės nėra.
Tad naujoji knyga yra pagarbos ženklas šiems ir dar daugeliui kitų Mažeikių miesto ir rajono kultūros raidai nusipelniusių žmonių.
Didžiausios paspirties ir padrąsinimo K. Kinčienė sulaukė iš muziejininko Vytauto Ramanausko, kai nutarė jo paklausti, ar tokios knygos iš viso reikia.
Romaną rašyti lengviau
Pasak autorės, buvo etapų, kai knygos rašymą ji atidėjo ar net metė.
„Būdavo, žiemą prisėdu rašyti, parašau kelis sakinius ir atidedu, nes nelieka laiko. Kai kas sako, kad senjorai jo turi labai daug. Bet man to laiko nelieka, nes veiklos turiu daug ir įvairios“, – kalbėdama apie knygą pasakojo K. Kinčienė.
Ji įsitikino, kad rašyti istoriją yra sunku. Geriau rašyti romaną – „pasukai“ siužetą, kaip tau atrodo, ir baigta.
„Kai reikia remtis faktais, žiūrėk, to nežinai, tą pamiršai, to nėra. Vardo nėra, pavardžių nėra… Kai pradėjo redaguoti knygos rankraštį, man dar buvo reikalų išsiaiškinti tai, ko nebuvau išsiaiškinusi, patikslinti vietoves, gatves, vardus, pavardes“, – paaiškino K. Kinčienė ir pridūrė: knygos turbūt daugiau niekada nerašys.
Prisidėjo bendraminčiai
Knyga „Mažeikių kultūros kelias“ išleista 300 egzempliorių tiražu.
Knygą redagavo mažeikiškė lituanistė Roma Žilinskienė. Knygos struktūrą tvarkė, vaizdinę medžiagą ir iliustracijas parengė mokytojas, kraštotyrininkas Algirdas Vilkas.
Jos leidybą organizavo Mažeikių muziejus. Lėšų knygai išleisti skyrė AB „ORLEN Lietuva“ ir Mažeikių rajono savivaldybė.
„Leidžiant šią knygą, mane priglaudė ir globojo Mažeikių muziejaus darbuotojų kolektyvas. Susiradau rėmėjų, susiradau spaustuvę, kurios atstovai, žinodami, kad šiai knygai išleisti nėra daug lėšų, geranoriškai sutiko imtis jos išleidimo. Ir štai knyga jau yra. Gal ne viskas joje teisingai, gal dar būtų ką taisyti, bet rašiau taip, kaip buvo“, – apibendrino K. Kinčienė.
Pasak autorės, muziejininkai turi minčių ateityje surengti knygos pristatymą.
