Pagal Europos Sąjungos susitarimus, Lietuva turėtų priimti 1105 pabėgėlius – pirma šeima jau pasiekė Lietuvą. ELTOS nuotr.
Lietuviai priešiškai žiūri į imigrantus – esą atvykėliai atima iš jų darbus, slopina kultūrą ir didina nusikalstamumą. Apie neigiamą lietuvių požiūrį į pabėgėlius byloja atliktos apklausos.
Savo nuogąstavimus dėl pabėgėlių tradicinėje gatvės apklausoje išsakė ir „Santarvės“ pakalbinti kai kurie mažeikiškiai.
Specialistų teigimu, sėkminga integracija įmanoma – tik reikia abiejų pusių – pabėgėlių ir bendruomenės – susikalbėjimo.
Prisidėtų tik trečdalis
Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliktos apklausos metu buvo apklausti 1002 18 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai visoje šalyje. Iš jų 29 proc. respondentų teigė, kad vienaip ar kitaip asmeniškai prisidėtų priimant pabėgėlius Lietuvoje. 18 proc. visų apklaustųjų prisidėtų skatindami aplinkinius būti tolerantiškais atvykusiųjų atžvilgiu, 12 proc. – paremdami pabėgėlius finansiškai ar daiktais, 6 proc. – skirdami savo laiką savanoriškai veiklai, padedančiai pabėgėliams integruotis į mūsų visuomenę. 16 proc. apklaustųjų nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų pabėgėliai.
Beveik pusė visuomenės, priimant pabėgėlius Lietuvoje, liktų apatiška – 48 proc. respondentų teigė, jog asmeniškai neprisidėtų nei finansine parama, nei parama daiktais, neskirtų laiko savanoriškai veiklai, integruojant atvykusiuosius, neskatintų ir aplinkinių būti tolerantiškais.
Pastebima, kad dažniau vienokią ar kitokią pagalbą pabėgėliams Lietuvoje pasirengę suteikti labiau išsimokslinę (aukštąjį ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys skiriasi mažiausiai dvigubai), didesnes pajamas gaunantys, taip pat jaunesni – iki 40 m. – Lietuvos gyventojai, kiek dažniau – moterys.
Apie 40 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad imigracija gali pakenkti Lietuvos ekonomikai ir labiau griauna, nei turtina Lietuvos kultūrą.
Apklausos rezultatai atskleidžia, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie imigrantus paprastai yra susikuriama ne iš asmeninės patirties. Beveik du trečdaliai respondentų (57 – 62 proc.) teigė, kad jie nematė, negirdėjo ir nebendravo su imigrantais ar pabėgėliais.
Problemos aptartos seminare
Šiuo metu eskaluojama pabėgėlių tema gvildenta neseniai vykusiame Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotame regioninės žiniasklaidos seminare.
Jame žiniasklaidos atstovai iš visos Lietuvos kartu su Atstovybės, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Carito“, Raudonojo Kryžiaus darbuotojais ir akademikais turėjo galimybę aptarti ir padiskutuoti apie Europos Sąjungos aktualijas – nuo ekonomikos iki pabėgėlių krizės bei jų integracijos Lietuvoje.
„Pabėgėlių krizė yra labai komplikuota, susipynę įvairių valstybių, įvairių grupių interesai, išnarplioti kamuolį neįmanoma“, – apžvelgdamas geopolitinius procesus, vykstančius Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose, teigė Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Andrius Švarplys.
Apie pabėgėlius – skaičiais
A. Švarplio žodžiais, Artimuose rytuose situacija dar labiau susipainiojusi. Vien Sirijoje, kurioje prieš karą gyveno 22 milijonai gyventojų, šiuo metu skaičiuojama 12 milijonų pabėgėlių. Dalis jų migruoja viduje, bet net 8 mln. emigravo iš šalies: dauguma apsistojo gretimose valstybėse, keturi milijonai prisiglaudė Europoje.
Lektorius pateikė kelias versijas dėl pabėgėlių „bangos“. Esą kaimyninėje Sirijos šalyje, Turkijoje, kuri yra savotiškas koridorius į Europą, esančios laikinosios stovyklos perpildytos, jose ypač pablogėjo gyvenimo sąlygos. Taip pat manoma, kad įvykiams įtakos turi Rusija, kurios interesas esąs skaldyti Europos šalis bei turėti stiprias pozicijas pasaulio arenoje.
Europos Komisijos atstovas Giedrius Sudikas lektorių papildė: apytiksliais duomenimis, pasaulyje yra apie 60 milijonų pabėgėlių – tiek, kiek yra gyventojų Prancūzijoje, Italijoje. Daugiausiai jų priglaudusi Turkija – 2,2 milijono, Libanas – 1,8 milijono.
„Kas Paryžiuje vyko valandą, Sirijoje vyksta ketverius metus. Sirija yra teritorija, kurioje vyksta mūšiai, kovoja visi su visais. Žmonės gyvena sudėtingomis sąlygomis, dvejus trejus metus vargsta palapinėse. Todėl, nepakeldami tokių sąlygų, pasiryžta migruoti į kitas šalis“, – situaciją komentavo Komisijos atstovas.
Situacija bus valdoma
G. Sudikas akcentavo: Europos Sąjungoje (ES) pabėgėliams vartus atvėrė Vokietija. Palankiausia pabėgėliams šalis, po Vokietijos, yra Švedija. Pastarojoje vienam gyventojui tenka daugiausia pabėgėlių, jie yra labai palaikomi visuomenės.
ES valstybėms solidarizuojantis, į jas iš Graikijos ir Italijos numatoma perkelti 160 tūkstančių, iš trečiųjų šalių – 20 tūkstančių pabėgėlių. Į Lietuvą per dvejus metus (2016–2017 m.) planuojama perkelti 1 105 užsieniečius, kuriems reikia prieglobsčio. Lietuva priėmė sprendimą priimti tik šeimas su vaikais. Tai turėtų tapti savotišku mūsų pačių saugumo garantu.
„Tai lašas vandenyne, lyginant su bendru kontekstu“, – pristatydamas skaičius, sakė Europos Komisijos atstovas.
G. Sudikas bandė nuraminti tuos, kurie sunerimę dėl asmenų perkėlimo į Lietuvą. ES turinti planus, kaip tą procesą suvaldyti – svarbu, kad visos valstybės to plano laikytųsi.
„Šiame plane – ir išorės sienų apsauga, ir registracijos centrų steigimas, parama trečiosioms šalims, taip pat – veiksminga grąžinimo politika“, – vardino pranešėjas.
ES atstovas migracijos politiką įvardino kaip vieną iš prioritetų.
„Pabėgėlius priimti reikia, solidarumą reikšti reikia, nes solidarumas šioje vietoje ne tiek moralinis, kiek pragmatinis. Jei atsisakysime, tai kaip mes galime tikėtis Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ar kitų šalių paramos santykiuose su Rusija, nes jos prireiks“, – samprotavo G. Sudikas.
Vidaus reikalų ministro patarėjas Arnoldas Pikžirnis, „Carito“ ir Raudonojo Kryžiaus atstovės Ilma Skuodienė bei Gintarė Guzevičiūtė vylėsi, kad lietuvių požiūris į pabėgėlius keisis – jie taps tų žmonių atžvilgiu tolerantiškesniais. Neringos ŠVELNIENĖS nuotr.
Ministro patarėjas – apie mitus
Seminare dalyvavęs vidaus reikalų ministro patarėjas Arnoldas Pikžirnis informavo, kad Lietuvoje, sprendžiant migracijos klausimus, bendradarbiaujama su kitomis šalimis.
„Sudėtinga derėtis su vokiečiais, kai į Vokietiją per dieną atvyksta per dešimt tūkstančių pabėgėlių. Tačiau perimti integravimo praktiką iš Vokietijos svarbu“, – teigė ministro patarėjas.
A. Pikžirnis pastebėjo, kad apie pabėgėlius kuriami įvairūs mitai, bandoma supriešinti valstybes, žmones. Ypač tokių mitų padaugėję po įvykių Paryžiuje.
„Pabėgėliai neteisingai tapatinami su teroristais. Paryžiuje teroro aktus rengė ne pabėgėliai, nebuvo perkėlimo procedūros dėl tų, kurie įvykdė terorą“, – patikino ministro patarėjas.
Pranešėjas teigė, kad skleidžiamas mitas, jog dėl pabėgėlių padaugėja nusikaltimų, tačiau tai – netiesa. Patarėjas yra šito teiravęsis aukštų pareigūnų Vokietijoje, tačiau šie to nepatvirtino.
Lietuva turi patirties
Lietuva turi patirties integracijos procese. Seminare dalyvavusi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė informavo, kad Lietuvoje prieglobstis teikiamas nuo 1997 metų. Pažymėjo, kad šiuo metu pabėgėlio statusą turi 20 milijonų pasaulio gyventojų. Mūsų šalyje per pastaruosius 17 metų šis statusas suteiktas 4000 žmonių. Lig šiol daugiausiai jų buvo iš Afganistano, Rusijos ir Baltarusijos.
Šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje gyvena apie 40 tokių žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktoriaus pavaduotojos Audros Mikalauskaitės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu įsikūrę beveik 130 prieglobstį gavusių užsieniečių – daugiausiai Vilniuje ir Jonavoje, Kaune, dar po kelis – Šiauliuose, Elektrėnuose.
Ministerijos atstovė informavo, kad Vyriausybė rugsėjo mėnesį sudarė koordinacinę komisiją, kurios užduotis yra spręsti klausimus, kylančius organizuojant ir įgyvendinant užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimą į Lietuvos teritoriją ir įgyvendinant užsieniečių integraciją.
Iš Europos Sąjungos biudžeto bus skiriama 6 000 eurų vienkartinė išmoka už kiekvieną perkeltą asmenį. Finansinė parama integracijos laikotarpiu: Pabėgėlių centre maistui ir smulkioms išlaidoms kiekvieną mėnesį mokama 71,4 euro. Persikėlus į savivaldybių teritorijas, mokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa – suaugusiems 204, nepilnamečiams – 102 eurai. Mėnesinė pašalpa iki šešių mėnesių vienam asmeniui yra 204, dviem asmenims – 306, trims – 408, jei daugiau asmenų – pašalpos didesnės.
Po septynių mėnesių išmokos per pusę mažinamos, skatinant užsieniečius susirasti darbą.
Turi teisę į prieglobstį
Svarstant apie pabėgėlių integracijos procesą, apgailestauta dėl viešojoje erdvėje formuojamo negatyvaus požiūrio į tuos žmones.
Europos Komisijos atstovas G. Sudikas pastebėjo, kad kai kurie žmonės neteisingai interpretuoja pabėgėlių sąvoką, suteikdami jai neigiamo atspalvio.
„Pabėgėliai – tai žmonės, kurie bėga nuo karo ir teroro“, – pabrėžė Komisijos atstovas.
Socialinės integracijos programą Lietuvoje įgyvendina Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Lietuvos Raudonasis kryžius, ateityje tą ruošiasi daryti ir Klaipėdos socialinių paslaugų centras.
Lietuvos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė pabrėžė, kad viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Be to, kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, o likdami savo šalyje jos gali netekti. Svarbu ir tai, kad šie pabėgėliai yra bendra Europos Sąjungos atsakomybė ir todėl Lietuva turi prisidėti sprendžiant krizę.
„Tai persekiojimus, smurtą, kankinimus ir prievartą patyrę vyrai, moterys ir vaikai. Dažnai jie išsekę, išsigandę, nusivylę. Jie ieško pagalbos, vietos, kur galėtų nebijoti dėl savo ir vaikų gyvybių“ – situaciją komentavo integracijos programos vadovė.
Lems visų tolerancija
„Integracija – dvigubas procesas, kuriame dalyvauja ir pabėgėlis, ir bendruomenės. Be vietos bendruomenių pagalbos integracija tikrai negali būti sėkminga“, – pastebėjo „Caritas“ atstovė.
Atvykstantieji turės sveikatos, psichologinių problemų, nemokės kalbos, neturės jokio turto, atsineš visai kitokią kultūrą ir tai taps didžiule kliūtimi, norint pradėti gyvenimą čia.
Seminare dalyvavusios Raudonojo kryžiaus draugijos l. e. p. generalinės sekretorės Gintarės Guzevičiūtės teigimu, su iššūkiais susidurs abi pusės – šalies visuomenė ir karo migrantai. Tai – vertėjų trūkumas, sunki būsto, darbo paieška, komplikuotas vaikų įsitraukimas į mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, neigiamos visuomenės nuostatos ir kt.
Situaciją apsunkins dar ir tai, kad pabėgėliai – viena iš pažeidžiamiausių socialinių grupių, tuo tarpu visuomenės požiūris į juos yra itin negatyvus.
G. Guzevičiūtė pastebėjo, kad negatyvų požiūrį formuoja ne tik eiliniai gyventojai, bet ir politikai, valstybinių institucijų atstovai.
„Nelegalas nėra tinkamas žodis apibūdinti žmones. Taip, žmonės neteisėtai kerta sieną kiekvieną dieną. Tačiau jis yra žmogus, migrantas, neteisėtai kirtęs sieną. Nelegalas turi stiprų svorį, tai yra žodis, kuris kriminalizuoja žmogų. Mes turime apibūdinti tą veiką, o ne žmogų“, – kalbėjo Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Abi lektorės pabrėžė: visuomenė turi suprasti karo pabėgėlių problemas ir būti pasiruošusi šiuos žmones priimti, o pastarieji turi būti pasirengę įsilieti į mūsų šalies bendruomenę, siekti išmokti kalbą, rasti darbą, gerbti mūsų kultūrą, papročius. Visomis priemonėmis padėti šiuos tikslus įgyvendinti yra ir valstybės tikslas.
