Lietuvoje veikiantis „SwedBank“ bankas praneša apie apgaulingus elektroninius laiškus, plintančius interneto erdvėje. Juose netaisyklinga lietuvių kalba informuoja, kad kliento sąskaita yra „sustabdyta“ ir ją reikia iš naujo suaktyvinti, įvedant slaptus asmeninius duomenis.
Bankas ir policija įspėja neužkibti ant sukčių kabliuko.
PRAŠO NEPASITIKĖTI
ĮTARTINAIS LAIŠKAIS
Praeitą savaitę „SwedBank“ pasiekė informacija iš klientų, kad jie gauna elektroninių laiškų, kuriuose laužyta lietuvių kalba informuojama, kad dėl „daugelio nesėkmingų prisijungimų“ jų sąskaita laikinai sustabdyta.
Sukčiai siūlo užeiti į internetinį puslapį, kuris labai panašus į „SwedBank“ internetinės bankininkystės puslapį, ir įvesti savo naudotojo kodą, slaptažodį bei visus duomenis iš kodų kortelės.
Banko atstovai informuoja, kad tai yra internetinis sukčiavimas ir reikalauja jokiu būdu neatskleisti savo duomenų.
Kaip informuoja bankas, tikrame elektroniniame banke reikia nurodyti tik vieną iš kortelėje esančių slaptažodžių. Nė vienas Lietuvos bankas neprašo nurodyti visų ar keleto slaptažodžių iš slaptų kodų kortelės.
Taip pat rekomenduojama nespausti įtartinų nuorodų, randamų elektroniniuose laiškuose ar internete, o jungiantis prie elektroninės bankininkystės visada įsitikinti, kad internetinis adresas tikrai yra banko.
PINIGUS
SUNKU ATGAUTI
„SwedBank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius „Santarvę“ informavo, kad gavus apgaulingą laišką jį pirmiausia reikėtų ignoruoti – jokiu būdu nevykdyti jame esančių nurodymų ir nespausti nuorodų.
„Jeigu vis dėlto savo kodus perdavėte pašaliniams asmenims, apie tai reikia pranešti bankui tel. nr. 1884 arba (8 5) 268 4444. Sąskaita bus užblokuota, o naujus slaptažodžius galėsite atsiimti bet kuriame banko padalinyje“, – sakė S. Abraškevičius.
Pasak atstovo, apgaulingu būdu gautus duomenis sukčiai gali panaudoti įvairiai. Dažniausiai jie ištuština sąskaitas pinigus pervesdami į sąskaitas užsienyje. Tokiu atveju pinigų kelionę labai sunku susekti ir juos atgauti.
Apgavikai taip pat duomenis gali panaudoti paimdami „greituosius kreditus“. Gautas paskolas jie greitai perveda į kitas sąskaitas, tokiu būdu visą atsakomybę už pasiskolintus pinigus perkelia ant sąskaitos savininko pečių.
PRARASTŲ
LĖŠŲ NEGRĄŽINA
Banko atstovas paminėjo, kad sukčiai modernėja – pinigus pavogti bando vis modernesniais būdais. Anot jo, Lietuvos bankai bendromis jėgomis bando mokyti savo klientus saugiai naudotis jų teikiamomis paslaugomis.
„Žmones visais kanalais informuojame, kad prisijungimo kodai yra tarsi raktas nuo seifo, kuriame laikomi pinigai. Duomenis reikia labai saugoti, jų negalima duoti bet kam paprašius“, – sakė S. Abraškevičius.
Apgavystės atveju bankas nusikaltimo medžiagą perduoda policijai, kuri toliau aiškinasi nusikaltimą.
Atstovas spaudai įspėjo, kad bankas apgaule prarastų pinigų negrąžina, nes tai nėra banko kaltė.
MAŽEIKIUOSE
NEDAUG
NUKENTĖJUSIŲ
Mažeikių policijos atstovas Evaldas Adomaitis informavo, kad Mažeikiuose retai pasitaiko atvejų, kai pinigai išviliojami pasinaudojus žmonių patiklumu ir kodus įvedus į sukčių puslapius. Jis sakė, kad paskutinis toks atvejis pasitaikė šių metų pradžioje. Tuomet iš nukentėjusio pavogta per 700 litų.
Tyrėjas patarė niekada niekam neduoti savo slaptų kodų, net jei tas žmogus sakytų esąs policininkas ar banko tarnautojas.
„Jei kyla abejonių, patarčiau skambinti į banką ir pasitikslinti“, – sakė E. Adomaitis.
Rytis SAVICKIS
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Elektroninės bankininkystės asmeninius duomenis reikėtų saugoti kaip seifo raktą.
