Ir mažeikiškiai mini Gedulo ir Vilties dieną

Laižuviškiai penktadienį kaip įprasta rinkosi prie paminklinės lentos 1941–1952 m. laižuviškių tremtinių atminimui. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Birželio 14-oji – Gedulo ir Vilties diena. Šią svarbią datą mini tiek miesto, tiek kaimiškųjų vietovių žmonės. Neminėti šios datos neįmanoma, nes jos įvykiai sujaukė, nepataisomai sugadino gyvenimą tūkstančiams lietuvių – kai kam pasisekė, ir jie sugrįžo į Lietuvą, bet dalis jų taip ir liko nebepamatę gimtosios šalies: juos priglaudė svetima ir šalta Sibiro žemė.

Žiauri istorija

Prieš 73-ejus metus birželio 14-osios naktį prasidėjo masiniai lietuvių areštai. Jie šeimomis buvo tremiami į Sovietų sąjungos gilumą, Sibirą. Tą dieną gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Žmonės buvo vežami krovininių traukinių vagonais. Iš viso per dvylika metų apie 300 tūkstančių žmonių iš Lietuvos patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkstančių šalies gyventojų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940–1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.

Paminėjo penktadienį

Gedulo ir Vilties dienos minėjimai rajone prasidėjo jos išvakarėse. Laižuviškiai penktadienį kaip įprasta rinkosi prie paminklinės lentos 1941–1952 m. laižuviškių tremtinių atminimui. Čia  prisiminti su tremtimi susiję tuometiniai įvykiai, išklausyti jų liudininkai.
Po šio minėjimo miestelio kultūros centre buvo rodomas režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Dievų miškas“.
„Svarbiausia šią dieną pabūti kartu, prisiminti tai, ką iškentė mūsų tauta, tad po filmo peržiūros pakvietėme laižuviškius pabendrauti prie arbatos puodelio, pasikalbėti apie šių dienų aktualijas“, – teigė Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irena Kiudulienė.

Renginiai Sedoje ir Urvikuose

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas penktadienio vyko ir Sedos miesto bibliotekoje. Nuo birželio pradžios čia galima apžiūrėti parodą „Svetimos žemės nešiojamas, savos ilgiesi“.
Viekšnių kultūros centre Gedulo ir Vilties dienos minėjimas taip pat prasidėjo penktadienį: čia surengta muzikinė-literatūrinė popietė „Vilties galia“, buvo demonstruojama publicistinė apybraiža „Įspaudas“, kurios autorė Palmira Galkontaitė.
Urvikiškiai tą patį vakarą rinkosi į kultūros centro kiemelį ir dalyvavo vakaronėje „Gedulo ir vilties dieną pasitinkant“. Čia skambėjo Lietuvai skirtos dainos, savo prisiminimais pasidalijo buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai.

Mažeikiuose – keletas renginių

Birželio 14-ąją Gedulo ir Vilties dienos minėjimas prasidės 12 valandą šv. Mišiomis Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Mišių metu giedos Kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras „Atmintis“, vadovaujamas Zitos Gužauskienės.
13 valandą prie Mažeikių geležinkelio stoties organizuojama Atminties minutė, o 14 valandą Kultūros centro didžiojoje salėje bus rodomi pažintiniai dokumentiniai filmai, pasakojantys apie Lietuvos pokarį.
„Prie geležinkelio stoties minėjimo dalyviai stabtels labai trumpam, didesnis renginys bus Kultūros centre: po filmų peržiūros mažeikiškiai bus pakviesti pabendrauti, prisiminti tremties laikus, pasikalbėti apie tų istorinių įvykių reikšmę“, – trumpai renginius apibūdino Kultūros centro režisierius Paulius Mylė.

Bibliotekose – parodos

Lūšės ir aplinkinių kaimų gyventojai, svečiai šiandien tradiciškai rinksis prie Lūšės geležinkelio stoties:  čia 11 valandą bus aukojamos šv. Mišios, o po jų Lūšės bendruomenės namuose bus rodomas Gintauto Aleknos dokumentinis filmas „Tremtinių takais“.
Jau nuo birželio pradžios Gedulo ir Vilties dienai paminėti Viešosios bibliotekos filialuose surengta daug spaudinių parodų: Ventos filiale (Ventos g. 8) – „Tremtinių atsiminimų metai neužgožia“, Auksodėje – „Skriauda tautai ir valstybei“, Krakiuose – „Nugrimzk į praeitį, tremtie“, Palnosuose  – „Tėvynės ilgesys“, Pikeliuose – „Išvežti gyvenimai“, Renave  – „Tremties takais“,  Žemalėje – „Kai dužo gyvenimai “, o Židikuose – „Tremtinio dalužė“.
Bibliotekos Balėnų filialas Gedulo ir Vilties dieną pasitiko balėniškės Janinos Končienės ir jos anūkės Gerdos Stonkutės fotografijų paroda  „Vilties žiedai“.
„Ši paroda – įvairių žiedų įprasminimas. Joje rasite ir tiesiogine prasme užfiksuotų gėlių žiedų, ir žmonių portretų, juk žmonės taip pat gali būti kaip žiedai ir puošti mūsų kasdienybę“, – parodą apibūdino bibliotekininkė Virginija Galdikienė.

10 Atsakymų į “Ir mažeikiškiai mini Gedulo ir Vilties dieną”

  1. gamyklai parašė:

    reikejo milzinisku investiciju,aisku,labai gaila,modernizavus nebereikejo tiek darbininku,ta padaro kompiuteriai.XIX amziuje zmones nekente stakliu,jas lauze,nes atimdavo darbininkams duona.Pazangos nesustabdysime,musu zmones dirbti ne i Rusija vaziuoja,o i Vakarus.

  2. ola parašė:

    Mazeikius daktaras valde, naftos gamykla uz lita pardave, ir koks skirtumas kas valdo

  3. pasiziurekit parašė:

    kaip Rusija per savo statytinius nustekeno Ukraina,butu ir mus koks Gaidjurgis su Daktaru valdes , jei nebutume speje savo laiku istrukti is jos itakos.

  4. to hm parašė:

    kai nori gali tik bloga matyti,zmones nera tobuli.Anais laikais automobiliu zmones neturejo,parduotuves tik kelios,tai pestute vaiksciojo.Viskas pagal blata.

  5. hm parašė:

    ir kas pasikeite?50 metu klausem nurodymu is Maskvos dabar vykdom amerikonu nurodymus,pasiziurekit kaip lenda jiems i sikna taip vadinama pr……..savo galva gyvent matyt neiseina .Propiesorius kaip sauke apie privilegijas pries 20 metu ir ka dabar pats jomis naudojasi neziurint priklauso jam jos ar ne apsaugos jam reikia transporto tipo jis yra nusipelnes o kiti mat nenusipelne nes sunauja dar ir anukeli ikiso i silta kede ,ir isviso daip tik teveliai aukstose pareigose taip ir vaikuciai ju geras pareigas uzima ,kitas seimunas kaip viasada konservu atstovas isitaise sugulove sau i dukras tinkancia paskyre savo padejeja moka valdiska alga ir nieko ,taip kad vel uzlipom ant to paties greblio,pasiziurekit vakare gatves tuscios kur zmones ?Bega kaip is karo zonos…….deja tai karti tiesa

  6. Vardas (privalomas) parašė:

    Prie Valgykla-parduotuve… Hmm…

  7. va zydai, parašė:

    Tai pasimoke,padare isvadas ir dabar visa tauta gynybos reikaluose vieninga kaip kumstis,visi vyrukai ir merginos tarnauja armijoje.Seimos tvirtos,gausios,neissidirbineja kaip kai kas pas mus.Dievulis dave dar laiko susivokti ir mums.

  8. matosi,kad parašė:

    nepasimokeme is savo tautos istorijos,nezinome jos,todel viskas dar ziauriau gali pasikartoti.Nemanykit,kad jei pusit i Putino duda,tai jums bus geriau,cecenus ir i juos panasius pirmiau pasiuncia,kad visus ispjautu.

  9. jolanta parašė:

    tai lietuvos istorija,prisiminimai tautos vargo ir nevilties skatinantis dziaugtis kiekviena diena, sutarti tarpusavyje, palaikiti vienas kita

  10. Jonis parašė:

    O gal pradekim gyvent ateitim?O praeiti atsiminkim ,kiek galima gyvent praeitim vis verkiam ir verkiam kiek tu verkimo dienu per metus ,ar jau isviso nupusom ?Turbut nera tokios tautos kuri vis ta pati per ta pati maltu ,gal velnio ta konservu politika nes eiti i prieki ziurint atgal …..nors is tikro nelabai kas ir keicias .Nebeveza ?patys evakuojasi ,cenzura?Gryzo.Kitaip mastantys?Vel ujami.Partines privilegijos?Vietoj.Neklystantis VADAS .O kaipgi Yra .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto