Ir žiemą, ir vasarą – su lazdomis

Tarp šiaurietiško ėjimo entuziastų – ir Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė (stovi centre šešta iš kairės). Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Naujas sveikatinimosi ir aktyvaus laisvalaikio leidimo būdas – šiaurietiškas ėjimas – Lietuvoje kol kas populiarus tik tarp entuziastų. Šiaurietiškas ėjimas, išvertus iš anglų kalbos „nordic walking“,  reiškia ėjimas, atsiremiant specialiomis lazdomis. Kaip kūno rengybos rūšis jis atsirado Suomijoje prieš penkiolika metų ir sparčiai išpopuliarėjo ir kitose šalyse.
Šios veiklos entuziastų yra ir Viekšniuose.

Nuostabą keliantis užsiėmimas

Nedažnai pas mus pamatysi žmogų, einantį pasiramsčiuojant lazdomis, primenančiomis slidžių lazdas. Daugeliui tai sukelia nuostabą ar net pašaipą. Tačiau šiaurietiško ėjimo entuziastai, sutelkdami vis didesnes vienminčių gretas, sau ir skeptikams bando įrodyti, kad tai puikus fizinis užsiėmimas „įdarbinant“ visą kūną. Vaikščiojimas su lazdomis tinka jaunam ir senam, o ypač – vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dėl sveikatos negalavimų negali bėgioti ar aktyviai sportuoti.

Populiarėja ir mūsų rajone

Viena šios sporto rūšies propaguotojų mūsų rajone yra Dr. A. Biržiškos sveikatos centro, įsikūrusio Viekšniuose, bendrosios praktikos gydytoja, šio centro vadovė Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė. Prieš keletą savaičių gydytoja pasikvietė šios srities specialistą iš Kauno, kad papasakotų viekšniškiams ne tik apie sveiką mitybą, bet ir apie vis populiarėjančią Lietuvoje sporto šaką – šiaurietišką ėjimą. Pasak A. J. Gurauskaitės, paskaitą skaitęs kauniškis biomedicinos daktaras, sertifikuotas treneris Aurimas Mačiukas susirinkusiuosius sudomino, tad prijaučiančiųjų vaikščiojimui su lazdomis gretos Viekšniuose vis auga. Šiandien tarp jų jau nemažai mokytojų, medicinos darbuotojų.
„Mūsų bendruomenė ketina pratęsti darbą su kauniečiais specialistais, todėl dabar ruošiame projektą mokymams finansuoti“, – ateities planais pasidalijo A. J. Gurauskaitė.

Per mažo judėjimo pasekmės

Gydytojai su nerimu konstatuoja, kad šiandien žmonės vis mažiau juda. Pasak A. J. Gurauskaitės, hipokinezė (tarptautinis žodis, reiškiantis per mažą judėjimą) neigiamai veikia žmogaus organizmą: blogėja kraujotaka, širdies darbas, nyksta raumenys.
„Kai pilnai nedirba raumenys, atsiranda deguonies badas, prasideda ankstyvos demencijos, o tai netgi turi įtakos Alzheimerio ligos vystymuisi“, – teigia gydytoja. Pasak jos, fizinis aktyvumas žmogui be galo reikalingas, o šiaurietiškas ėjimas – vienas iš fizinio aktyvumo šaltinių. Gydytoja paaiškina, jog toks ėjimas geresnis už paprastą ėjimą tuo, kad vaikščiojant su lazdomis dirba beveik visi – ne tik kojų, bet ir viršutinės kūno dalies raumenys.

Fizinis krūvis skiriamas individualiai

Gydytoja patikina, kad fizinis aktyvumas yra ne sportas ir jis skiriamas sveikatai gerinti, subalansuoti bei jai palaikyti. Todėl, anot A. J. Gurauskaitės, pratimus, rekomendacijas norintiesiems imtis šiaurietiško ėjimo turėtų skirti specialistas, žmogus, susipažinęs su šiaurietiško ėjimo metodika. Gydytoja paaiškina, kad yra gana svarbu teisingai paskaičiuoti fizinį krūvį, kuris turi būti  skirtas pagal kiekvieno žmogaus fizines galimybes.
Pradedantysis praktikuoti šiaurietišką ėjimą turėtų įsigyti žingsniamatį ir pulso matuoklį. Pirmasis reikalingas žinoti, kiek žmogus nukeliauja, o antrasis – stebėti einančiojo pulso pakitimus.

Specialios lazdos

Svarbiausias šios fizinės veiklos akcentas yra tinkamai parinktos lazdos. Gydytoja sako, kad šios lazdos ne tokios kaip slidininkų ir ne tokios, kaip kad naudojamos vaikščioti pasiramsčiuojant (šios gaminamos iš plonesnio aliuminio). Šiaurietiškam ėjimui skirtos lazdos gaminamos pagal tam tikrą technologiją iš stiklo ir anglies pluošto, o jų kaina nėra labai didelė – apie 100 litų.
„Šios lazdos yra tvirtos ir lengvos, todėl gana patogios: pritaikyti antgaliai jomis leidžia eiti asfaltu, o juos nuėmus galima žingsniuoti kad ir miško keliuku“, – paaiškino Sveikatos centro vadovė.

Svarbu ir žinios, ir noras

Dar nedrąsiai žmonės imasi šios neįprastos fizinės veiklos. Tačiau kaip „Santarvei“ teigė gydytoja A. J. Gurauskaitė, svarbu žmogui neneigti to, nenusistatyti priešiškai, pačiam neišbandžius, neturint jokių žinių apie šį ėjimą.
„Negalėsiu, man netinka ar panašiai… O kai paklausiu, ar žinai, ar skaitei ką nors apie tai, dažnai išgirstu atsakymą – ne. Tai kodėl tokia nuostata tuomet?“ – stebėjosi gydytoja.
A. J. Gurauskaitė neneigia, kad tai nėra paprastas pasivaikščiojimas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Specialistai tvirtina, kad tai yra techniškas ėjimas, reikalaujantis tam tikrų fizinių pastangų ir galimybių. Todėl suprantama, kad prieš pradedant užsiimti tokia fizine veikla, vertėtų pasitarti su savo gydytoju.