Trijų vyriškių žūklė Plinkšių ežere vos nesibaigė tragedija: apsivertus valčiai, jie atsidūrė šaltame vandenyje.
Tik laiku į pagalbą atskubėjus šalia žvejojusiam Vidui Mykolaičiui išvengta nelaimės. 
VALTIS APSIVERTĖ
Rajono eismo priežiūros poskyrio specialistas Nerijus Gurauskas lapkričio 27-ąją susiruošė į žvejybą.
Tą sekmadienio rytą prie Plinkšių ežero jis atvyko su dviem draugais. Ant ežero kranto jie susitiko su pažįstamu, Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komendantu Vidu Mykolaičiu.
Šis sakė taip pat ketinąs pažvejoti. Po to vyrų keliai išsiskyrė.
„Mūsų žvejyba ilgai netruko: kai vienas iš draugų užmetė meškerę, valtis susvyravo ir jis iškrito.
Kadangi buvo nemažos bangos, pasvirusi valtis prisipildė vandens ir apsivertė, o mes visi atsidūrėme vandenyje. Iki kranto buvo apie penkiasdešimt metrų“, – ištikusią nelaimę prisiminė N. Gurauskas.
Pirmasis žvejys pats sėkmingai pasiekė krantą, o kitiems buvo sunku. Kaip prisipažino Nerijus, trys megztiniai, dvi striukės, permirkę lediniu vandeniu, traukė į dugną. Pareigūnas prisipažino, kad jėgų nebebuvo likę, kai pasirodė Vido valtis ir nuplukdė į krantą.
„Kaip buvo išgelbėtas antrasis žvejys, aš nebemačiau – krantą pasiekiau bejėgis. Tik po kurio laiko atsigavau prie krosnies šalia esančioje sodyboje“, – pasakojo N. Gurauskas.
VYRUS REIKĖJO
RAMINTI
Pasak V. Mykolaičio, laimei, žvejoti jis išsirinko tokią vietą, kad prieš akis visą laiką buvo draugų valtis.
„Po kiek laiko pakėliau akis ir nustėrau: valties nebėra, ant bangų matyti tik kelios kepurės. Griebiau inkarą su virve, nes iškart pagalvojau, kad virvės gali prireikti, užkūriau varikliuką ir plaukiu prie jų. Iš pradžių priplaukiau prie Nerijaus, nes mačiau, kad jo draugas, nors iš vandens kyšojo tik galva, laikosi ant apverstos valties. Bandžiau įtraukti jį į valtį, bet Nerijus nemenkas vyrukas, todėl teko jį „parbuksyruoti“ į krantą“, – po ano sekmadienio praėjus nemažai laiko juokavo Vidas. Antrasis žvejys buvo tiek sušalęs, kad net nepajėgė įsikibti į gelbėtojo valtį. Šis jį partempė į krantą laikydamas už rankų.
„Viskas tęsėsi apie dešimt minučių, vyriškius net teko raminti: jie vis kartojo, jog jau galas. Gal jiems reikėjo kuo greičiau nusimesti drabužius, ir būtų parplaukę, tačiau tokiomis aplinkybėmis ne vienas sutrinka“, – svarstė vyriškis.
V. Mykolaitis nemano, kad atliko ką nors ypatingo: „Kiekvienas mano vietoje būtų pasielgęs taip pat. Vėliau aš dar parplukdžiau jų valtį, surinkau žvejybos įrankius ir tęsiau žvejybą. Tądien sekėsi: pagavau šešias lydekas“.
ŽUVO NESULAUKĘ
PAGALBOS
Plinkšių ežero bangos jau yra prišaukusios nelaimę: prieš trejus metus, apvirtus valčiai, nuskendo du vyrai.
Birželio 25-osios vidurdienį trys šiame miestelyje dirbę statybininkai medine valtimi išplaukė į ežerą. Netoli nuo kranto valtis apsivertė, vienas iš jų išplaukė, o du kranto nepasiekė.
Jų kūnus po valandos intensyvios paieškos iš ežero ištraukė Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai.
Mažeikių policijos komisariato darbuotojai dar ir dabar neužmiršo prieš dvejus metus gegužę įvykusios nelaimės, kai žvejodamas nuskendo jų bendradarbis. Kaip pasakojo tada išsigelbėjęs kitas pareigūnas, šio nelaimingo įvykio aplinkybės buvo panašios.
Klykolių (Akmenės rajonas) užtvankoje staiga pakilo vėjas, žvejų metalinę valtį užklupo didžiulės bangos, ir ši apsivertė. Niekas nepagelbėjo, ir šlapi drabužiai bei šaltas vanduo nutraukė pareigūną į dugną.
SU VANDENIU
NEJUOKAUJAMA
Pasak Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovo Vytauto Sukurio, reikalavimo, kad medinėse valtyse būtų gelbėjimo liemenė arba ratas, nėra įrašyta jokiuose dokumentuose. Šios priemonės privalomos tik tuomet, jeigu valtyje yra įmontuotas variklis.
„Tačiau patys žvejai turėtų susiprasti, kad su vandeniu nejuokaujama. Susiruošus į žvejybą, ypač esant nepastoviam orui, yra būtina gelbėjimo liemenė. Daug vietos ji neužima, tačiau nauda – didžiulė“, – sakė V. Sukuris.
Medžioklės žinovui nerimą kelia tai, kad žvejai jau dabar lipa ant plonyčio ledo ties Šerkšnėnais. „Ten pratekantis vanduo, ir ledas nėra dar toks tvirtas. Reikia palaukti, kol bent dvi tris naktis termometro stulpelis nusileis žemiau dešimties laipsnių šalčio, ir tik tada ruoštis į poledinę žūklę. Gelbėjimo liemenę ir tada vertėtų pasiimti, o patikimiausia būtų pirma kojomis išbandyti ledo tvirtumą, nelipti ant traškančio ledo“, – perspėja žvejus V. Sukuris.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
