Rajono gyventojams, norintiems sumokėti už šiukšlių išvežimą, tenka vykti į Mažeikius. Šiais metais komunalinių paslaugų įmonės, aptarnaujančios kaimų gyventojus, individualių namų savininkus, nebepratęsė sutarties su paštu.
GYVENTOJAI ATSIDŪRĖ AKLAVIETĖJE
Viekšniškė guodėsi, kad po Naujųjų metų nuėjusi į paštą sumokėti už šiukšlių išvežimą, išgirdo, jog to padaryti negalės, nes ją aptarnaujanti Šiaulių UAB „Švarinta“ su paštu nebesudarė sutarties. Jos kaimynė paskambinusi į „Švarintą“, kur jai pasakę, kad mokestį reikia vežti į banką Mažeikiuose, arba laukti, kol atvažiuos atliekas atvežanti mašina, ir pinigus sumokėti vairuotojui. Važiuoti į Mažeikius sumokėti mokestį per didelė prabanga, nes autobuso bilietas kainuotų papildomų išlaidų. Laukti, kol atvažiuos šiukšlių mašina, dirbantys gyventojai taip pat neturi galimybės.
Panašiai kalbėjo ir moteris iš Laižuvos, iki šiol pašte negalinti sumokėti mokesčio už šiukšlių išvežimą. Pašto darbuotoja nuolat kartoja tą patį: „Laukite, gal priimsime mokestį, gal ir ne“.
Mažeikiuose dirbanti moteris galėtų už šią paslaugą sumokėti ir banke, bet ji sakė nežinanti, kiek turėtų mokėti. Nors nauji įkainiai ir patvirtinti, bet naujos sutarties su „Švarinta“ nėra.
Su tokiomis problemomis susiduria ne tik kaimo, bet ir Mažeikių individualių namų gyventojai.
KEITĖSI PASLAUGOS ĮKAINIAI
Iki 2006 m. paštas už šiukšlių išvežimą iš paslaugos teikėjo atskaitydavo 1,3 procento nuo bendrų įmokų. Apie naujus Lietuvos pašto paslaugų tarifus komunalinių paslaugų įmonės buvusios perspėtos dar praėjusių metų vasarą.
Visiems paslaugų teikėjams nustatyti vienodi tarifai – 85 centų mokestis už pašte priimamas gyventojų įmokas.
Pasak Telšių apskrities centrinio pašto direktoriaus pavaduotojos Ritutės Plienienės, tokį tarifą patvirtino Lietuvos paštas, tam pritarė ir Susisiekimo ministerija. Be to, už paslaugos teikėjui perduotą sutvarkytą informaciją, kitaip sakant, įmokų administravimą, paštas paima dar 15 centų. Tad už kiekvieną įmoką paštui reikėtų atiduoti vieną litą.
R. Plienienė sako nemananti, kad naujieji Lietuvos pašto paslaugų tarifai būtų susiję su tuo, jog nuo šių metų, anksčiau valstybinė įmonė, Lietuvos paštas tapo akcine bendrove.
„Iki šiol nesame sudarę sutarčių su komunalinėmis įmonėmis, gyventojams teikiančiomis šiukšlių išvežimo paslaugą. Jeigu tai priklausytų nuo mūsų, mes esame pasiruošę jas sudaryti nors ir šiandien ir priiminėti įmokas iš gyventojų. Komunalininkams esame išsiuntę savo pasiūlymus. Jie žino mūsų sąlygas”, – kalbėjo R. Plienienė.
Telšių apskrities centrinio pašto rinkodaros ir komercijos skyriaus viršininkas Vytautas Navickas patikino, kad gyventojai už šiukšlių išvežimą gali mokėti kas ketvirtį, arba mokėti tada, kai susidaro konkreti suma, sakykim, 15 litų.
Pašto paslaugos įkainis visą laiką lieka tas pats, nepriklausomai nuo mokamos sumos.
INICIATYVA BE ATSAKO
„Nuo sausio 1osios pašto paslaugos mums brango 40 kartų. Tokio biznio Lietuvoje daugiau niekur nėra“, – piktinosi „Švarintos“ direktorius Algirdas Kubilius.
Bendrovė dėl šios problemos raštu kreipėsi į Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Vytą Navicką. Gautas atsakymas nenudžiugino: nieko pakeisti negalima.
Pasak A. Kubiliaus, šiuo metu ruošiami įstatymo pakeitimai, kurie leistų paštams patiems iš gyventojų imti tą vieną litą. Dabar jie to daryti negali, nes pagal galiojantį Vyriausybės nutarimą, gyventojų įmokas priimančių įstaigų paslaugas apmoka paslaugų teikėjai.
Rajono meras Vilhelmas Džiugelis sausio mėnesį raštu kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad ši įtikintų Lietuvos paštą, valstybines institucijas: tokios mažos įmokos turėtų būti priimamos sena tvarka. Buvo prašoma inicijuoti to klausimo sprendimą ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Tačiau jokios reakcijos iš Savivaldybių asociacijos nesulaukta.
SAVIVALDYBĖ MOKESČIŲ NERINKS
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos Telšių apskrities skyriaus vedėjas Saulius Urbonas informavo, kad taryba gavo Vyriausybės kanclerio pavedimą sudaryti komisiją. Ji turėtų rengti teisės aktų pakeitimo projektus, kurie reglamentuotų komunalinių mokesčių surinkimą. Šiuo metu teisės aktais tai nėra apibrėžta.
S. Urbonas mano, kad sprendimo iš susidariusios padėties ieškoti turėtų padėti ir Savivaldybė. Galbūt mokesčius galėtų surinkti seniūnijos. Tarkim, kai kuriose savivaldybėse vandens tiekėjai patys nustatytomis dienomis atvyksta susirinkti mokesčių.
Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa nesutinka su teiginiu, kad mokesčių surinkimą turėtų organizuoti savivaldybės. Tiek savivaldybė, tiek seniūnija yra viešojo administravimo įstaigos. Pinigų surinkimas yra verslo dalis, o ne viešojo administravimo funkcija.
„Susirinkti pinigus yra komunalines paslaugas teikiančio operatoriaus reikalas. Savivaldybė gali tik padėti išnuomoti patalpas kasai, kur būtų renkami pinigai, jeigu, žinoma, tokios patalpos atsirastų“, – sakė A. Žiulpa.
PAJAMOMIS NESIDALYS
Rajono atliekų tvarkymo operatorius yra UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“. Šiauliškė „Švarinta“ ir mažeikiškė UAB „Valauvis“ yra komunalinio ūkio subrangovai, padedantys surinkti atliekas iš mūsų rajono gyventojų.
„Jeigu paštui turime atiduoti pusę savo pajamų, nematau čia jokios verslo logikos. Su tokiomis sąlygomis sutikti negalime. Mums su paštu nepakeliui“, – tvirtino UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ vyr. inžinierius Kęstutis Cydzikas.
Nenorėdamos būti priklausomos nuo pašto, atliekų vežėjų įmonės galėtų sukurti savo pinigų surinkimo sistemą.
Vyr. inžinieriaus manymu, vienas patogiausių būdų – pasinaudoti bendrovės agentų paslauga.
Agentas į namus atvyktų kartą per metus, ir klientas turėtų galimybę sumokėti už šiukšlių išvežimą. Komunalininkai priimtų mokesčius ir už dar nesuteiktą paslaugą, iš anksto, pagal mokėtojo galimybes.
Toks esąs naujausias atsiskaitymo su klientais būdas. Kiti – bankas, internetas, kiekvieną dieną komunalinio ūkio kasoje dirbantis ir mokesčius už paslaugas priimantis žmogus.
Į seniūnijas kiekvieną mėnesį siųsti savo žmogų, kuris rinktų mokesčius, K. Cydziko nuomone, nėra motyvacijos. Be to, tai kainuoja.
Anot vyr. inžinieriaus, atsisakius pašto paslaugų, bendrovė pajuto žmonių, norinčių susimokėti už šiukšlių išvežimą, antplūdį.
Gyventojai aktyviau už paslaugą moka ir per banką bei internetu.
PROBLEMA LAIKINA
„Švarintos“ direktorius A. Kubilius mano, kad bendrovės paslaugų apmokėjimo klausimas opus bus iki metų galo.
Kitais metais atliekų tvarkymą perims regioninių atliekų tvarkymo centrai, ko gero, bus įvestos rinkliavos, ir šis klausimas nebeteks prasmės.
Kai kurie gyventojai už šiukšlių išvežimo paslaugą moka internetu, arba važiuoja į Mažeikiuose esantį AB banką „Hansabankas“.
Viekšnių, Laižuvos, kitų miestelių ir kaimų gyventojams „Švarinta“ siūlo už šiukšlių išvežimą „Hansabanke“ mokėti kartą per pusmetį, arba dar geriau – kartą per ketvirtį. Tada mažiau reikėtų mokėti bankui.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Viena iš šiukšlių išvežimo paslaugą
teikiančių bendrovių, šiauliškė „Švarinta“, gyventojams siūlo susimokėti internetu arba „Hansabanke“.
