Teisėsaugos pareigūnai konstatuoja, kad ši šiurpi nelaimė – tik… nelaimingas atsitikimas
Mažeikių ligoninėje gydoma žiauriai kovinio šuns sukandžiota moteris. Medikai prognozuoja gydymą būsiant sunkų ir ilgą.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai teigė, kad iki šiol Mažeikiuose nuo šunų taip smarkiai nebuvo nukentėjęs nė vienas žmogus.PROGNOZUOJA ILGĄ GYDYMĄ
Šuns agresiją patyrusi V. P. (pavardės nenorėjo skelbti) „Santarvei“ sakė sunkiai išvardytų sužalojimus. Ant kūno daugybė kąstinių žaizdų. Sutraiškytas dilbio kaulas, lūžęs alkūnkaulis ir stipinkaulis, aptikta daug skeveldrų.
Tuoj po nelaimės moteriai buvo atlikta operacija: pašalinti negyvybingi audiniai, kaulai ir svetimkūniai. Nors kąstinės žaizdos ir sunkiai gyja, komplikacijų išvengta.
Medikai teigia, kad nukentėjusiosios laukia ilgas gydymas, gali prireikti dar ne vienos operacijos.
Vakar moteriai buvo atlikta odos persodinimo operacija: nuo šlaunies nuimta oda persodinta ant dilbio, kur iškąsti audiniai, nuplėšta oda.
Pašnekovė džiaugėsi, kad šiek tiek nuslūgo skausmas, tačiau kol kas be raminamųjų neužmiega. „Kuo toliau, tuo sunkiau išgyvenu tai, ką patyriau. Pradedu migti, ir krūpteliu nuo šuns vaizdo. Ramiai miegoti neleidžia ir košmariški sapnai“, – braukia ašarą pensininkė.
LAIKU SULAUKĖ PAGALBOS
Nelaimė įvyko M. Daukšos gatvės 46 daugiabučio namo laiptinėje. V.P. prižiūri namo aplinką. Į Mockų buto duris ji paskambino, norėdama pasiimti savo uždarbį. Buto šeimininkų namuose nebuvo, duris pravėrė jų trylikametis sūnus.
Netikėtai pro jas į koridorių išsiveržęs šuo šoko ant moters. Į berniuko komandą jis nereagavo. Moterį parvertė ant grindinio, ėmė draskyti, tempti laiptais. Kai ši bandė gintis, šuo skausmingai stvėrė už rankos.
„Taip arti mirties buvau. Jeigu ne laiptinės gyventojai, šuo būtų perkandęs gerklę“, – pašnekovė rodo ant krūtinės paliktus dantų pėdsakus.
Moteris ne viską prisimena. Nuo išgąsčio ir skausmo ji buvo praradusi sąmonę.
Kitame name gyvenanti moteris sako pažįstanti ne visus žmones, atskubėjusius į pagalbą. Tačiau teigė niekada nepamiršianti iš šuns nasrų išgelbėjusio Artūro Baranausko.
„Jo drąsus poelgis nuo nelaimės galbūt apsaugojo ne vieną žmogų“, – samprotavo nukentėjusioji.
MOKYKLA – AFGANISTANAS
A. Baranauskas sakė, kad ekstremaliomis sąlygomis niekada neneria į krūmus. Greitą reakciją, nuovokumą išsiugdė prieš 18 metų tarnaudamas Afganistane. Tačiau iš ten grįžo ne tik labiau patyręs, bet ir invalidas. Sprogus minai, neteko kojos. Ją atstoja protezas.
„Kambaryje klausiausi muzikos. Atsitiktinumas, kad tuo momentu ėjau į virtuvę. Išgirdęs riksmą, pamaniau, kad vaikai bus susipešę. Žvilgtelėjęs į laiptinę, išvydau kraupų vaizdą“, – prisiminė vyras.
Nedelsdamas jis grįžo į virtuvę ir stvėrė į akis kritusį kirvuką. Kai vėl išskubėjo į laiptinę, pamatė, kaip moteriai nesėkmingai bando padėti kaimynas pensininkas.
A. Baranauskas šuniui į galvą smogė kirvuku. Paleidęs auką, šuo dar bandė stotis. Antras smūgis buvo lemtingas. „Kitos išeities nebuvo, nes nuo įtūžusio gyvūno galėjo nukentėti ir daugiau žmonių“, – paaiškino vyras.
SUNKIAI ATSIGAUNA
Buto, kuriame buvo auginamas kovinis šuo, šeimininkė nelabai norėjo kalbėti apie nelaimę. Iki šiol šeima sunkiai išgyvenanti tai, kas įvyko. Nelaimės liudininkas jaunėlis trylikametis sūnus pasikeitė, tapo uždaras.
Moteris teigė niekada nenorėjusi į butą įsileisti jokio gyvūno. Neapsidžiaugė, kai prieš porą metų vyriausiajam sūnui gimtadienio proga draugai padovanojo stafordšyrų veislės šunį.
„Sūnus pradėjo studijuoti, buvo planavęs išsivežti savo augintinį. Deja, nesuspėjo“, – apgailestavo pašnekovė. Anot jos, vyriausiasis sūnus savo šunį prižiūrėjo, šėrė, mokė, tačiau jis klausęs ir kitų šeimos narių komandų.
Kai sūnus pradėjo studijuoti, keturkoju rūpinosi moteris.
„Bidžas buvo sunkesnis už jaunėlį sūnų. Šiam sunku buvo jį suvaldyti“, – atvirai sakė moteris.
Pašnekovė apgailestavo dėl nelaimingo atsitikimo. „Nuo pat pirmų dienų domėjausi nukentėjusios moters sveikata, buvau nuėjusi aplankyti į ligoninę. Tikiuosi, kad rasime kompromisą“, – teigė moteris.
ATLIEKAMAS IKITEISMINIS TYRIMAS
Nukentėjusioji sakė kol kas negalvojanti apie žalos atlyginimą. Nesidomėjusi, ir kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. „Man dabar svarbiausia – atsigauti po patirto streso“, – teigė ji.
Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio viršininkas Talidas Ostrauskas „Santarvei“ paaiškino, kad, įvykus panašioms nelaimėms, ir be nukentėjusiojo pareiškimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Šis įvykis – nelaimingas atsitikimas, dėl to kelti baudžiamąją bylą atsisakyta. Šuns šeimininkas bus nubaustas administracine tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuo 500 iki vieno tūkstančio litų bauda.
„Tai, kad šuns šeimininkas neturėjo kaimynų sutikimo jį laikyti, nėra pažeidimas, – paaiškino pareigūnas. – Savivaldybės tarybos patvirtintos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės šito nenumato“. (Kiti rajonai tokį reikalavimą turi – B.R.)
KENČIA NUO PALAIDŲ ŠUNŲ
„Draudimais problemos neišspręsi. Svarbiausia, kad žmonės išmoktų tvarkingai laikyti savo augintinius“, – paklausus, kaip vertina „lengvatas“ šunų augintojams, teigė T. Ostrauskas.
Tokios pat nuomonės yra ir Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Albertas Antanavičius.
Anot pašnekovų, žmonės dažniausiai kenčia nuo palaidų, netvarkingai laikomų šunų.
UAB „Kometa“, užsiimančios beglobių gyvūnų priežiūra, direktoriaus Antano Sadausko teigimu, per mėnesį sugaunama apie 40-50 valkataujančių šunų ir katinų.
NAUJĄ TVARKĄ ĮVESTI SUNKU
A. Antanavičius teigė, kad jų tarnyba pranešimus apie šunų sukandžiotus žmones gauna iš Visuomenės sveikatos centro, kurį apie tai informuoja sveikatos įstaigos. Per savaitę registruojama iki kelių tokių pranešimų.
Veterinarijos gydytojams svarbiausia yra nustatyti, ar šuo neserga pasiutlige, jo veislė nefiksuojama.
Kiek rajone yra agresyvių veislių šunų, jų laikymą kontroliuojančios institucijos nežino.
T. Ostrauskas teigė, kad Vidaus reikalų ministerija yra priėmusi nutarimą dėl agresyvių veislių šunų laikymo. Numatyta įvairių apribojimų. Pavyzdžiui, agresyvių veislių šunų nebegalima nei veisti, nei įvežti į Lietuvą. Tokie šunys turi būti registruoti, laikomi tik turint leidimą. Jų savininkai turi būti išklausę specialius kursus.
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo ir nauja šunų registravimo tvarka. Šunys turi būti ženklinami pagal Europos Sąjungos reikalavimus.
Pareigūnas pripažino, kad įvesti naują tvarką sunku. Pirmiausia dėl jų finansinių sunkumų.
Seniūnijoje yra sudaryta komisija, kuri sprendžia problemas, susijusias su šunų laikymu, jų registravimu.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.