Išankstinė registracija – apynasris žiniasklaidai?

Praėjusią savaitę politikams pristatyti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimai. Vienas iš jų, gerokai apsunkinantis žiniasklaidos darbą, – be išankstinės registracijos žurnalistai nebegalės patekti į Savivaldybės tarybos komiteto posėdžius.
Jei neužsiregistruos, už borto liks ir kiti žmonės, kurie anksčiau į komitetų posėdžius galėdavo patekti be jokių apribojimų.
Kai kurie politikai numatytą naują tvarką vadina cenzūra. Kritiškai tokius suvaržymus vertina ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kol kas – tik projektas

Tarybai teiktame sprendimo projekte nurodoma, kad komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti suinteresuoti asmenys, tarp jų ir jau minėti žiniasklaidos atstovai, privalo ne vėliau kaip prieš 3 darbo valandas iki posėdžio pradžios Tarybos sekretoriui pateikti prašymą raštu arba elektroniniu paštu, nurodant, kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Žiniasklaidos atstovams įrašytas dar vienas reikalavimas – komiteto pirmininkui paprašius, pateikti darbo pažymėjimą.

Šį sprendimo projektą pristatantis mero patarėjas Ramūnas Bertulis sakė, kad Reglamentas keičiamas atsižvelgiant į Vyriausybės atstovų įstaigos vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse gautą teikimą. Tačiau gegužės mėnesio pradžioje gautame teikime nėra nė žodžiu užsimenama apie žiniasklaidos atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimo suvaržymą, išankstinę registraciją.

Politikams kilus klausimų, kodėl reikalinga išankstinė registracija žiniasklaidos atstovams ir kodėl numatytos būtent trys darbo valandos, R. Bertulis atsakė, kad taip nusprendė Reglamento redakcinė komisija.
Jis pridūrė, kad Tarybos nariams jau teikiamas supaprastintas variantas, kai nurodoma, kad išankstinė registracija žurnalistams privaloma ne vėliau kaip prieš tris darbo valandas. Pirminiame variante esą buvo nurodyta viena darbo diena.

Įvedama cenzūra?

Švietimo, sporto ir kultūros komiteto posėdžio metu Tarybos narys Virginijus Sungaila paklausė, kieno idėja buvo apriboti žiniasklaidos patekimą į komitetų posėdžius ir kam tai yra reikalinga. Jis replikavo, kad tai yra pati tikriausia cenzūra ir kad Mažeikių rajono savivaldybė stoja į rusų propagandistų išmintą kelią.
V. Sungaila įsitikinęs, kad viskas daroma tam, kad žurnalistai nespėtų tinkamai atlikti savo darbo.
„Iš savivaldybės biudžeto skiriami pinigai visokiems užsakomiesiems straipsniams, kad žiniasklaida nieko nebedarytų pati ir būtų atvertas platesnis kelias užsakomiesiems straipsniams. O juose viskas viešinama taip, kaip reikia dabartinei politinei daugumai, valdžiai“, – pastebėjo politikas.

Tarybos narys mero patarėjo klausė, kokie yra Reglamento pakeitimai, liečiantys žiniasklaidą, tačiau konkretaus atsakymo jam išgirsti nepavyko. R. Bertulis teigė, kad tai buvo nutarta Reglamento redakcinės komisijos posėdžio metu. Vėliau nuskambėjo ir Tarybos narės Onos Kelpšienės pavardė, ir tik primygtinai kamantinėjamas pasisakė, kad ir jis pats yra idėjos autorius.

Griežtai paneigė

O. Kelpšienė, kalbėdama su „Santarve“, griežtai paneigė prisidėjusi prie projekto, kuriuo būtų apribojama žiniasklaida, jos dalyvavimas posėdžiuose. Tarybos narė patikino esanti prieš žiniasklaidos suvaržymą.
„Reglamento redakcinės komisijos posėdžio metu pasakiau, kad su tokiais sprendimais apsitversime tvoromis ir kad man tai nėra priimtina. Tai niekaip negali būti mano idėja, nes prieš renkantis į komisijos posėdį visi jos nariai gavome darbotvarkę, kurioje – sprendimo projektas apie pakeitimus. Juodu ant balto surašyta ir tai, kaip keisis tvarka dėl žiniasklaidos dalyvavimo komitetuose. Elektroniniu paštu atsiųstuose pakeitimuose buvo nurodyta, kad į posėdį reikės užsiregistruoti iš anksto prieš vieną darbo dieną“, – paaiškino Tarybos narė.

Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto posėdžio metu meras Vidmantas Macevičius priminė, kad komiteto posėdžiai yra atviri.
Tai kodėl vis tik reikalingas apynasris žiniasklaidos atstovams? R. Bertulio aiškinimu, pakeitus Reglamentą, tiesiog įsivyrautų tvarka, pagal kurią žiniasklaidos atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys žinotų… kaip elgtis ateinant į komitetų posėdžius.

Įžvelgia diskriminaciją

R. Bertulis politikams sakė, kad Tarybos veiklos reglamento pakeitimai labiau aktualūs iš kitur atvykstantiems žurnalistams, kadangi vietiniai spaudos atstovai yra gerai žinomi.
„Vietiniai žurnalistai yra pažįstami, artimi žmonės. Jie tiesiog gali savaitės pradžioje pranešti, kad dalyvaus posėdžiuose, ir viskas. Čia daugiau kalbama apie iš kitur atvykstančius, nežinomus žurnalistus“, – Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto posėdžio metu kalbėjo R. Bertulis.

Toks mūsų vietinių politikų užmojis apriboti žiniasklaidos dalyvavimą komitetų posėdžiuose supykdė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių. Jis sakė apskritai nesuprantantis, kaip Tarybos veiklos reglamentas yra susijęs su žiniasklaida, nes jis reguliuoja Tarybos darbą.
O žurnalistų skirstymas į pažįstamus, artimus ir svetimus kvepiantis diskriminacija, kuris gali atkreipti ir asmenų, atsakingų už lygias galimybes, dėmesį.

„Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia diskriminuoti bet kurios profesijos atstovą dėl vietovės. Nei advokato, nei notaro, nei antstolio, nei žurnalisto jokia savivaldybė jokiu reglamentu negali diskriminuoti į savus, artimus ar svetimus. Lietuvos Respublikos įstatymai ir Visuomenės informavimo įstatymas galioja visiems vienodai. Rajono savivaldybė, taip organizuodama posėdžius, nori būti slaptesnė už Vyriausybę? Per teismą įrodėme, kad pagal įstatymą net pasitarimų medžiaga privalo būti vieša“, – savo nuomonę išsakė D. Radzevičius.

Pertekliniai reikalavimai

Žurnalistų sąjungos pirmininko teigimu, iš anksto užsiregistruoti dalyvauti posėdžiuose turėtų nebent tie, kas nori jo metu pasisakyti, o ne tik stebėti. Registracijos klausimas gali iškilti ir tada, kai ribojamas dalyvių skaičius.
Pašnekovo manymu, atviruose posėdžiuose, kuriuose nėra sprendžiami su valstybės paslaptimis susiję klausimai, prasmės neturi ir reikalavimas, kad žurnalistai parodytų pažymėjimą.
„Pažymėjimo rodymas, asmens identifikavimas yra perteklinis biurokratizmas ir nieko daugiau. Be to, pažymėjimo parodymas reiškia, kad žmogus gali būti įleidžiamas arba neįleidžiamas. Pažymėjimas yra svarbus tik ten, kur patekimas apribotas, kaip, pavyzdžiui, Seime, Vyriausybėje. Šiuo atveju, kai tai liečia savivaldą, kur čia yra bėda? Jei nuotolinis posėdis, tai reiks dėti pažymėjimą prie ekrano? – replikavo D. Radzevičius.

Pats atvyks išmėginti

R. Radzevičius rengiantiesiems tokius Tarybos veiklos reglamento pakeitimus patarė pasikonsultuoti su specialistais, žinančiais, kaip dirba žiniasklaida, pasitarti su įvairiomis organizacijomis, susijusiomis su spauda, ar Visuomenės informavimo etikos asociacija.
Žurnalistų sąjungos pirmininkas teigė, kad pats norėsiąs išmėginti, kaip galios naujoji tvarka, jei Mažeikių rajono savivaldybės taryba jai pritars.
„Atvyksiu į bet kurį Mažeikių rajono savivaldybės tarybos komiteto posėdį be išankstinės registracijos ir pažiūrėsiu, kaip bus mėginama manęs neįleisti“, – teigė pašnekovas.

Kam reikalingi žiniasklaidos apribojimai, sakėsi nesuprantanti ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos opozicinės konservatorių frakcijos seniūnė Lina Rimkienė.
„Esu kategoriškai prieš bet kokius suvaržymus. Apie kokias registracijas žiniasklaidai gali būti kalbama? Tai gal tegu dar kaip „šeimamaršis“ mūsų valdžia pradeda imti iš žurnalistų po tūkstantį eurų už akreditaciją? Visada buvau už tai, kad būtų kuo daugiau viešumo. Kol busiu Kontrolės komiteto pirmininkė, visą laiką mūsų komiteto durys bus atviros visai Lietuvos žiniasklaidai, įskaitant ir Mažeikių“, – patikino L. Rimkienė.

Skirta vienam žmogui?

L. Rimkienė įtaria, kad dalis suvaržymų yra skirta konkrečiam vienam žmogui, politikui, aktyviam Tarybos nariui, kuris ne visada elgiasi etiškai ir veikiausiai tai erzina valdančią politinę daugumą.
„Per bandymą suvaldyti, apriboti vieną Tarybos narį kenčia daug suinteresuotų asmenų.
Suprantu, kai suvaržomas opozicijos kalbėjimas, galimybė pasisakyti sumažinama iki kelių ar pusės minutės. Esu ir pati siūliusi tai daryti, bet varžyti žiniasklaidą, jos patekimą į posėdžius – kažkoks absurdas“, – įsitikinusi L. Rimkienė.

Ji sakė negirdėjusi, kad panaši tvarka galiotų kitose savivaldybėse.
„Niekada nei vienas politikas, jeigu jis yra sveiko proto, neapribos žiniasklaidos, jis visada leis jos atstovams ateiti. Kad ir kokia būtų žiniasklaida, ji reklamuoja mus pačius“, – kalbėjo politikė.
Politikė pastebėjo, kad žurnalistų darbo pobūdis yra toks, kad jie visada yra „judesyje“, laksto iš vienos vietos į kitą, ir žurnalistams yra neįmanoma susiplanuoti darbų savaitei į priekį.

Į atvirus posėdžius – be reikalavimų

Peržvelgus kitų rajonų Tarybos veiklos reglamentus, nieko panašaus dėl žiniasklaidos atstovų išankstinės registracijos į posėdžius nepavyko aptikti ir „Santarvei“.

Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis „Santarvei“ sakė, kad jų Tarybos komitetų posėdžiai yra atviri. Posėdžiaujant nuotoliniu būdu, žurnalistams yra duodamos prisijungimo nuorodos.
„Komitetų posėdžiuose žiniasklaida dalyvauja beveik visada. Atskiras atvejis, kaip yra numatyta Reglamente, kai vyksta uždaras posėdis, kai aptariamos kandidatūros dėl Garbės piliečio vardo suteikimo“, – kalbėjo A. Klišonis.
Mero teigimu, iš anksto apie dalyvavimą posėdžiuose jo dalyviai turi informuoti tik tuomet, kai nori kalbėti. Tačiau dažnu atveju užtenka pakelti ranką, kad pirmininkaujantysis matytų.