Įstatymas neskirsto vaikų į „moksliukus“ ir nepažangiuosius

Gimnazijoms reikalingi ne visi moksleiviai. Blogiau besimokančių ar nepažangaus elgesio vaikų paprašoma išeiti. Moksleivių tėvams paaiškinama, kad yra toks įstatymas. Įstatymas atsikratyti neparankių vaikų? PAPRAŠĖ IŠEITI IŠ MOKYKLOS
Kęstučio Pranausko visi trys sūnūs mokėsi „Gabijos“ gimnazijoje. Jaunėlį po aštuonių klasių teko pervesti į kitą mokyklą. Tėvas prisiminė, kaip baigiantis mokslo metams jį pasikvietė gimnazijos direktorius. Tėvui buvo paaiškinta, kad sūnus blogai mokosi ir dėl šios priežasties nebegalės lankyti gimnazijos. Ji bus sustiprinta ir blogiau besimokantiems čia nebeliks vietos.
Pasak K. Pranausko, tąkart išeiti iš gimnazijos buvo paprašyta ne tik jo sūnaus, bet ir kitų bendraklasių. „Savo akimis mačiau, kaip verkė mergaitės, norėjusios likti gimnazijoje“, – pasakojo jis.
K. Pranauskas iš pradžių nesutiko. Kabinete buvę direktoriaus pavaduotojai paaiškino, kad vėliau ar anksčiau tai teks pa-daryti.
Atsisakius išeiti, pedagogai liepė pasirašyti kitą lapą, kuriame nurodoma, kad jo sūnus nepajėgus mokytis, ir gavęs nepažangų pažymį iškart bus pašalintas iš mokyklos. Tėvui buvo paaiškinta, kad toks yra įstatymas.
K. Pranauskas galiausiai sutiko pasirašyti lapą. Jį nustebino tai, kad prašymą išeiti iš mokyklos turėjo parašyti ne ranka, o iškart buvo pateiktas spausdintas tekstas. Pasak vyro, jei šeima nebūtų ketinusi keltis gyventi į kaimą, jis tikrai būtų nesutikęs dėl sūnaus išėjimo. Sutiko pasvarstęs, kad iš autobusų stoties iki gimnazijos sūnui bus toloka eiti.
Pasak K. Pranausko, sūnus mokėsi penketais šešetais, tačiau gaudavo ir devintukų, ir dešimtukų. Trimestre žemiausias pažymys buvęs penketas, nors aukščiau aštuonių balų dalykų įvertinimai nepakildavo.
Jis neslėpė, kad sūnus praleisdavo pamokas, tačiau nebuvo akiplėša. Perėjus į kitą mokyklą sūnaus mokymosi lygis labai nepasikeitė, nors iš kai kurių dalykų pradėjo gauti geresnius pažymius.
Palikti mokyklą buvo paprašyta ir keleto moksleivių iš Merkelio Račkausko gimnazijos. Vieno jų mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad spaudimą dėl to jautė ne tik iš klasės auklėtojos, bet ir bendraklasių, jų tėvų.
Tuo tarpu kitų mokyklų pedagogai skundžiasi, esą bepigu gimnazijoms girtis savo laimėjimais ir aukštais pasiekimais, kai pas juos mokosi geri vaikai, o blogiau besimokantiems ar nedrausmingiems pasiūloma pereiti į kitą mokyklą. Gabiesiems viskas duodama, o kas turėtų rūpintis tais kitais?

PAVADINO GANDAIS
„Gabijos“ gimnazijos direktorius Stasys Šiurkus „Santarvei“ sakė pirmąkart girdįs, kad pas juos moksleivių prašoma palikti mokyklą. Direktorius teigė niekada nedavęs pasirašyti panašaus pobūdžio lapelių. Tai esą „pletkai“. Direktoriaus nuomone, kai kuriems nepatinka per griežta gimnazijos tvarka, todėl ir skleidžia įvairias paskalas.
Ar daug moksleivių išeina iš gimnazijos? Kiek pagalvojęs direktorius atsakė, kad praktiškai nė vieno. Jeigu ir išeina, tai savo noru. Nė vienas nebuvo išvarytas. „Aš gerbiu ir myliu visus vaikus. Mane muša už tai, kad į mokyklą prisiimu per daug vaikų, o ne kad išvarau“, – sakė S. Šiurkus.
Paminėjus konkretų atvejį, direktorius neigė, kad taip galėjo nutikti. Pridūrė, kad gal ir galėjo pasitaikyti atvejų, kai rekomendavo pasirinkti kitą mokyklą, kad vaikas nesijaustų esąs bjaurusis ančiukas, jei neturi noro ir motyvacijos mokytis. Kaip vaikas turi mokytis, kad jam būtų rekomenduota pereiti į kitą mokyklą? Pasak direktoriaus, jie nežiūri į mokymosi lygį, nes ir dabar gimnazijoje yra blogiau besimokančių klasių. Tikino, kad vaiko nepalieka likimo valiai. Jei mokinys praleidinėja pamokas, kviečiami tėvai. Visomis įstatymo numatytomis priemonėmis siekiama, kad vaikas lankytų mokyklą.
„Raskite nors vieną vaiką, kuris sakytų, kad direktorius barė ar šaukė. Mes visiems paglostome galveles. Šiandien aš galėčiau sukomplektuoti dar vieną tokią mokyklą, kiek yra norinčių“, – sakė S. Šiurkus.

PASIRENKAMA KRAŠTUTINIU ATVEJU
Pasak M. Račkausko gimnazijos direktorės Mirdzos Žiaurienės, nepasitaikė nė vieno atvejo, kad mokinys būtų pašalintas iš jų mokyklos. Gal pasiūloma patiems išeiti? „Mes nepraktikuojame tokių dalykų. Nebent tuo atveju, jei vaikas mano, kad kitoje mokykloje jam bus lengviau mokytis“, – sakė direktorė.
Pasak M. Žiaurienės, jei moksleivis ignoruoja mokslus, su tėvais ir vaikais aiškinamasi, dėl kokių priežasčių. Ji prisiminė atvejį, kai su vienu vaiku vargo dvejus metus: paliko kartoti kursą, vėliau perkėlė į kitą klasę, nors ir su neigiamu įvertinimu. Situacijai nepagerėjus, moksleiviui buvo pasiūlyta pakeisti aplinką.
Direktorė nesutiko, kad panašiais atvejais, pasiūlant kitą mokyklą, pasirenkamas lengviausias kelias. Pasak jos, gimnazija nėra ta mokykla, kuri stengiasi atsikratyti vaikų. Toks variantas pasirenkamas kraštutiniu atveju, kai ne tik pedagogai, bet ir patys tėvai nebežino, ką daryti su vaiku.
„Man kaip mamai kurį pirštą bepjautum, vienodai skaudės. Nuoširdžiai sakau“, – tikino M. Žiaurienė.
Direktorė neatmetė galimybės, kad vaikas galėjo būti spaudžiamas mokytojo dėl nesimokymo, nes už gražias akis pažymys nerašomas. Pasak M. Žiaurienės, kartais patys gimnazistai pasisako už tai, kad blogiau besimokančiajam gimnazijoje – ne vieta.

LAUKIA SKUNDŲ
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus paneigė, kad yra įstatymas, leidžiantis gimnazijoms atsikratyti blogiau besimokančiųjų. Įstatymas nenumato atskirų mokyklų geriau ir blogiau besimokantiems moksleiviams.
„Apie tai negali būti net kalbos“, – pakartojo vedėjas.
Švietimo skyrius iš tėvų žodžiu sulaukia panašių nusiskundimų. Vedėjas patikino, kad į visus juos reaguojama, tačiau žodžiu. „Būtų labai malonu, jei Švietimo skyrius sulauktų skundų raštu, tada atitinkamai ir būtų reaguojama“, – sakė A. Stonkus.
Vedėjas pasidžiaugė, kad sulaukiama signalų, nes jie patys, kaip pripažino, negali pastebėti visų negerovių.
Telšių apskrities valstybinės švietimo priežiūros tarnybos vyr. specialistė Regina Pocienė pakartojo, kad nėra įstatymo, leidžiančio mokykloms skirstyti vaikus į gerai ar blogai besimokančius. Gimnazijos nėra išskirtinės mokymo įstaigos, tad jose gali mokytis visi. Mokinys turi teisę pasirinkti pageidaujamą mokyklą. Pirmumo teisė teikiama pagal artimiausią gyvenamąją teritoriją.
R. Pocienė sakė girdėjusi neoficialių kalbų apie vykstančius tokius dalykus vienoje iš gimnazijų. Ji nustebo sužinojusi, kad kalbama apie abi gimnazijas.
Specialistė apgailestavo, kad nėra sulaukusi nė vieno skundo. Iškilus problemoms tėvams ji patarė kreiptis į švietimo priežiūros tarnybą arba Švietimo skyrių.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
Nuotraukoje iš redakcijos archyvo:
„Gabijos“ gimnazijos direktorius Stasys Šiurkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto