Istorijos sukakčių kalendorius balandžio 10-16 dienomis. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Lietuva ir Mažeikiai balandžio 10-ąją:
1890 m. Padarbų kaime (Mažeikių r.) gimė Vincas Taujenis, geodezijos inžinierius, durpių ūkio specialistas, rašęs straipsnius spaudoje apie durpių kasimą, panaudojimą.
1911 m. Pustelniko gyvenvietėje, netoli Varšuvos, mirė dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
1990 m. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas Lietuvos valstybės herbu patvirtino baltą Vytį raudoname lauke.
1990 m. keturiasdešimt septyni komunistai gavo pirmuosius savarankiškos Lietuvos komunistų partijos bilietus. Bilietas, pažymėtas pirmuoju numeriu, įteiktas Juozui Bulavui.
1995 m. darbą pradėjo Seimo kontrolierių įstaiga.
2001 m. oficialaus vizito Japonijoje metu Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Japonijos Imperatoriumi Akihitu (Akihito).
2005 m. Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis tapo Gvadelupoje vykusio Tarptautinės teniso federacijos jaunių (iki 18 metų) turnyro vaikinų vienetų varžybų nugalėtoju.
2006 m. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės transportiniu lėktuvu „An-26“ iš Šveicarijos į Vilniaus oro uostą parskraidinta sunkiai serganti garsi režisierė Dalia Tamulevičiūtė. Ciuricho universitetinėje ligoninėje režisierei buvo atliktos dvi sudėtingos galvos kraujagyslių operacijos.
2010 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir Premjeras Andrius Kubilius Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą Lenkijos tautai dėl tragiškos aviakatastrofos Rusijoje, kurios metu žuvo Lenkijos Prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynsky) ir visa jo delegacija. L. Kačynskis ir Lenkijos delegacija skrido į Smolenską, į 70-ųjų Katynės žudynių metinių minėjimą.
Lietuva balandžio 11-ąją:
1764 m. Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams.
1879 m. Niūronyse gimė rašytojas, kritikas, poetas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas Jonas Biliūnas. Mirė 1907 m. Zakopanėje (Lenkija).
1989 m. atkurta Lietuvių tautininkų sąjunga.
1990 m. prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Kazimiros Prunskienės vadovaujama Vyriausybė.
1997 m. įkurtas Ekstremalių situacijų valdymo centras, turintis operatyviai priimti sprendimus dėl didelio masto gaivalinių nelaimių, technologinių avarijų, katastrofų.
2002 m. Rusija ir Lietuva susitarė dėl galimybės Lietuvos žvejams žvejoti Rusijos teritorijos vandenyse.
2005 m. valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ minėjo savo 65-erių metų jubiliejų, Nacionaliniame dramos teatre žiūrovams pristatydamas naują programą „Nepamirštama. Sena-nauja“.
2006 m. po slapto balsavimo dėl Seimo opozicijos inicijuoto nepasitikėjimo iš Seimo Pirmininko posto atstatydintas Artūras Paulauskas. Laikinuoju parlamento vadovu paskirtas Seimo Pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas.
2006 m., eidamas 56-uosius metus, po netikėtai užklupusios ligos, Vilniuje mirė teatro ir kino aktorius Vytautas Grigolis.
2009 m., eidamas 83-iuosius metus, mirė pasaulinio garso baltistas, Vilniaus universiteto profesorius akademikas Vytautas Mažiulis.
2009 m., eidama 85-uosius metus, po ilgos ligos mirė grožinės literatūros vertėja Ona Aldona Merkytė.
2010 m. aviakatastrofoje žuvus Lenkijos Prezidentui Lechui Kačynskiui (Lech Kaczynski) ir kitiems šios šalies elito atstovams, Lietuvoje paskelbtas trijų dienų gedulas.
Lietuva balandžio 12-ąją:
1903 m. Mažeikiuose gimė karininkas Osvaldas Žadvydas. 1944 metais pasitraukė į Vakarus, emigracijoje aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.
1917 m. Petrograde išleistas pirmasis lietuvių bolševikų dienraštis „Tiesa“.
1919 m. pradėjo darbą ketvirtoji Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama Mykolo Šleževičiaus.
1922 m. Steigiamasis Seimas patvirtino naują Kauno universiteto statutą. 1930 metais universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.
1930 m. įkurta Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga.
1990 m. Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė ekonominio bendradarbiavimo sutartis.
1990 m. Lietuvos profesinių sąjungų suvažiavimas įkūrė Lietuvos laisvųjų profesinių sąjungų konfederaciją, perėmusią buvusį profesinių sąjungų turtą.
1991 m. darbą pradėjo Valstybinis patentų biuras.
2000 m. Vyriausybė Krašto apsaugos ministerijai suteikė valdymo teisę į 7643 hektarų žemės sklypus kariniams poligonams ir patvirtino jų ribas.
2009 m. pirmąją šv. Velykų dieną koncerto Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje metu netikėtai mirė „Trimito“ vyriausiasis dirigentas Romas Balčiūnas.
Lietuva ir Mažeikiai balandžio 13-ąją:
1871 m. Liūginės kaime, Marijampolės rajone, gimė arkivyskupas, Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrėjas Jurgis Matulaitis. 1987 metais Popiežius Jonas Paulius II J. Matulaitį paskelbė palaimintuoju.
1904 m. Ritinės kaime, Mažeikių rajone, gimė spaudos darbuotojas, prozininkas Antanas Skripkauskas. Rašė straipsnius, romanus.
1968 m. Vilniuje įvyko pirmasis folkloro teatro – Liaudies muzikos teatro trupės – koncertas.
1993 m. Vilniuje prasidėjo pirmasis tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų konkursas.
2001 m. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus baigė oficialų penkių dienų vizitą Japonijoje.
2004 m. Seimas pritarė Konstitucijos 57 straipsnio pataisai, nustatančiai fiksuotą parlamento rinkimų datą – ketvirtųjų Seimo kadencijos metų antrąjį spalio sekmadienį.
2006 m. naujuoju Seimo Pirmininku po atstatydinto Artūro Paulausko paskirtas Seimo vicepirmininkas Viktoras Muntianas.
2007 m. Prezidentas Valdas Adamkus padėkojo su oficialiu vizitu Lietuvoje besilankiusiai Šveicarijos Konfederacijos Prezidentei Mišelinai Kalmy-Rei (Micheline Calmy-Rey) už per penkerius metus suteiktą finansinę paramą – 157 mln. litų.
Lietuva ir Mažeikiai balandžio 14-ąją:
1616 m. gimė lietuviškų panegirikų eiliuotojas Benediktinas Petravičius.
1763 m. į Vilnių eiti Vilniaus vaivados pareigų atvyko Karolis Radvila. Jį sostinės priemiestyje iškilmingai pasitiko pirkliai bei amatininkai.
1946 m. Žemaičių apygardos partizanų vadas Fortūnatas Ašoklis (slapyvardžiai: Pelėda, Silkoša, Jonas Vilkas) atkūrė sunaikintą apygardą, štabą, sudarė Kretingos, Mažeikių, Telšių, Tauragės apskrityje veikusias Kardo, Alkos, Šatrijos rinktines, rengė mobilizacijos planus. 1946 m. rugsėjo 24 d. suimtas, nukankintas Telšių kalėjime.
1990 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pareiškė, jog Lietuva neatsisakys Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo akto, nepaisydama TSRS prezidento Michailo Gorbačiovo grasinimų ekonominėmis sankcijomis.
1993 m. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Džonas Meidžoras (John Mayor) Londone priėmė tuometį Lietuvos Prezidentą Algirdą Brazauską.
1999 m. Vilniuje inauguruotas bendras Lietuvos ir Lenkijos taikos palaikymo batalionas LITPOLBAT.
1999 m. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje atidaryta bendra Varšuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus paroda „Žalgirio mūšis“.
2006 m. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino popiežių Benediktą XVI pirmųjų pontifikato metinių proga.
2006 m. buvęs Vilniaus policijos vadovas Erikas Kaliačius už piktnaudžiavimą tarnyba ir areštuotųjų išnaudojimą asmeniniams reikalams nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams.
2010 m. eidamas 86-uosius metus mirė ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojas, režisierius Justinas Bautrėnas.
Lietuva balandžio 15-ąją:
1702 m. švedų kariuomenė, vadovaujama karaliaus Karolio XII, užėmė ir sudegino Punios miestą.
1921 m. Kaune pradėjo darbą Kredito bankas.
1989 m. įsteigta Lietuvos lenkų sąjunga.
1990 m. sovietiniai kariniai komisariatai Lietuvoje pradėjo šaukimą į tarybinę armiją. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas kreipėsi į gyventojus, prašydamas padėti slapstytis jaunuoliams, nenorintiems tarnauti sovietinėje armijoje.
1999 m. tarptautinėje konferencijoje Klaipėdoje „Regioninis transporto integravimas“ penkiolikos šalių atstovai nagrinėjo Baltijos ir Europos ekonominės sąveikos galimybes. Konferencijoje dalyvavo Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos prezidentai.
2000 m. Vilniaus arkikatedroje vyko Atgailos ir atsiprašymo pamaldos. Lietuvos katalikų Bažnyčia, sekdama Šventojo Tėvo pavyzdžiu, pirmą kartą valstybės istorijoje krikščioniškosios bendruomenės vardu atsiprašė už praeities klaidas.
2004 m. NATO Vyriausiosios jungtinių pajėgų būstinės Europoje vadavietėje, Belgijos Monso mieste, įvyko iškilminga septynių naujų Aljanso narių, tarp jų ir Lietuvos, vėliavų pakėlimo ceremonija.
2010 m. specialiu reisu į Varšuvą nuskridusi Lietuvos Vyriausybės delegacija, vadovaujama Premjero Andriaus Kubiliaus, pagerbė tragiškai žuvusį Lenkijos Prezidentą Lechą Kačynskį (Lech Kaczynski), jo žmoną Mariją, kitus žuvusius Lenkijos Seimo ir Senato narius.
Lietuva ir Mažeikiai balandžio 16-ąją:
1362 m. kryžiuočiai užėmė Kauno pilį, kurią gynė Vaidoto Kęstutaičio vadovaujami kariai.
1883 m. Ignalinos rajone, Dysnoje, gimė tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas, pirmosios Vyriausybės vadovas profesorius Augustinas Voldemaras. Mirė 1942 m. Maskvoje.
1885 m. Zastaučių kaime, Mažeikių apskrityje, gimė lietuvių profesionalaus teatro kūrėjas, aktorius, režisierius, Mažeikių krašto lietuviško kultūrinio gyvenimo pradininkas Juozas Vaičkus.
1989 m. Lietuvoje įsteigtas katalikiškasis moterų sambūris „Caritas“.
1993 m. Maskvoje Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius aptarė techninius Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimus.
1996 m. Lietuvoje viešėjo Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas.
2002 m. Vilniuje viešėjo Turkijos prezidentas Achmetas Sezeras (Ahmet Sezer).
2003 m. Graikijos sostinėje Atėnuose Lietuva ir kitos naujos Europos Sąjungos narės pasirašė Stojimo sutartį. Lietuvos vardu dokumentą savo parašais patvirtino Premjeras Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
2009 m. su valstybiniu vizitu Lietuvoje besilankęs Lenkijos Prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski) Prezidentui Valdui Adamkui įteikė Lenkijos atgimimo ordino Didįjį kryžių, o ponia Alma Adamkienė buvo apdovanota Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžiumi su žvaigžde. V. Adamkus Lenkijos vadovą apdovanojo Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, ponia Marija Kačynska (Maria Kaczynska) apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju Kryžiumi.
