Istorinių įvykių liudininkas dabartinės Lietuvos nekritikuoja

Nuotraukoje iš asmeninio albumo: Vydas Juonys su anūku.

Susirasti Sausio 13-osios įvykio liudininką buvusį mažeikiškį Vydą Juonį, ne vienam vyresnio amžiaus žmogui pažįstamą kaip vietos statybos organizacijos vadovą, paskatino atsitiktinumas. Mažeikiuose gyvenanti jo duktė Alma, tvarkydama knygų spintą, aptiko iš tėvo parsivežtą prieš 23 metus išleistą laikraštuką, skirtą Kruvinajam sekmadieniui. Į redakciją  jį atnešė klausdama: gal sudomins? Ir pridūrė, kad jos tėvukas vis negali pamiršti tų įvykių, dalyvauja Sausio 13-ajai skirtuose renginiuose.

Tai mus paskatino susisiekti su V. Juoniu ir užrašyti jo prisiminimus.


Įvykių sūkuryje – dvi dienos 

V. Juonys patikino tų dienų įvykių niekada negalėsiąs pamiršti. „Gyvi įvykiai, viskas akyse stovi. Net žmonių veidai įsirėžę“, – atsidūsta pašnekovas. 
Buvęs mažeikiškis tuo metu jau gyveno sostinėje. Dvi dienas – sausio 12-ąją ir 13-ąją praleido prie Parlamento – juolab, kad buvo įsikūręs netoliese. Drauge su broliu, jo draugu ir švogeriu ten praleisdavo visą dieną – nuo aštuonių ryto iki vidurnakčio. Tokių žmonių buvo būriai.
„Tiek išvargdavome, kad net stuburą imdavo skaudėti. Gerai, kad netoli buvo proftechninė mokykla. Ten leisdavo koridoriuose pasėdėti, kiti žmonės ir ant grindų suguldavo pailsėti“, – prisiminimais dalijosi įvykių liudininkas.


Įsiminė susitelkimas

V. Juoniui labai įsiminė žmonių susitelkimas. Vyrai prie Parlamento ėmė statyti barikadas. Pašnekovas prisiminė, kaip ir pats iš netoli buvusios statybvietės tempė armatūrų tinklus, tvirtino juos ant Parlamento pirmo aukšto langų, kad niekas neįlįstų. Dirbo masiškai – vienas prie kito.  
Tuo tarpu moterys juos visaip globojo: nešė sumuštinius, sriubos, arbatos, kavos.
„Vyrai, laikykitės, vyrai, laikykitės!“ – drąsindavo.
Prie Parlamento budėjusius žmones padrąsindavęs ir Vytautas Landsbergis. Ragindavęs laikytis ramiai, nepanikuoti, nenaudoti ginklų.
Įkvėpdavusi ir Eurikos Masytės atliekama daina „Laisvė“, ji ir tuomet, ir dabar jaudina mažeikiškį iki ašarų.


Nujautė nelaimę

V. Juonys prisipažįsta Kruvinojo sekmadienio išvakarėse nujautęs kažką negero.
„Sausio 12-ąją apie pusę dvyliktos nakties su broliu ir kitais draugais palikome Parlamentą. Eidami namo prie Lukiškių aikštės saugumo pastato pamatėme, kad visuose languose dega šviesa.
Aš iš karto pasakiau: „Vyrai, kažkas šią naktį turi būti“. Įsivaizduokite, tai buvo apie pusę dvyliktos. Parėjęs įsijungiau televizorių, pravėriau langą. Lauke kaukė sirenos, lyg ir išgirdau šūvius… Vėliau jau diktorė Bučelytė pranešė, kad į televizijos bokštą įsiveržė kariai“, – pasakojo  pašnekovas.
Vyras teigė po tokių žiaurių pranešimų skambinęs broliui, svarstę, kad gal reiktų ir patiems ten vykti, tačiau nutarę sulaukti ryto.


Kruvinasis sekmadienis neišgąsdino

Buvęs mažeikiškis išsaugojo laikraštį, pranešusį apie Kruvinojo sekmadienio įvykius.

Sausio 13-ąją V. Juonys ir vėl buvo tarp žmonių, budėjusių prie Parlamento. 

 „Ant Seimo stogo stovėjo žmonės, pamato ir šaukia, kad šarvuočių kolona atvažiuoja, tankai. Nesiskirstydavome, laikydavomės būryje kaip kumštis. Pro Seimo pastato apačią pravažiuodavo, pagąsdindavo ir nuvažiuodavo“, – prisiminė pašnekovas.
V. Juonys sausio 13-ąją po kruvinųjų įvykių buvo nuvykęs ir prie televizijos bokšto. Tuo metu visa teritorija buvo apsupta ginkluotų kareivių, stovėjo tankai.
„Šiurpas perėjo nuo tokio vaizdo. Bandėme kalbėtis su jaunais kareivukais. Žmonės bandė prisibelsti į jų sąžinę, sakė, pagalvokite apie savo tėvus, artimuosius. Nelabai jie leidosi į kalbas. Kai kurie atsakydavo, kad vykdo įsakymą“, – prisiminė V. Juonys.
Žmonės po tokių įvykių atsisakė sovietinių kario bilietų, pasų.
Įvykio liudininkas atsisveikino ir su Sporto rūmuose pašarvotomis Kruvinojo sekmadienio aukomis.


Elgtųsi taip pat

Šiandien pasigirsta kalbų, kad taip, kaip prieš 23-ejus metus, sunku būtų sutelkti žmones vieningam tikslui. 
„Kalbos nėra, kalbos nėra… Aš esu matęs tuos tikrus įvykius, be jokių „prirašymų“. Negalėčiau likti abejingas“, – paklausus, kaip dabar elgtųsi panašiu atveju, atsakė V. Juonys.
Pilietiškai nusiteikęs vyras dalyvauja visuose Sausio 13-osios minėjimuose, kituose šiai dienai skirtuose renginiuose. Ten ne kartą jam teko susitikti ir bendrauti su Atkuriamojo Seimo pirmininku V. Landsbergiu, kurį apibūdina kaip šiltą, žemišką žmogų.


Valdžia nelygu Lietuvai

V. Juonys neturi atsakymo, kodėl tiek daug Lietuvą burnojančių žmonių. 
„Nežinau, gal kuo nusivylę. Valdžia? Bet kas ta valdžia? Vieną dieną Seimui vadovauja Valinskas, kitą – Gedvilas. Šiandien – ta cirkininkė Graužinienė. Arba kaltina Landsbergį. Kuo jį kaltinti? Jeigu ne jis, neaišku, kaip būtų buvę“, – pašnekovas pabrėžia, kad valdžia ir Lietuva – du skirtingi dalykai.
Patriotiškai nusiteikusiam vyrui skaudu girdėti, kai dergiama Lietuva, esą čia gyventi žmonės negali.
„Pats turi prisidėti, kad būtų geriau gyventi. Laukti iš dangaus malonių nėra laiko. Man skaudu, kai spjauna, atsiprašant, apvemia Lietuvą ir išvažiuoja. Man teko visą gyvenimą vadovaujamą darbą dirbti. Ateina iš darbo biržos ir sako: tu man pasirašyk, kad aš nereikalingas. Tai tokį žmogų išveju. Jei esi darbštus, gali dirbti ir uždirbti Lietuvoje“, – įsitikinęs Sausio 13-osios įvykių liudininkas.

One Reply to “Istorinių įvykių liudininkas dabartinės Lietuvos nekritikuoja”

  1. sveikinu visus parašė:

    gynusius Lietuvą tais išbandymų metais-sveikatos ,Dievo palaimos Jums.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video