Šeimos samprata sukėlė daug diskusijų ir tarp politikų, ir tarp šalies gyventojų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Seimui pritrūko balsų pakeisti Konstitucijos 38 straipsnį, kuriame apibrėžiama tradicinė šeimos samprata.
Pritrūko vieno balso
Antradienį per pirmąjį balsavimą dėl šios Konstitucijos pataisos nesurinktas reikiamas parlamentarų balsų skaičius. Nors buvo bandoma balsuoti šiuo klausimu du kartus, Konstitucijos pataisai pritrūko vieno balso.
Už Konstitucijos pataisą balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo 15, susilaikė 14 parlamentarų. Seimo nariui Vidmantui Žiemeliui paprašius perbalsuoti, už tradicinės šeimos sąvokos įteisinimą Konstitucijoje balsavo 93 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 13 Seimo narių.
Vyko antrasis svarstymas
Balandžio 24 d. Seimas po svarstymo yra pritaręs Konstitucijos pataisai, įtvirtinančiai tradicinę šeimą.
Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.
Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.
Diskutuota daug
Šeimos samprata sukėlė daug diskusijų ir tarp politikų, ir tarp šalies gyventojų.
Seimas buvo pritaręs, kad Konstitucijos 38 straipsnis būtų išdėstytas taip: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šeima sukuriama sudarius santuoką. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“.
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalį, suformulavo tokią šeimos sampratą: „(…) konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“.
lit.Vasaris 6, 2011 18:52Kai Programoje randi tokį reikalavimą: 1.3.4. Tinkamai varttoi pagrindines epinio kūrinio RAIŠKOS sąvokas: pasakotojas, pasakojimas, veikėjai, fabula, kompozicija, laikas, erdvė , tai tikrai norisi paklausti, ar tarp rengėjų buvo nors vienas vidurinį išsilavinimą turintis ir lietuviškai kalbantis specialistas. Smulkmena? Noras pasipuikuoti superduper leksika? O gal visiškas protinis neįgalumas? Ne lituanistams paaiškinsiu: kai teste ar rašinyje yra reikalavimas aptarti kūrinio RAIŠKĄ, mokiniai kalba apie palyginimus, metaforas, alegorijas, žargoną ar pan.(palyginkite kitoje Programos vietoje: Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio turinį, raišką ). Turinys ir raiška čia skirtingi dalykai, kaip buvo nuo amžių!Kaip ten bebūtų, tokie Programos reikalavimai šiurpino ir prof.Viktoriją Daujotytę, ir dr.Regimantą Tamošaitį taip, jie šitas vietas aptarinėjo(nežinau, ar jie buvo tame Komiteto posėdyje). Sakot, buvo kažkokia Profesorė kokia? Netikiu! Jei minėtoji profesorė Programos rengėja (tada tai gali būti tik Aušra Jurgutienė, bet NETIKIU), tai grašio nevertas lietuviškas profesoriaus titulas, nes tokie užslėpti reikalavimai kaip pacituotasis toliau nugula į tikrinamų gebėjimų skiltį, o gebėjimai tikrinami egzaminu. Smagumėlis! Net neabejoju, kad reikalavimas Aptarti kūrinio raišką persikels į egzaminus ir jų užduotis, be abejo, ir į vadovėlius. Ką tada darysite, ironiškieji ponai, aptarsite kūrinio kalbą ar analizuosite kūrinį- jo veikėjus, įvykių seką, erdvėlaikį? Net neabejoju, kad profesorė tikrai suprato mokytojos pateiktą klausimą, ir net neabejoju, kad į jį neatsakė turbūt per daug jau aiškiai suvokė paspęstus spąstus, gal net Šekspyrą bus skaičiusi :). Mokytojoms reikėjo pasiųsti raudonai subraukytus programos lapus per visų rankas Z.Nauckūnaitė, kad ir kokia gabi tokiems reikalams, nebūtų drįsusi visų lapų tyliai priglausti , dabar seimūnai gal tiesiog negalėjo patikėti, kad Programa paruošta su toookiomis klaidomis ir baisiomis tų klaidų pasekmėmis.