Tikėtina, kad šie metai sudrebins ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio politinę areną. Galime tik prognozuoti scenarijus ir būsimus pokyčius, akivaizdu viena: karštos diskusijos ir debatai – tikrai garantuoti.
Šiemet Lietuvoje numatomi treji rinkimai: gegužės 12 d. rinksime šalies prezidentą, išreikšime nuomonę referendume dėl dvigubos pilietybės, birželio 9 d. deleguosime Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą, spalio 13 d. vyks Seimo rinkimai.
Iki šiol politinės partijos iškėlė ar ketinimą dalyvauti LR prezidento rinkimuose paskelbė 10 pretendentų. Dabar jie turi užsiregistruoti ir surinkti 20 tūkst. gyventojų parašų, leidžiančių dalyvauti rinkimuose. Kol kas prognozuojama, kad dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda bus išrinktas ir antrajai kadencijai.
Birželio mėnesį beveik 400 mln. žmonių Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų – ir Lietuvoje, rinks Europos Parlamentą. Manoma, kad EP rinkimuose sėkmė turėtų lydėti dešiniuosius.
O rudenį vyksiančiuose LR Seimo rinkimuose, remiantis visuomenės apklausų rezultatais, dešiniąją valdžią galimai pakeis kairioji.
Kaip ir Lietuvoje, taip ir pasaulio politinėje arenoje, galime išskirti trejus rinkimus (be jau minėtų EP rinkimų), darysiančius didžiausią įtaką pasaulio tvarkai. Skaičiuojama, kad 2024 m. prezidentą rinks 30 skirtingų valstybių ir savo balsą išreikš kone pusė pasaulio gyventojų.
Pradėkime nuo pasaulinės taikos priešo – Rusijos. Kovo mėnesį vyksiantiems Rusijos prezidento rinkimams Vladimiras Putinas ruošėsi iš anksto – 2020 m. buvo pakeista šalies konstitucija, kad tas pats lyderis galėtų valdyti iki pat 2036-ųjų. Be to, dar praėjusių metų gruodžio 8 d. jis patvirtino savo kandidatūrą penktai kadencijai. Būtų keista, jei rezultatai susiklostytų kitaip, tačiau veikiausiai visi suprantame skaudžią realybę – kad pavasarį dar šešeriems metams bus pratęstas jau 24 metus trunkantis V. Putino režimas.
Kovo mėnesį turėtų vykti ir Ukrainos prezidento rinkimai. Kol kas nėra aišku, ar rinkimai bus organizuojami – Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos teigimu, prezidentas Volodymyras Zelenkis svarsto visus „už“ ir „prieš“.
Priešingai nei Rusijoje, kitoje pasaulio gigantėje – Jungtinėse Amerikos Valstijose – prezidento rinkimų pabaigą prognozuoti sunku. Numatoma, kad lapkričio 5 d. amerikiečiai rinksis tarp demokratų vado Joe Bideno ir respublikonų vedlio Donaldo Trumpo. Jau kurį laiką tarp šių dviejų politikų vyksta įtempta kova – tiek vienam, tiek kitam pareikšti baudžiamieji kaltinimai, atliekami tyrimai dėl galimų neteisėtų veiksmų. Iki šiol dvi JAV valstijos – Meinas ir Koloradas – uždraudė D. Trumpui dalyvauti kitąmet vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose dėl jo veiksmų, privedusių prie 2021 m. riaušių Kapitolijuje.
Meino valstijos sekretorės Shennos Bellows teigimu, D. Trumpas „pasitelkė melagingą pasakojimą apie rinkimų rezultatų klastojimą, kad kurstytų savo šalininkus ir nukreiptų juos į Kapitolijų“. Dėl to, remiantis JAV Konstitucijos 14-osios pataisos trečiuoju skirsniu, draudžiančiu eiti pareigas asmenims, kurie „dalyvavo sukilime ar maište“, Meinas atėmė iš šio kandidato į prezidentus teisę balsuoti.
Šiais metais laukia daug politinių įdomybių ir diplomatinių žaidimų. Mums, eiliniams rinkėjams, lieka tik tikėtis, kad geopolitiniai žaismai bus kuo taikesni. Mes privalome būti atsakingi ir sąmoningi – domėtis vietine valdžia, jos atstovais ir kandidatais į ateities valdžią ir būtinai rinkimuose atiduoti savo balsą, nes tik nuo mūsų pačių priklauso mūsų valstybės gerovė.
Karolina Kotryna PETRAUSKAITĖ
