Septyniolikmetis Viekšnių vidurinės mokyklos dešimtokas Mindaugas Poška neįsivaizduoja savęs be piešimo reikmenų ir, kaip pats sako, save visada prisimena piešiantį.
Dar visai neseniai vaikinukas dalyvavo vaikų ir jaunimo piešimo konkurse, kurį organizavo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras. Iš daugiau nei trylikos tūkstančių konkurso dalyvių, švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas Mindaugo darbą išrinko geriausiu. Viekšniškiui ministras įteikė padėkos raštą. Mindaugo piešinys geriausiu pripažintas ir jo amžiaus grupėje.
AKTYVIAI DALYVAUJA PIEŠIMO
KONKURSUOSE
Vaikinas prisipažino, kad vieninteliam iš tokios gausybės dalyvių gauti padėką už labiausiai ministrui patikusį darbą yra didžiulė garbė.
„Džiugu, kai tavo darbus įvertina, juolab kai konkurentų buvo tikrai daug. Nesitikėjau, kad būtent mano darbas labiausiai patiks ministrui. Įteikdamas padėkos raštą, jis pagyrė mano darbą bei liepė ir toliau tobulinti ranką“, – konkurso įspūdžiais dalijosi septyniolikmetis.
Konkursui vaikinas pateikė didžiulį darbą. Ant juodos spalvos A1 formato lapo Mindaugas piešė vilkus, kuriuos pateikė nestandartine forma. Tai darbui suteikė mistikos ir paslaptingumo.
Konkurse galėjo dalyvauti visi norintys, nebuvo nurodyta ir konkreti darbų tematika. Dalyviai galėjo ne tik piešti, bet ir pateikti keramikos, skulptūros darbus. Laisva ir konkurso tema, kiekvienas dalyvis galėjo įgyvendinti savo idėjas, savaip perteikti mintis.
Visus darbus vertino kompetentinga komisija, kurioje buvo garsūs Lietuvos menininkai, dailininkai, Vilniaus dailės akademijos dėstytojai.
Mindaugas prisipažino, kad įvairūs konkursai jam jau nebe naujiena. Pirmasis piešimo konkursas, kuriame vaikinas dalyvavo ir gavo apdovanojimą, buvo dar darželyje.
„Konkursas buvo susijęs su Velykomis. Tada savo darbus taip pat siunčiau į Vilnių, į tuos pačius vaikų ir jaunimo namus. Laimėjau didžiulį pliušinį žaislą“, – kalbėjo Mindaugas, prasitardamas, jog ruošiasi naujam konkursui, ir savo darbus siųs į Norvegiją.
ATEITIES PLANUOSE
DAILĖ – PIRMOJE VIETOJE
Piešimą laikantis didžiąja savo gyvenimo aistra vaikinas jai negaili nei laiko, nei pinigų. Brangias piešimo priemones perkantis iš savo santaupų Mindaugas niekada nesigailėjo nė dėl vieno joms išleisto lito. „Kartais dažų nuperka tėvai, popieriaus – mokytoja. Vis susitaupo keli centai. O priemonių reikia tikrai daug. Tokiam piešiniui, kaip siunčiau į konkursą, sunaudojau visą guašo dėžutę“, – pasakojo jaunasis dailininkas.
Pomėgį piešti, pasak Mindaugo, jis paveldėjęs iš senelio, kuris taip pat puikiai valdė pieštuką. Šiandien moksleiviui daug pagelbsti dailės mokytoja, kuri pataria, kaip geriau atlikti bei įgyvendinti kilusią mintį, paruošia vaikiną konkursams.
„Man patinka dalyvauti konkursuose, nes taip galiu realizuoti save, išreikšti savo mintis, parodyti darbus kitiems. Kiekvienas konkursas yra nauja patirtis, nauja pažintis su kitais dalyviais bei jų kūryba“, – mintimis dalijosi dešimtokas.
Didelę dalį vaikino laisvalaikio atimantis jo pomėgis visai netrukdo mokslams. Mindaugas juokavo, kad kartais net per pamokas, neturėdamas ką veikti, pradeda piešti.
Apie savo ateitį viekšniškis dar rimtai nemąsto, tačiau norėtų ją susieti su daile. „Būtų šaunu įstoti į Vilniaus dailės akademiją, tačiau ten didžiulis konkursas, tad sunku būtų patekti. Jei ne dailė – norėčiau užsiimti su technika. Pats laisvalaikiu ardau, perrinkinėju automobilių variklius, taip šiek tiek užsidirbu. Mano tėtis vairuotojas, tad ir aš norėčiau ką nors panašaus veikti, tačiau kol kas man svarbiausia – dailė“, – kalbėjo Mindaugas.
GAMTA – DIDŽIAUSIA ĮKVĖPĖJA
Kaip ir kiekvienam tikram menininkui, Mindaugui kartais trūksta kūrybinio įkvėpimo, kurio vaikinas semiasi būdamas gamtoje.
„Man patinka piešti gyvūnus, tad tikriausiai dėl to geriausiai jaučiuosi būdamas netoli jų. Būna, kad kartais einu pasivaikščioti vien dėl to, jog geriau sektųsi piešti. Kaip tik dabar graži apšerkšnijusi gamta, nuo šalčio pabalę medžiai. Visa tai suteikia man minčių, kaip turėtų atrodyti mano būsimasis darbas“, kalbėjo dešimtokas.
Gyvūnų netrūksta ir pas patį Mindaugą namuose. Jo mylimiausi – vėžliai, kuriuos dešimtokui iš Indijos parvežė tėtis. Atrodo, kad apie šiuos augintinius vaikinas galėtų kalbėti taip pat ilgai, kaip ir apie piešimą.
Mindaugas pasakojo, kad vėžliams daug dėmesio nereikia, o ir ėdesiui neišrankūs – ėda viską. Dar visai neseniai jo augintiniai pabudo iš du mėnesius trukusio miego. Kadangi vėžliai puikiai mato tamsoje, tad gana dažnai mažieji augintiniai neleidžia naktimis ramiai miegoti.
„Man patinka juos stebėti, patinka žiūrėti, kaip jie ramiais žingsniais, niekur neskubėdami vaikšto po savo narvelį“, – kalbėjo viekšniškis.
Didžiulį susidomėjimą gyvūnais vaikinas perkelia ant popieriaus lapo, kuriame, kaip pats sakė, atgyja gyvoji gamta.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
