Jaunieji kūrėjai per jaunatvišką prizmę žvelgia į įvairius kasdieninio bei šventinio gyvenimo įvykius, kalba jaunimui aktualiomis temomis. Šįkart – pokalbis su Gatvės muzikos dienos organizatoriais Egidijumi Valantinavičiumi ir Edgaru Kontrimu. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Mažeikių moksleivių namuose įsikūrusių Jaunųjų žurnalistų dirbtuvių auklėtiniai mažiau nei prieš metus pradėjo mokytis būti savo krašto bendruomenės akimis, ausimis, balsu. Pajusti laiką, tiesti tiltus tarp praeities, dabarties ir ateities, pralaužti abejingumo luobą, pamatyti Lietuvos, Mažeikių žemės, čia gyvenančių žmonių grožį, kasdienybėje atrasti brangakmenių ir apie juos papasakoti, domėtis ir dominti – šių ir dar daug daugiau visuomenės informavimo subtilybių bando perprasti jaunieji žurnalistai. Ir jiems sekasi! Visai neseniai jie pripažinti vienos iš geriausių šalyje regioninės televizijos laidos kūrėjais ir apdovanoti nominacija „Už vietinio patriotizmo ir pilietiškumo puoselėjimą“.
Mažeikiškiai tapo festivalio sensacija
Birželio pabaigoje Tauragėje vykusiame pirmajame Lietuvos vietinių televizijų festivalyje mažeikiškių jaunųjų žurnalistų ir regioninės televizijos „Roventa“ kuriama televizijos laida „Diagnozė: ateitis“ pripažinta viena iš geriausių šalyje. Jaunieji laidos kūrėjai ne tik apdovanoti nominacija „Už vietinio patriotizmo ir pilietiškumo puoselėjimą“, bet ir tapo savotiška festivalio sensacija.
„Mes esame be galo sužavėti idėja gana nedideliame mieste – Mažeikiuose – įsteigti jaunųjų žurnalistų mokyklą, mokyti jaunimą informacinio raštingumo, padedant vyresniems kolegoms, kurti miestui, bendruomenei aktualią televizijos laidą, atskleisti gražiausius bendruomenės klodus. Ir tai daroma labai šauniai“, – apibendrindama konkurso rezultatus sakė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) prezidentė, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) tarybos pirmininkė, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotoja bei Festivalio vertinimo komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė.
LKTA prezidentės teigimu, konkurso vertinimo komisiją pakerėjo laidos „Diagnozė: ateitis” kūrėjų jaunatviškas entuziazmas, smalsumas, kartais naiviai vaikiškas, bet labai mielas siekis nešti žinią apie savo krašto žmones, idėjas, patirtį.
„Žmonės, kurie baigs šią mokyklėlę, bus pasikaustę informacinio raštingumo srityje. Mes matome didžiulę to darbo prasmę. Dabar valstybė skiria didžiules lėšas siekdama mokyti visuomenę informacinio raštingumo, o Mažeikiuose tai daroma iš idėjos. Labiausiai gailiuosi, kad žinia apie šią iniciatyvą nėra skleidžiama arba tai daroma per mažai. Manau, kad tai, jog šie jauni žmonės kuria televizijos laidas, jiems patiems yra didelis pliusas. Tikiuosi, kad dalis jų ateis į profesionaliąją žurnalistiką”, – kalbėjo V. Žukienė.
Rungėsi su profesionalais
Lietuvos vietinių televizijų festivalį organizavo Lietuvos kabelinės televizijos asociacija. Konkursui iš viso buvo pateiktos 38 laidos. Beje, mažeikiškiai rungėsi su profesionalais – „Diagnozė: ateitis“ buvo vienintelė laida, kurią rengia moksleiviai. Kūrėjai per jaunatvišką prizmę žvelgia į įvairius kasdieninio bei šventinio gyvenimo įvykius, kalba jaunimui aktualiomis temomis, apie socialinius džiaugsmus ir rūpesčius, susitinkama su įdomiais žmonėmis.
Kompetentinga komisija, įvertinusi pateiktų laidų pobūdį, vyraujančias temas, skyrė 5 nominacijas: „Žinios“, „Mūsų žemiečiai“, „Už vietinio patriotizmo ir pilietiškumo puoselėjimą“, „Įvykis“, „Čia – mano namai“. Mažeikiškiams nominacija skirta už sugebėjimą atskleisti vietinio patriotizmo ir bendražmogiškųjų vertybių darną, pilietiškumo ugdymo aspektus.
Renginyje dalyvavę jaunieji žurnalistai Dominyka Maneikytė ir Edgaras Narkus neslėpė nuostabos ir pergalės džiaugsmo. „Juk mes tik pradedantieji, o jau laureatai!“ – nuoširdžiai stebėjosi abudu.
Susitikusios su humoristu, televizijos laidų ir renginių vedėju Justinu Jankevičiumi jaunosioms
žurnalistėms klausė, išdykavo, kvatojo iki ašarų. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Duodami interviu Balticum TV ir Televizijos komunikacijų žurnalistams, jiedu laimingi vardijo Jaunųjų žurnalistų dirbtuvėse vykstančių užsiėmimų privalumus.
„Patirtį ir žinias, kurias gavau lankydama užsiėmimus ir kurdama laidas, be galo puikiai vertinu, nes čia mokiausi komunikacijos ir atsakomybės, gavau galimybę iš arčiau susipažinti su šalyje garsiomis asmenybėmis, atradau, kad iš tikrųjų žmonės yra labai draugiški ir atviri, sužinojau, kad scenoje stovintys aktoriai ar dainininkai yra visai kitokie nei realiame gyvenime – kur kas paprastesni ir nuoširdesni nei atrodo, pati tapau drąsesnė, išmokau daugiau šypsotis”, – kalbėjo D. Maneikytė.
Jaunajai kolegei pritarė E. Narkus, kuris, beje, neseniai buvo išrinktas Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių prezidentu. Anot vaikino, Jaunųjų žurnalistų dirbtuvėse vykstantys užsiėmimai jam leido patirti daug smagių įspūdžių, susipažinti su įdomiais Mažeikių krašto bei šalies žmonėmis, lavino viešojo kalbėjimo, visuomeniškumo gebėjimus.
„Mes mokėmės ieškoti lobių visiškai, regis, niekuo neišsiskiriančiuose dalykuose, pratinomės kalbėtis su įvairaus amžiaus, statuso žmonėmis, jaukinomės filmavimo kameras, turėjome galimybę iš arti pamatyti televizijos „virtuvę“, priimti ekstremalius iššūkius, pamatyti ir kitiems papasakoti, kokių puikių žmonių bendruomenėje mes gyvename“, – džiaugėsi Edgaras.
Beje, ir Dominyka, ir Edgaras juos kalbinusiems žurnalistams prisipažino, kad duoti interviu yra kur kas lengviau nei klausti. „Kartais sukausto baimė nusišnekėti ir pamiršti, ko norėjai paklausti“, – profesionalams kolegoms atviravo jaunieji reporteriai.
Prisiimta didžiulė atsakomybė
Jaunųjų žurnalistų dirbtuvių vadovė Virginija Steponavičienė prisipažįsta, kad buvę baugu ryžtis su moksleiviais pradėti rengti televizijos laidas. Stabdė suvokimas, kokia didžiulė atsakomybė prisiimama. Juolab dirbtuvės atvėrė duris jau įsibėgėjus rudeniui. Pažinti žurnalistikos abėcėlę susirinko labai skirtingo amžiaus ir gebėjimų jaunimas, tad norėjosi pirmiausia šio to juos išmokyti, o praktinės veiklos imtis kiek vėliau. Tačiau ne veltui yra sakoma, kad tai, ką išgirsi, galbūt prisiminsi valandą, tai, ką pamatysi, atmintyje išliks kokią savaitę, o tai, ką pats padarysi, įsiminsi ilgam. Tad po svarstymų, diskusijų, veikti įkvepiančių pažadų, nuoširdžių paskatų nėrė į labai gaivius, kartais neramius kūrybos vandenis. Pedagogė labai dėkinga regioninės televizijos „Roventa“ vadovui Romui Venclovui, programų direktorei Dainai Stonaitienei ir visam kolektyvui už nuoširdų palaikymą ir pagalbą.
„Laidos pavadinimas pats pasako, kad dabarties vaikai neišvengiamai taps ateities šeimininkais. Kokį gyvenimą jie kurs? Kaip jie puoselės savo giminės, krašto, šalies šaknis, tradicijas? Kas jiems bus svarbiausia? Į ką atsirems? Negalima pamiršti, kad ateitis, ta didžioji nepažįstamoji, kuriama jau šiandien ir ji labai greitai ateis. Graikų kilmės žodis „diagnozė“ reiškia pažinti, nustatyti būklę, pagrįstą visapusišku ištyrimu. Tad mes ir tiriame. Aiškinamės, veriame mus supančios bendruomenės klodus, mokomės stebėti ir stebėtis, ieškoti išeities taško, metafizinės alfos ir omegos, atramos, kuria galima tikėti ir pasitikėti. Visa tai yra čia, šalia mūsų, tarp mūsų, su mumis, tik reikia mokėti tai pamatyti“, – sako V. Steponavičienė.
Mokosi suvokti ir papasakoti gyvenimą
Anot jaunųjų žurnalistų vadovės, laidų planavimas, kūrimas paskatino moksleivius būti pastabius, smalsiai žvelgti į pasaulį. Jie mūsų krašte pradėjo aptikti galybę įdomiausių įvykių, džiūgauti sutikus gerą ir taurų žmogų, atvėrusį širdingumo klodus, pastebėti dalykų, pro kuriuos anksčiau praeidavo, kaip pro visiškai nevertus jų dėmesio.
„Didelė mūsų laikų rykštė yra prarastas gebėjimas atskirti, kas yra melas, o kas tiesa. Su moksleiviais mokomės analizuoti informaciją, lyginti su kitais šaltiniais. Užsiėmimuose mes stipriname kalbėjimo ir kalbėjimosi apie žmogų, jo patirtį galimybes. Žmogaus gyvenimas žmogui visada labai įdomus. Arba gali būti įdomus. Pasakodami pasakojimus laisvėjame nuo savo prigimtinių baimių, kompleksų, mažiname įtampą, įgyjame patirtį, leidžiančią suvokti gyvenimą. Svarbiausia – gyvenimą!“ – teigia pedagogė.
V. Steponavičienė įsitikinusi, kad moksleiviams reikia dalyvauti užklasinėje veikloje. Tiesiog būtina! Sportas, šokiai, muzika, drama, dailė, žurnalistika, bet kokia kita organizuota būrelių veikla. Mat šioms veikloms būdingi du svarbūs bruožai. Pirmiausia, vadovaujantis suaugęs žmogus yra ne tėvas ir ne mama, kuris idealiu atveju ir palaiko, ir reikalauja. Antra, šie būreliai sukurti taip, kad puoselėtų susidomėjimą, pomėgį nuolat praktikuotis, tikslą, viltį, brandintų atkaklumą.
„Kaip jau sakiau, kurti televizijos laidą – milžiniška atsakomybė, veikla, reikalaujanti kartais aukoti laisvalaikį, sutrumpinti laiką, iki tol skirtą miegui, serialų žiūrėjimui ar naršymui socialiniuose tinkluose. Tačiau atsakomybę kiekvienas moksleivis prisiima laisva valia, be prievolės. Jaunųjų žurnalistų dirbtuvių lankytojai patys priima sprendimą, kiek laiko ir jėgų gali ir nori skirti televizijos laidai bei ateičiai kurti. Nusprendusieji būti bendruomenės lobių ieškotojais per labai trumpą laiką pasiekė neišpasakytai daug – šalyje tapo vienos iš geriausių laidos kūrėjais“, – šypsosi jaunųjų žurnalistų vadovė.
Justina PETRAUSKAITĖ
