Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad policininkų darbas sunkus ir pavojingas, o atlyginimai maži.
Tačiau yra nemažai jaunuolių, apie šią profesiją svajojančių nuo vaikystės.
Vis dažniau šio gana vyriško darbo atstovų būryje išvystame ir merginų.
IŠSIPILDŽIUSI
SVAJONĖ
Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio jaunesnieji policininkai patruliai Jurga Daukintaitė ir Donatas Vilimas „Santarvei“ sakė policininkais norėję tapti beveik nuo vaikystės.
„Teko matyti, kaip lietuvaičiai vargsta užsienyje, todėl netraukė išvažiuoti iš Lietuvos, ir tai tik dar labiau sustiprino norą tapti policininke. Atkakliai siekiau savo tikslo ir pasiekiau, tačiau nežadu sustoti pusiaukelėje. Dabar studijuoju teisę“, – kalbėjo mergina.
Jurga taip pat prisiminė, kad uniformuoti žmonės ją nuo seno žavėję. Be to, vienas jos giminaičių, dirbęs policininku, žuvo tarnybos metu.
„Norėjosi žengti jo pėdomis ir tinkamai atlikti savo darbą. Jis man buvo savotiškas pavyzdys“, – sakė mergina.
Donatas tikino, kad jo pasirinkimą sustiprino tai, jog po 20 darbo metų galima išeiti į pensiją.
Paklausus, ar Jurgai nėra sunku dirbti vyriškame kolektyve, ši atsakė, kad pačioje pradžioje gal ir buvę šiek tiek nejauku, bet per aštuonis darbo mėnesius apsiprato ir jaučiasi labai gerai.
„Visi labai draugiški ir palaiko, kai reikia. Jei anksčiau taikydavo kai kurias nuolaidas, tai dabar jau dirbu su visais vienodai“, – atviravo pašnekovė.
Pareigūnai tikino, kad tėvai nebuvo prieš tokį jų pasirinkimą.
„Tėvai neprieštaravo, leido rinktis pačiai. Jie laikosi nuostatos, kad kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi“, – kalbėjo Jurga.
Donato tėvai taip pat pritarė sūnaus pasirinkimui, nes norėję, kad studijuotų tai, kas jam prie širdies.
PAVOJAI
IR TRAUMOS
NEATBAIDĖ
Jaunuoliai teigė, kad jų neišgąsdino tai, jog karjerą reikia pradėti nuo žemiausios grandies – patruliavimo gatvėse.
„Visi nuo to pradeda, o toliau viskas priklauso nuo pačio žmogaus – nori jis siekti daugiau ar ne“, – įsitikinusi Jurga.
Donatui yra tekę gatvėse patruliuoti pėstute. Anot jo, darbas nelabai skiriasi nuo patruliavimo mašina, gal tik iškvietimų mažiau.
Per beveik dvejus darbo policijoje metus jaunajam pareigūnui jau ne kartą teko susidurti su ekstremaliomis situacijomis. Jis buvo sužalotas tarnybos metu – sulaikant įtariamąjį pavogus motorinį dviratį.
„Įtariamasis pasipriešino, ir per grumtynes man buvo sulaužytas kojos pirštas, o kolegai – rankos pirštas“, – prisiminė jaunas vyras.
Šis įvykis neatbaidė nuo darbo policijoje, esą tai tik sutvirtino pasiryžimą dirbti toliau.
Pareigūnai sakė nejaučią baimės dėl savo gyvybės. Tik savaitgaliais nerimas padidėjąs, nes niekam ne paslaptis, jog tuomet jaunimas suaktyvėja ir nusikaltimų padaroma daugiau.
Jurgos teigimu, dėl jaunimo padaromų nusižengimų atsakomybę turėtų prisiimti ir tėvai.
„Ką gero galima pasakyti apie tėvus, kurių mažamečiai vaikai net po vidurnakčio dar būna gatvėse“, – retoriškai klausė ji.
Donatas įsitikinęs, kad kol jaunuoliai taip kaip dabar girtaus, niekas nepasikeis, dauguma nelaimių įvyksta, kai žmonės yra neblaivūs.
PASITIKI VIENAS KITU
Jaunieji policininkai sakė, kad saugumo jausmą suteikia bendradarbiavimas su kolegomis ir tarpusavio supratimas.
„Vienas labai mažai ką gali padaryti, o kai žinai, kad gali pasitikėti šalia esančiu kolega, darbas tampa efektyvesnis“, – sakė Donatas.
„Mūsų darbe privalai būti atsakingas ne tik už save, bet ir už šalia esančius. Nepabijoti rizikuoti gyvybe vardan kito“, – įsitikinusi Jurga.
Anot pareigūnų, pareigos jausmas išlieka ir ne tarnybos metu einant gatve, nes ši profesija esanti išskirtinė ir bet kokiu atveju reikia išlikti tikru policininku. O einant gatve ir vilkint uniformą jaučiami aplinkinių žvilgsniai įpareigoja dar labiau pasitempti.
TIKI ŠVIESIA
ATEITIMI
Abu pašnekovai įsitikinę, kad netrukus Lietuvos policija atsigaus ir bus vis daugiau norinčių būti policininkais, kad padidės atlyginimai ir jaunuoliai noriai rinksis šią profesiją.
„Kai aš mokiausi, grupėje buvome tik keturios merginos, o vaikinų per 20. Tačiau kiek girdėjau, šiais metais į Klaipėdos policijos mokyklą įstojo daugiau merginų nei vaikinų“, – sakė jaunoji pareigūnė.
Donato manymu, norinčių tapti policininkais vaikinų mažėja dėl to, kad atlyginimai per maži.
„Nuo seno juk priimta, kad vyrai privalo išlaikyti šeimas. O merginoms, manau, policininko alga yra pakankamai gera“, – mano jis.
Pašnekovų teigimu, ne visi įstojusieji tampa policininkais, dalis besimokančiųjų „nubyra“. Ne visi gali ištverti fizinį krūvį, be to, daug ką apsunkina ir psichologiniai dalykai.
PAVYKSTA
SUDERINTI
Jurga sakė, kad neprieštarautų, jeigu jos vaikai sektų mamos pėdomis, tačiau vyro policininko nenorėtų.
„Nors seniau kaip tik sakydavau, kad mano vyras bus tik policininkas, tačiau kai pati padirbau, persigalvojau, nes vieno policininko namuose tikrai pakanka. Kol dar neturiu šeimos, vaikų, viską pavyksta suderinti, tačiau kai bus antra pusė, nežinia, kaip viskas pasikeis. Nelengva surasti vyrą, kuris norėtų žmonos policininkės: jai dažnai reikėtų budėti naktimis ir bet kuriuo momentu būti pasirengus išeiti į tarnybą“, – svarstė Jurga.
Donatas jau yra sukūręs šeimą ir sakė džiaugiąsis, kad žmona ne policininkė, nes esą namuose nebūtų kitų kalbų, tik apie darbą ir policijos kasdienybę.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Donatas ir Jurga viliasi, kad netrukus policijos prestižas pakils, o darbuotojams bus mokami didesni atlyginimai.
