2022-ieji yra paskelbti Jaunimo ir Savanorystės metais.
Sausio viduryje į renginį Plungėje „Savanorystė – galimybė keistis“ susirinko Telšių, Plungės, Skuodo, Rietavo, Mažeikių rajonuose dirbantys jaunimo reikalų koordinatoriai, moksleiviai, savanorius priimančių organizacijų atstovai.
Visų jų tikslas buvo pasidalyti mintimis, patirtimis, idėjomis apie galimybę savanoriauti, naudingą šios veiklos patirtį ir išmėginimus, tenkančius ne tik savanoriams.
Įstatymu reglamentuota neseniai
Savanorystė – tai įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį, energiją visuomenės naudai atliekamams darbams, veikla. Už šią veiklą nėra gaunamas piniginis atlygis.
Užsienio šalys turi gilias savanorystės tradicijas ir galbūt todėl ten natūralu, kad įvairiose organizacijose savanoriauja įvairių kartų žmonės.
Rietavo savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Egidijus Gricius prieš ketvirtį amžiaus metus gyveno Italijoje. Anuomet drauge su kolegomis jis turėjo atlikti užduotį – kalbinti vietinius žmones tam tikromis temomis.
„Iš aplankytų italų šeimų neužtikome nė vienos, kurios nariai nebūtų pasakoję, kad jų vaikai, artimieji kažkur savanoriauja. Aišku, tai buvo seniai, tačiau tuo metu italai labai tuo didžiavosi ir, kur galėjo, ten pabrėždavo: mano vaikas savanoriauja ligoninėje, o mano – Raudonajame Kryžiuje…
O mums, lietuviams, savanorystė buvo labai didelis klaustukas“, – prisiminė rietaviškis.
Savanoriauti – nuo keturiolikos
Lietuvoje Savanoriškos veiklos įstatymas įsigaliojo 2011 metais. Tai reiškia, kad įstatymiškai šis procesas buvo reglamentuotas dar ne taip seniai.
Savanoriauti mūsų šalyje galima asmenims nuo 14 metų visose ne pelno siekiančiose organizacijose: viešosiose, biudžetinėse įstaigose, labdaros ir paramos fonduose, asociacijose, religinėse bendruomenėse, tarptautiniuose visuomeninių organizacijų skyriuose, politinėse partijose, profesinėse sąjungose.
Manoma, kad galbūt tai, jog Savanoriškos veiklos įstatymas Lietuvoje galioja tik kiek daugiau nei dešimtmetį, lemia, kad šalies visuomenė, kai kalbama apie savanoriavimą bei su juo susijusias iniciatyvas, savo žvilgsnį nukreipia į jaunimą. Dažnam vyresniam žmogui atrodo, kad jam savanoriauti nėra kur, kad jo pagalbos nereikia.
Bet yra ne visai taip. Pavyzdžiui, įvairaus amžiaus savanorius Mažeikiuose šiuo metu telkia Vasario 16-ąją vyksiančių varžybų „Bėgame už laisvę“ organizatoriai. Pagalbininkų visada reikia Mažeikių gyvūnų globos draugijoje.
Yra daug savanorystės rūšių bei formų
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė, Jaunimo savanoriškos tarnybos mentorė Ligita Diržininkienė sako, kad savanorystei nėra svarbu, nei kiek žmogui metų, nei kokios jis tautybės, nei koks jo išsilavinimas, nei kuo jis dirba ar kuo ketina tapti ateityje.
Svarbu, kiek žmogus turi noro padėti vienai ar kitai organizacijai ir kiek laiko gali skirti savanoriavimui, nes nuo to priklauso savanorystės rūšys, formos.
Ši veikla gali būti vietinė, nacionalinė, tarptautinė. Pagal trukmę ji skirstoma į trumpalaikę – trunkančią iki 3 mėnesių ir ilgalaikę – pusės metų ar ilgesnę.
Kad ir kokią savanorystės rūšį bei formą žmogus pasirenka, vis tiek ji yra susijusi su pridėtinės vertės kūrimu, smarkiai prisideda prie asmens atsakomybės ugdymo, tobulėjimo ir yra tam tikra pilietiškumo forma.
Jaunimo savanoriška tarnyba
Šį kartą išsamiau papasakosime apie Jaunimo savanorišką tarnybą (JST) – nacionalinę, ilgalaikę, intensyvią 6 mėnesių trukmės, reglamentuotą sutartimis, taisyklėmis programą, kurioje dalyvaujantys 14–29 metų jaunuoliai įsipareigoja vidutiniškai 40 valandų per mėnesį savanoriauti pasirinktose akredituotose savanorius priimančiose įstaigose.
Programos dalyviai kartą per mėnesį susitinka su savanorišką veiklą organizuojančių įstaigų paskirtu mentoriumi, mokosi įveikti sunkumus, apmąstyti patirtį, įvardyti išmoktus dalykus ir suformuluoti tobulėjimo kryptis.
Savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja JST pažymėjimą, patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius. Šešių mėnesių nenutrūkstama tarnyba suteikia 0,25 stojamojo balo stojant į pirmosios pakopos studijas šalies aukštosiose mokyklose.
Dalis norinčiųjų „nubyra“
Galvojantiesiems apie JST programą ir galimybę joje dalyvauti svarbu nepražiopsoti laiko, kada galima į ją patekti.
Jaunimo reikalų departamento interneto svetainėje du kartus per metus skelbiami kvietimai registruotis į šią programą. Kiekvienam pusmečiui Jaunimo reikalų departamentas finansuoja tam tikro skaičiaus jaunuolių dalyvavimą savanoriškoje tarnyboje kiekviename Lietuvos rajone.
Šiam pusmečiui departamentas Mažeikių rajonui buvo skyręs 11 vietų. Tačiau ir pati savivaldybė, jei yra daugiau norinčiųjų savanoriauti, finansuoja tokią galimybę.
Dalyvauti šio pusmečio JST programoje registravosi 19 jaunų mažeikiškių, tačiau savanorystės sutartys pasirašytos tik su puse jų.
„Daugelis iš jų buvo mergaitės abiturientės. Matyt, jos ne iki galo perskaitė informaciją, neįvertino to, kad veikla pagal šią programą yra intensyvi, kad reikia paskirti keturiasdešimt valandų per mėnesį. O juk netruks ateiti brandos egzaminų sesija“, – apie tai, kodėl „nubyrėjo“ dalis norėjusių dalyvauti programoje jaunuolių, kalbėjo L. Diržininkienė.
Mentorės nuomone, JST veikloje naudingiausia dalyvauti 9–11 klasių mokiniams, nes jie dar nėra tvirtai apsisprendę, ką norėtų veikti gyvenime, turi laiko neskubėdami daug ką išbandyti, sužinoti, patirti.
Trijų grandžių sąveika
JST programoje, be savanorio, yra 3 pagrindinės dedamosios – savanorišką veiklą organizuojanti organizacija (labdaros ir paramos fondas „G vaikų pasaulis“), savanorius priimančios akredituotos organizacijos ir savanoriai, kurie gali pasirinkti, kur nori dirbti tuos 6 mėnesius.
„G vaikų pasaulio“ pareiga yra organizuoti savanorystės veiklą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje – jos atstovai skatina ne pelno siekiančių organizacijų akreditaciją, stiprina priimančiąsias organizacijas metodiškai, rengia diskusijas, pasitarimus.
JST mentorė L. Diržininkienė kiekvieną mėnesį susitinka su savanoriais, aptaria jų atliktas veiklas, padeda įsivertinti, kokiose veiklose jie paaugo, aiškinasi, kokias kompetencijas jie galėtų įgyti, kokias dar reikėtų pastiprinti ir pan.
Savanorius priimančios įstaigos paskiria kuratorius, kurie pusmetį jauną žmogų toje įstaigoje globoja, parenka užduotis, motyvuoja nenuleisti rankų, jei kas nors nesiseka.
Geriausia reklama – „iš lūpų į lūpas“
L. Diržininkienė teigė pastebėjusi, kad yra dvi priežastys, padedančios jaunimui apsispręsti, kokioje įstaigoje savanoriauti.
Viena jų – tai, kad suveikia vadinamoji reklama „iš lūpų į lūpas“. Kai kažkas iš jų draugų, giminių anksčiau savanoriavo kurioje nors įstaigoje ir papasakojo, kaip jam sekėsi, išreiškė palaikymą, tai palengvina apsisprendimą.
Dar jaunimui svarbu, kad aplinka būtų bent šiek tiek žinoma. Pavyzdžiui, jei jis ar ji vaikystėje lankė lopšelį-darželį „Buratinas“, „Eglutė“, tikėtina, kad ir savanoriauti norės būtent savajame darželyje.
„Mažeikių viešoji biblioteka turi akreditaciją priimti du savanorius. Tai praktiškai visada ir yra užimta. Populiarūs yra lopšeliai-darželiai „Buratinas“ ir „Eglutė“. Labai populiaru savanoriauti yra Maltos ordino pagalbos tarnyboje Viekšniuose. „Vilties erdvė“, kuri akreditaciją priimti savanorius gavo tik lapkričio mėnesį, jau turi pirmą savanorę. Taigi, tai yra išbandymas ir pačiai organizacijai“, – tvirtino „Santarvės“ pašnekovė.
Poreikis – daugiau akredituotų įstaigų
Mažeikių rajone šiuo metu yra 15 organizacijų, akredituotų priimti savanorius.
Bendraudama su JST programos dalyviais ir paklaususi, ką reikėtų daryti, kad pati programa ir bendrai savanorystė taptų populiaresnė, L. Diržininkienė iš dažno mediciną studijuoti ketinančio moksleivio išgirsta pageidavimą, kad būtų labai gerai, jei Regioninė Mažeikių ligoninė įgytų akreditaciją priimti savanorius.
Dabar savanoriauti ligoninėje galima, tačiau, kol įstaiga neturi akreditacijos priimti savanorius, jie stodami į aukštąsias mokyklas negaus 0,25 stojamojo balo.
Daugiau pagalbos – pastaruosius dvejus metus
Mintimis apie savanorystę pasidalijo ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas.
Pasak jo, per pastaruosius dvejus metus, kai prasidėjo ir tęsiasi COVID-19 pandemija, visų ar daugumos Lietuvos savivaldybių atstovai gerai susipažino su savanoryste, su savanorių veikla.
„Prasidėjus pandemijai, savivaldybėms buvo priskirta gyventojų pavėžėjimo funkcija. Joms teko iššūkis organizuoti grįžusiųjų iš užsienio pavėžėjimą iš oro uostų į saviizoliacijos vietas. Arba dar – buvo gyventojų, kuriuos reikėjo nuvežti į mobiliuosius punktus tyrimams. Kas juos veš? Mes Plungėje turėjome šaunų savanorį, kuris pusę metų – dieną ar naktį – vežė žmones. Savivaldybė tik skyrė transportą“, – pasakojo M. Kaunas.
Jis pasidžiaugė, kad savanoriai šiuo laikotarpiu noriai tiesia pagalbos ranką, linkėjo, kad savanorystė Lietuvoje augtų.
