Vaclovas Akavickas jurginus auginti pradėjo prieš 10 metų. Agnės GRABAUSKAITĖS nuotr.
[nggallery id=429 template=caption]Šalia Renavo esančiame Dingailų kaime jau iš tolo pastebima banguojanti įvairiaspalvių jurginų pieva.
Sodybos savininkas Vaclovas Akavickas pripažįsta, kad prieš dešimtmetį pradėjęs nuo trijų jurginų kerų nebegali sustoti: šiuo metu 300 rūšių kolekciją turintis vyras ją planuoja praplėsti iki 500 rūšių.
Domisi nuo vaikystės
Iš Amerikos į mūsų kraštus maždaug XVIII amžiuje atkeliavusius ir žymaus rusų akademiko garbei pavadintus jurginus dabar galima rasti daugelio sodybų darželiuose, tačiau šių gėlių auginimas dingailiškiui Vaclovui Akavickui tapo daugiau nei hobiu.
Įvairiausių spalvų, formų, aukščio ir tekstūros gėlėmis vyras jau užsodino 35 arų dydžio pievą. O jas kolekcionuoti pradėjęs dar prieš 10 metų – pirmųjų žmonos padiegtų lietuviškų jurginų grožis vyrą pakerėjo, todėl kasmet aplink jų sodybą atsiranda vis daugiau ir vis įvairesnių šios veislės gėlių.
Vyras pripažino, kad jurginais domėtis pradėjo dar vaikystėje, šias gėles auginusi ir jo močiutė.
„Nežinau, kodėl būtent jurginai. Jie man yra labiau „prie širdies“ nei kitos mažesnės gėlės“, – sakė vyras, paglostydamas kiekvieną žiedą ir atmintinai žinantis, kurioje pievos vietoje auga vienas ar kitas jurginas.
Bendrauja su kitais augintojais
Vyras pasakojo, kad žmonės neretai stebisi, kai laukuose, kur galėtų augti bulvės ar kitos daržovės, banguoja jurginai.
„O ką man daryti, kad aš mėgstu gėles?“ – retoriškai klausė vyras, pridūręs, kad seniau ir žmona dėl to pykdavusi, bet dabar pati mielai užsiima gėlėmis.
Vyras, pamojęs į savo mėgstamiausią geltoną jurginą, parvežtą iš Liepojos, pasakojo, kad ieškodamas įdomesnių rūšių yra išmaišęs visą Lietuvą ir pusę Latvijos.
Vaclovas pridūrė: Lietuvoje yra ir daugiau jurginų mėgėjų – štai Salantuose vienas jo pažįstamas taip pat turi per 300 rūšių jurginų, Kaune žmogus gėlėmis užsidiegęs hektaro lauką. Jurginų mėgėjų yra ir kitose Lietuvos vietovėse, bet, ko gero, didžiausią įspūdį paliko viena Latvijoje lankyta sodyba, kurioje auginama net pusantro tūkstančio šios gėlės veislių.
„Mes lankomės vienas pas kitą, dažnai mainomės įvairiomis rūšimis“, – pasakojo vyriškis, be kita ko pridūręs, kad naujų rūšių paieška nėra pigus malonumas. Vienas gumbelis kainuoja apie 25 litus, o dažniausiai perka 3 vienetus, kadangi jurginas ne visada prigyja.
Priežiūra reikalauja laiko
V. Akavickas „Santarvei“ pasakojo, kad jurginai yra šiek tiek lepios gėlės, joms reikia daug priežiūros.
„Užtrunkame tris savaites juos visus pasodinti, o dar ilgiau paruošti žiemai“, – pasakojo vyras rodydamas įvairiaspalves galiūnes.
Jurginų mėgėjas akcentavo, kad gėlėms ypač daug priežiūros reikia jau padiegus jas: ravimos maždaug pusantro mėnesio, kol sustiprėja, o vėliau piktžolių nebereikia naikinti, nes jos prilaiko sunkiasvorius jurginų kotus. Vaclovas pripažino, kad gėlėms nenaudoja jokių trąšų, esą pakanka porą metų pūdyto mėšlo, ir galiūnės suveši.
Ne ką mažiau priežiūros įvairiaspalvėms gražuolėms reikia ir prieš žiemą – kiekvieną stiebą būtina nupjauti, išrauti bei sutvarkyti kelmiuką: jį nudžiovinti ir sandėliuoti patalpoje, palaikant maždaug 5–7 laipsnių temperatūrą.
Atvyksta susidomėjusieji
V. Akavickas džiaugėsi, kad šiuo jo pomėgiu kasmet domisi vis daugiau žmonių. Jau penkerius metus jis rengia Jurginų šventę, kur visi norintieji gali pasigrožėti daugybe pačių įvairiausių šios gėlės rūšių.
„Gėlių pasiskinti atvažiuoja ir vestuvininkai, žmonės nori jų šventėms arba įvairioms progoms“, – teigė vyras, pridūręs, kad kasdien į sodybą atvyksta bent po kelis žmones, kurie domisi jo kolekcija.
Šeimininkas tvirtino neatstumiantis nei vieno susidomėjusiojo, visiems mielai aprodo savo gėlyną, taip pat ir egzotiškų gyvūnų bei paukščių kolekciją, buvusioje dvarvietėje esančiame name įrengtą muziejų, kuriame galima rasti prieškario ir pokario metų rakandų, šalmų ir kitų daiktų.
J. Akavickas kviečia visus atvažiuoti į rugsėjo 15 dieną Sedoje vyksiančią Jurginų šventę, kurios metu žada staigmeną.
