Ką dar uždraus rūpestingasis ministras?

Šisbeitauskas

Kartais žmogus tikrai apsidžiaugia, kad parduotuvėse vyksta akcijos, štai seniai svajojau nusipirkti vieną knygą, kurios kaina nuolat laikėsi ta pati – 12,5 euro. Man, kaip pensijos laukiančiam asmeniui, ta kaina šiek tiek kandžiojosi. Trečiadienį žiūriu, kad viename prekybos centre knygoms taikomos net 70 procentų nuolaidos, tarp jų – ir mano išsvajotoji… Ir tik 5 eurai. Tai dabar patiriu malonių akimirkų, skaitydamas likimo nuskriausto, nuo gimimo rankų ir kojų neturinčio Niko Vujičičiaus istoriją „Nesustabdomas“ – tai jo paties papasakoti gyvenimo epizodai.
Mano pasakymas „likimo nuskriaustas“ šiuo atveju gal ir nelabai tinka, nes tas žmogus savo gyvenimu, mokėjimu juo džiaugtis ir semtis dvasios stiprybės moko kitus.
Mokėjimu džiaugtis gyvenimu tikriausiai nesiskundžia ir dvi mažeikiškės, prieš keletą savaičių atėjusios į mikrorajone esančią polikliniką. Iš jų pokalbio galėjai suprasti, kad viena atėjo pas gydytoją prasitęsti nedarbingumo pažymėjimo, o kita ją atlydėjo. Ligonei pas daktarus eiti tikriausiai buvo nepatogu, nes moteriškės buvo nemažai išgėrusios – tai jautėsi iš itin triukšmingo jų bendravimo, nevaržomo elgesio bei atitinkamo kvapo.
Linksmosios mažeikiškės iš karto pareiškė pas gydytoją užsiregistravusios iš anksto, tad laukti prie durų nežadančios. Kadangi pas šį gydytoją jokios išankstinės registracijos nėra, o pas jį patenkama, vadovaujantis vadinamąja „gyva“ eile, visiems buvo aišku, kad draugės paprasčiausiai meluoja. Kodėl mažeikiškės skuba kuo greičiau susitvarkyti sveikatos reikalus, sužinojome iš jų pokalbių telefonu – kol viena buvo gydytojo kabinete, kita kažkam intensyviai aiškino, kad dar laukia poliklinikoje, bet kai tik atliks reikalus, tuoj sugrįš. Matyt, ką tik nuo stalo pakilusių sugėrovių laukė ta pati kompanija. Ir atsitik, kad būtent tą dieną ir būtent tuo laiku vienai prireikė apsilankyti pas daktarą – kažkokia likimo ironija.
Tikriausiai nebeiškentęs draugių skeryčiojimosi kažkas iš lankytojų iškvietė policijos pareigūnus, bet kol jie atvažiavo, linksmų moteriškių ir pėdsakai buvo dingę. O dar sako, kad policija į viską reaguoja greitai ir atsiranda bematant. Kas jau kas, o policininkai, mano galva, niekada niekur neskuba – moka jiems už laiką, o ne už atliktus darbus, tad ko čia dėl dviejų įsilinksminusių moteriškių skubėti?
Įdomu ir tai, kad nedarbingumo laikotarpį gydytojas savo neadekvačiai pacientei pratęsė, nors galėjo jį nutraukti – taisyklės draudžia sergant ir turint nedarbingumo pažymėjimą vartoti alkoholinius gėrimus. Tokia tvarka buvo nuo senų senovės, ji ne ministro Verygos sumąstyta. Užtat ponas ministras ir toliau rūpinasi mūsų sveikata: anksčiau kaip kokia mamytė labai išgyveno dėl mūsų vartojamos druskos kiekių, apribojo alkoholio prekybos sąlygas, o dabar kibo kovoti su sviestu – esą jo vartojimas kenkia tautiečių ir jų vaikų sveikatai. Bet įvesti tabu sviestui ir vietoj jo pasiūlyti aliejų ar margariną rūpestingajam ministrui nepavyko – kažkas sugebėjo išsiaiškinti, kad siūlomi sviesto pakaitalai pas mus – abejotinos kokybės.
Aš nesu nusiteikęs prieš sviestą, bet jo vartoju nedaug. Kaip sako liaudies išmintis, nuo sviesto traiškanoja akys. Kiek toje tautosakoje teisybės, niekas žino, bet liaudies išmintis – svarbus dalykas ir į tai reaguoti reikia. Dabar laukiu, ką dar ministras Veryga sumąstys ir pasiūlys nevalgyti ar negerti. Jo vietoje būdamas pradėčiau kovą su bulvių traškučiais: tai itin mėgstamas vaikų ir jaunuolių patiekalas, tik neaišku, kaip tie „čipsai“ gaminami? Keptas bulves valgyti ir taip nėra sveika, o koks aliejus vartojamas toms bulvytėms skrudinti, kas ten žino?
Beje, apie bulves. Jos, kiek teko pastebėti, dabar labai vandeningos ir turi daug krakmolo, kuris mūsų organizmui – ne pati geriausia medžiaga. Bet kaip lietuviui tai išaiškinsi, jei mūsų nacionalinis pasididžiavimas – cepelinai – gaminamas būtent iš bulvių? Tas pats ir dėl bulvių plokštainio, kurį man daug smagiau vadinti liaudišku žodžiu „kugelis“.
Viliuosi, kad Veryga neskaitys tų mano pamąstymų, nes neduok, Dieve, ims ir uždraus mūsų mėgstamus patiekalus. Cepelinų ir „kugelio“ pavidalu mūsų suvalgomų bulvių šiaip turėtų užtekti mėnesiui ar dviem, o vietoj jų reikėtų vartoti kokias nors kruopas – jų pasiūla dabar labai didelė. Ir vėl bėda: teko girdėti, kad greitai paruošiamos kruopos nėra labai sveikas maistas, nes apdirbimo procesas – šlifavimas, skaldymas, vertimas dribsniais – daugiau nei perpus sumažina jų maistines savybes. Taigi, jeigu mėgstate grikius ar ryžius, pasistenkite, kad jie būtų kuo mažiau apdirbti. Bet geriau be kraštutinumų, nes viena kolegė, nusipirkusi brangių nekepintų grikių, liko šeimynos nesuprasta – niekas tokios naujoviškos košės negyrė…
Kai skaitai apie maistą ir sveikatą, ima atrodyti, kad valgyti nebegalima beveik nieko – viskas mums kenkia, bet gal pamirškime tai ir prisiminkime vienos garsios dainos žodžius, kad „labiausiai kenksminga“ gyventi.
Kitokį gyvenimo ir maitinimosi būdą siūlo indų papročiai, tradicijos ir tikėjimas. Su tuo galima susipažinti, šiandien atėjus į aikštę prie Kultūros centro, – čia organizuojama Indijos kultūros diena. Tame renginyje teko dalyvauti, tad buvau sužavėtas indų patiekalų, drabužių, kitokių grožybių ir net jų maldos galios… Beje, šiandieninio renginio metu galėsite „gyvai“ pamatyti eurovizininkę Ievą Zasimauskaitę bei jos vyresnįjį kolegą Edgarą Lubį.
Tikriausiai ne vien futbolo gerbėjai šiomis dienomis yra prikritę prie televizorių ir stebi futbolo čempionato batalijas Rusijoje. Rytoj prasideda Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“. Į ją išvyko ir didelis būrys mažeikiškių, tad palinkėkime jiems sėkmės. Tegul jie visur būna matomi – kas galės, bus drauge su jais Vilniuje, o kiti, tikriausiai, šventę stebės TV ekranuose.
Ši šventė baigsis kitą savaitę, kai įvairiuose pasaulio kampeliuose gyvenantys lietuviai vienu metu užtrauks „Tautišką giesmę“ – oho, kaip tuo metu suskambės Lietuva…
ŠISBEITAUSKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto