Ką galvojate apie „Santarvės“ laikraštį?

Pagrindinė mūsų laikraščio vertybė – jo skaitytojai, nes jis skirtas būtent jiems – visiems mažeikiškiams ir mūsų miesto svečiams.
Pasitikdami savo laikraščio 70-mečio jubiliejų, gatvėje sutiktų žmonių prašėme pasakyti savo nuomonę apie „Santarvę“.

	Stanislovas MILIEŠKA, senjoras: – Jau metai, kaip „Santarvę“ prenumeruoju, anksčiau pirkdavom kioskuose, dabar parduotuvėse, bet ne visada esi garantuotas, kad laikraštį gausi, o kai užsiprenumeruoji – rami galva, vienu rūpesčiu mažiau. Be to, perkant laikraštis kainuoja brangiau. Esu mažeikiškis, tad noriu žinoti, kas dedasi Mažeikiuose, be to, randu naudingų straipsnių, domina straipsniai apie saugų eismą, kriminalinės naujienos, žmona labiau domisi kasdieninėmis turgaus ir kitomis naujienomis. Laiko turiu, tad perskaitau visą laikraštį, bijau ką nors praleisti. Laikraščiu esu patenkintas, man jis tikrai reikalingas.
	Sigita ŽILINSKIENĖ, verslininkė: – Neįsivaizduoju, kaip galima apsieiti be pagrindinio Mažeikių laikraščio – „Santarvės“ – juk čia visos naujausios, svarbiausios rajono žinios, ne viską juk gali pamatyti, išgirsti, ne visur pabūti, tad tai ir atstoja jūsų laikraštis – čia suplaukia visa pagrindinė informacija. Aš „Santarvės“ neprenumeruoju, perku, bet kol kas mane tai tenkina – stengiuosi nepraleisti nė vieno numerio. Laikraštyje domina viskas, kas susiję su mūsų miestu. Pastaruoju metu itin domina renovacijos dalykai, miesto tvarkymas, skaitau ir politinius straipsnius. Abu su vyru „Santarvę“ skaitome dar nuo sovietinių laikų – tada ji dar kitaip vadinosi. Randame visokių straipsnių, domimės kai kuriais skelbimais, patys juos čia dedame. Gerai, kad tokį laikraštį mažeikiškiai turi.
	Mintaras TARASEVIČIUS, moksleivis: – Su tuo, kad pagrindinį mūsų rajono laikraštį „Santarvė“ skaito tik vyresnio amžiaus žmonės, nenorėčiau sutikti: kiek žinau, juo domisi ir mano bendraamžiai, kai tik patenka į rankas, skaitau jį ir aš pats. Jei jau skaitau laikraštį, man ten viskas įdomu – juk rašo apie mūsų miestą ir rajoną. Laikraštį perka mano tėvai – taip jis ir atkeliauja į mūsų namus. Apie laikraščio priedą jaunimui „Pagreitis“ nelabai žinau, kažkaip jis nepateko į rankas, bet ateityje tikrai juo pasidomėsiu. Šiaip informacijos laikraštyje pakanka, tad mažeikiškiams jo reikia.
	Audrius RIBINSKAS, gydytojas: – Dažniau paskaitau internetinį laikraščio variantą – jis man prieinamesnis. Kiek čia pateikiama informacijos, man pakanka – dabar gyvenu ne Mažeikiuose, bet kas čia vyksta, man vis tiek įdomu, tad man šis laikraštis dar reikalingas. Kai gyvenau Mažeikiuose, jį nusipirkdavau, dabar tai padaryti sunkiau. Laikraštis nėra tokios didelės apimties, tad kai jį gaunu, perskaitau visą – domina visos gyvenimo sritys.
	Eglė GIRININKAITĖ, augina vaiką: – „Santarvę“ yra užsiprenumeravusi mano teta – ją aš prižiūriu, nueinu kasdien, tad ir perskaitau visus laikraščio numerius nuo pradžios iki pabaigos. Tai, apie ką rašoma laikraštyje, man įdomu, tiesiog prie „Santarvės“ esu pripratusi nuo seno ir be jos kažko trūktų. Prisimenu, kad šį laikraštį skaitydavo ir mano tėvai – jie su juo praleido visą gyvenimą. Man šis laikraštis taip pat reikalingas, nes čia surandu viską, ko man reikia.
	Irena MIKALAUSKIENĖ, senjorė: – „Santarvės“ laikraštį skaitau jau labai seniai – kažkada jis vadinosi dar „Pergalės vėliava“. Esame įpratę jį užsiprenumeruoti visiems metams, gyvenu čia pat, ateinu ir pasiimu, man taip patogu – pirkti niekada nebandžiau – būtų nepatogu ir brangiau. „Santarvę“ skaitau visą – ji man įdomi: jei nespėju tą pačią dieną, skaitau kitą, dabar prasidėjo sodų sezonas. Laikraštyje sužinau visas rajono naujoves, čia būna ir reikalingų skelbimų, kartais nepaskaitau skelbimų lentoje apie mūsų sodo susirinkimus, tad tai randu „Santarvėje“. Norėčiau pasiskųsti apie tai, kad prie garažų netoli Algirdo gatvės nėra šaligatvių, bet vis neprisiruošiu paskambinti – pastebėjau, kad po tokių klausimų valdžiai per laikraštį padėtis pagerėja.