Pirmieji akių ligų simptomai dažnai būna silpnai išreikšti, o neretai ir nepastovūs. Tad žmonės dažnai juos ignoruoja ir tikisi, kad akių ir regos būklė pagerės savaime. Deja, dažniausiai tai tik trukdo ankstyvai regos sutrikimo diagnostikai ir savalaikiam gydymui. Žemiau pateiksime dažniau pasitaikančių akių ligų apžvalgą, bet ji yra tik informacinio pobūdžio. Jei pasireiškia šias ligas primenantys simptomai, patariame nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ar oftalmologą.
Geltonosios dėmės degeneracija (taip pat amžinė makulos degeneracija arba AMD) yra akių liga, pažeidžianti centrinį regėjimą. Šis susirgimas pažeidžia centrinę tinklainės sritį (taip pat vadinama geltonąja dėme), kuri svarbi tiksliam smulkių detalių matymui. Ši liga yra pagrindinė vyresnių nei 60 metų žmonių regėjimo praradimo priežastis. Tokio tipo dėmės degeneracija gali būti eksudacinė arba atrofinė (sausa). Eksudacinei AMD būdinga, kad po centrine tinklainės dalimi formuojasi pakitusios kraujagyslės ir iš jų į aplinkinius audinius skiriasi kraujas bei kaupiasi audinių skystis. Toks patinimas ilgainiui pažeidžia geltonąją dėmę ir žmogus praranda centrinį regėjimą. Sausa AMD siejama su atrofiniu, palaipsniui vykstančiu geltonosios dėmės išplonėjimu, o tai irgi sutrikdo centrinį regėjimą. Pradiniai makulos degeneracijos simptomai būna neryškus centrinis matymas, juodos arba tamsios dėmės regėjimo lauke, tiesios linijos, matomos kaip banguotos arba išlenktos.
Katarakta yra didėjantis akies lęšiuko drumstumas, kuris blogina regėjimą. Šis drumstumas gali išsivystyti vienoje arba abiejose akyse. Katarakta yra pagrindinė aklumo priežastis pasaulyje, nors šis susirgimas gali atsirasti bet kuriame amžiuje, bet yra siejamas su ultravioletinių spindulių poveikiu ir todėl dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų. Dažniausi kataraktos simptomai: neryškus matymas (lyg pro rūką), naktį ryškias šviesas gaubianti aureolė, sutrikęs matymas prietemoje, jautrumas ryškiai šviesai, spalvų matymo pokyčiai. Pagrindinis gydymas – chirurginės procedūros, pašalinančios pažeistą lęšį ir pakeičiančios jį dirbtiniu.
Glaukoma yra akių liga, kuri atsiranda dėl padidėjusio spaudimo akies viduje. Ilgainiui slėgis pažeidžia regos nervą, o tai sutrikdo vaizdinės informacijos perdavimą į smegenis. Neaptikta ir negydyta glaukoma gali sukelti regos praradimą, retais atvejais ši liga gali būti paveldima. Pagrindiniai jos simptomai būna skausmas ar spaudimas akyse, nepaaiškinami galvos skausmai, vaivorykštinės aureolės aplink gatvės apšvietimą ir kitus šviesos šaltinius naktį, pykinimas ir vėmimas, taip pat neryškus matymas ar atsirandančios aklosios dėmės.
Refrakcinės ydos kyla dėl pakitusio šviesos spindulių lūžimo akies lęšiuke. Dažniausiai pasitaiko šios su refrakcija susijusios akių ligos: trumparegystė (kai sutrinka tolimų objektų matymas), toliaregystė (kai nematomi arti esantys daiktai) ir astigmatizmas (kai išsikreipia matymas įvairiais atstumais). Šias akių ligas galima koreguoti akiniais, kontaktiniais lęšiais ar lazerinėmis ragenos paviršių keičiančiomis procedūromis.
Diabetinė retinopatija yra dažna komplikacija, sergant cukralige. Per ilgą laiką didelio gliukozės kiekio kraujyje sukeliami procesai pažeidžia akies tinklainės kraujagysles. Kadangi pokyčiai atsiranda palaipsniui, dauguma žmonių, sergančių šia liga, nepastebi jokių ryškesnių regėjimo pokyčių. Galimi simptomai – neryškus matymas, spalvų regėjimo sutrikimas, blogas matymas prietemoje, tamsios dėmelės ar dryžiai regėjimo lauke.
Pagrindiniai konjunktyvito požymiai – paraudusios akys ir vokai, akių perštėjimas, svetimkūnio pojūtis akyse. Ši liga gali būti uždegiminė, kai ją sukelia virusai, grybeliai ar bakterijos. Arba konjunktyvitas gali pasireikšti, kai gleivinė sudirginama alergenų, cheminių medžiagų ar fiziniu poveikiu. Antibiotikai (akių lašų ar tepalų pavidalu) padeda tik esant bakterijų sukeltam konjunktyvitui. Kitais atvejais svarbiausia reguliariai praplauti akis ir rūpintis rankų švara.
Miežis yra voko krašto riebalinių liaukų arba kremzlės liaukų uždegimas. Riebalinės liaukos pažeidimas dar vadinamas išoriniu miežiu, pasireiškia ūmiu akies voko skausmu ir voko krašte po kelių dienų atsiranda gelsva viršūnėlė, iš kurios po pratrūkimo pasišalina pūliai. Vidinis miežis – tai gilesnių audinių pažeidimas, susijęs su kremzlės liauka. Pagrindiniai požymiai būna skausmas ir paraudimas akyje, kietas iškilimas akies voke, traiškanotos akys. Jei miežis kartojasi, reikėtų susirūpinti savo rankų higiena ir imunitetu.
Svarbu reguliariai apsilankyti pas akių ligų specialistą, net jei nepastebite akivaizdžių regos pokyčių ar su akių ligomis susijusių simptomų. Taip pat reikėtų žinoti Jums aktualius akių ligų rizikos veiksnius. Tokiais faktoriais galėtų būti amžius, akių ligos tarp artimųjų ar bendri sveikatos sutrikimai – aukštas kraujospūdis ar diabetas.
Kaip daugelio kitų sutrikimų atveju, verta pasirinkti sveiką gyvenimo būdą – išlaikyti optimalų svorį, valgyti natūralų maistą, sportuoti bent 30 minučių per dieną ir mesti rūkyti. Taip pat svarbu nešioti akinius nuo saulės atitinkamais metų sezonais, net jei pasitaiko debesuotų dienų, nes taip galite apsaugoti akis nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio. Būtina naudoti tinkamus apsauginius akinius sportuojant arba dirbant, jei yra pavojus pažeisti akis. Siekiant išvengti ilgalaikio kompiuterio ir telefono naudojimo sukeltos akių įtampos, reikėtų leisti akims periodiškai pailsėti ir kas 20 minučių daryti pertraukėlę, kai fokusuojate žvilgsnį į tolimus objektus.
