Kai serialai susimaišo su tikrove…

Reikia tik pasidžiaugti iki šiol buvusiu lapkričiu: kol kas nesulaukėme nei didžiulių liūčių, nei baisių šlapdribų, nei sniego. Oras taip pat normalus, šalčių nėra, tai bent pusę šio mėnesio būsime sutaupę už šilumą. Aukščiausiajam reikia dėkoti ir už šiltą ir ramų spalį, kuris taip pat leido bent šiek tiek pasitaupyti ateinančiai žiemai. Tiek čia iki jos ir beliko – pora savaičių, ir jau turėsime bent jau kalendorinę žiemužę. Kokia ji bus šiemet – nesiryžtu prognozuoti: nesu koks ekstrasensas ar astrologas, kurie pranašauja kaip nori, svarbu, kad žmonės jais patikėtų.

Tikriausiai visi girdėjote apie tragediją, ištikusią vieną renaviškių šeimą – kaip į vandenį dingo sūnus. Pasakiau į vandenį ir pagalvojau, kad vandenyje dabar žmonės dažniausiai surandami. Bet šis atvejis, matyt, bus ne tas. Nors girdėjau, kad ieškantys to vaikinuko žmonės buvo į pagalbą pasikvietę tuos pačius aiškiaregius, bet jų spėjimai nepasitvirtino: be reikalo sugaištas laikas, sutrukdytos vaikino ieškančios tarnybos, o rezultato jokio. Įdomu, ar tie magai už savo paslaugas ima kokį nors atlygį, ar ne? Už tokią „pagalbą“ nemokėčiau nė skatiko, dar kompensacijos už melagingus parodymus paprašyčiau. Ką ten, žmogus, besupaisysi, juk ne veltui sakoma, kad skęstantysis ir už šiaudo griebiasi, o čia tokia nelaimė. Tokiu atveju bet koks mažiausias spėjimas, bet koks, nors ir gandas, atrodo labai svarbus.

Nuo vietinių aktualijų norisi pereiti prie atokesnių dalykų. Jau kurį laiką stebime mūsų naujosios Seimo pirmininkės ponios Loretos veiksmus, pasisakymus ir poelgius: kai kurie jų stebina savo keistenybėmis, netikėtumais, akibrokštais aukščiausiai valdžiai, politikams. Kliūva ir Prezidentei, ir Seimo nariams, žodžiu, moteriškė tvarkosi, taip sakant, iš peties. Aš ir netikėjau, kad jos mėgstamiausia knyga „Senis ir jūra“, pagal kurią ji valdo aplinkinius ir priima sprendimus, yra tokia pilna keistos išminties ir neįtikėtinų minčių. Ir kodėl būtent šį kūrinį Seimo vadovė pasirinko sau parankine knyga? Juk, pavyzdžiui, Šventasis Raštas daug išmintingesnis ir siūlo išeitis iš visų situacijų. Matyt, Biblija poniai Graužinienei – per daug sudėtingas kūrinys, kuriame reikia ieškoti visokių užslėptų minčių, be to, šiam išminties lobynui perskaityti reikia labai daug laiko, kurio Seimo pirmininkė tikriausiai nei anksčiau, nei dabar neturi. O dar ieškok čia kažkokių paslėptų išminčių – tegu varginasi tie, kas nevaldo Parlamento ir turi marias laiko.

Visokiausiais įdomumais ir keistokais sprendimais mus kartais nustebina ir mūsų valdininkai, ir jų pavaldiniai. Šią savaitę Savivaldybės internetiniame puslapyje pasirodė pranešimas apie pasiūlymą išrinkti šių metų nominantą už socialinės-ekonominės plėtros spartinimą 2013 metais Mažeikių rajone. Sumanymas gal ir neblogas, tokios nominacijos iki šiol lyg ir neturėjome. Nustebino tik tai, kas gali siūlyti kandidatūras šiai nominacijai gauti: čia išvardinti asociacijų, įmonių, įstaigų

vadovai ar jų įgalioti asmenys, Savivaldybės taryba, jos komitetai ir komisijos, Savivaldybės meras ir jo pavaduotojai, Savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai, Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir struktūrinių teritorinių padalinių vadovai. Pastebėjote? Vien vadovai ir jų pavaduotojai.

O kokį balsą turi eilinis Mažeikių gyventojas, jų grupelė, koks nors bendraminčių ratelis, pagaliau kad ir visos laiptinės ar namo kaimynai? Jiems tokio teisės nesuteiktos. Taigi, valdininkai ims ir pasiūlys jiems patogų žmogų, nesvarbu, ar jis kuo prisidėjo prie tos socialinės-ekonominės plėtros mūsų rajone, ar ne? Tų nominacijų jau prigalvota nemažai ir ne kartą matėme, kokios kandidatūros siūlomos vienai ar kitai iš jų. O svarbiausia, kad išrenkamas toks žmogus, apie kurį sulaukiama daugybė prieštaringų atsiliepimų, bet renkančiųjų ausų ir akių tai nepasiekia. Arba nenori pasiekti. Taip geriau.

Sakote, aš neteisus. Štai kad ir šią savaitę pasirodė dar vienas pasiūlymas, susijęs su nominacijomis kultūros srityje. IR KĄ JŪS MANOT? Tarp pasiūlytųjų kandidatūrų įtrauktas žmogus, kuriam tiesiog priklauso domėtis kultūra – tai vienas jo darbo barų. Tas žmogus – žinomas Mažeikiuose asmuo, didelis valdininkas, bet kas be valdiško darbo jį sieja su kultūra – lieka tik pečiais gūžčioti. Svarbiausia, kad tą kandidatūrą pasiūlė viena solidi, apie kultūrą tikrai išmananti įstaiga. Čia jau kvepia kažkokiu pataikavimu, noru tą žmogų patraukti į savo pusę, nes nuo jo sprendimų daug kas priklauso. Įdomu, ką apie tai galvoja pats kandidatas – jis juk nekvailas ir puikiai turėtų suprasti, kuo čia kvepia.

Vis dar aktualus mažeikiškiams daugiabučių namų renovacijos klausimas. Viename tokių namų Naftininkų gatvėje dėl statybininkų neapsižiūrėjimo naktį iš šildymo sistemos vamzdžių ėmė tekėti vanduo. Tai sudarė nemažai nepatogumų gyventojams, be to, neapsieita ir be nuostolių. Žmonės pasimetę, nes nežino, kur bebėgti ir į ką dėl tokios nelaimės kreiptis, kam pasiskųsti – juk vyksta didelis remontas. Kuo baigėsi ši istorija, dar nežinau, bet tikiuosi, kad situacija bus išsiaiškinta.

O pabaigai – vienas smagus nutikimas, parodantis, kokie mes kartais esame televizijos serialų vergai.

Pas draugus besisvečiuojančiai pažįstamai paskambino jos jaunesnioji sesuo ir su liūdesiu pareiškė, kad sušaudė Mindaugą – tokiu vardu pakrikštytas pažįstamosios vyresniosios sesers vyras. Moteris ne juokais susijaudino ir puolė skambinti savo seseriai: tą pabudusi iš miegų nelabai suprato apie ką mano pažįstamoji kalba: jos vyras ramiai miega šalia. Pasirodo, naujieną pranešusi sesė turėjo galvoje per televiziją rodomą serialą, kurio herojų – Mindaugą – ir sušaudė.