Kaimo bendruomenės namai: prabanga ar būtinybė?

Buvusiame Lūšės pradinės mokyklos pastate jau keletą metų šeimininkauja kaimo bendruomenė. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Iš rajone susikūrusių 34 kaimo bendruomenių tik mažiau nei pusė turi savo patalpas: vienos glaudžiasi mokyklose, kitos – prie kultūros namų, kai kas renkasi ten, kur jiems leidžiama.
Visi kalbinti bendruomenių vadovai vienareikšmiai teigia, kad savas stogas virš galvos bendruomenėms reikalingas, bet kas kita – turimas patalpas išlaikyti.

Be patalpų – blogai

Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Rūta Narmontienė teigė, kad šias pareigas eina neseniai, tad informacijos apie tai, kiek bendruomenių turi savas patalpas, dar nespėjusi surinkti.
Vienos bendruomenės dirba jau ilgai, yra ir neseniai įsiregistravusių, bet teigti, kad savo namus turi anksčiau savo veiklą pradėjusios bendrovės, būtų neteisinga: viena iš didžiausią patirtį turinti Žemalės bendruomenė savo patalpų neturi iki šiol.
„Jei bendruomenė įsikūrusi kultūros centre ar kur nors mokyklėlėje, tiems viskas gerai, o jei kaime nėra nei mokyklos, nei kultūros centro, tai joms su patalpomis iš tiesų yra ne kas“, – tikino pirmininkė.

Pasiūlė klebonas

R. Narmontienė, kuri yra ir Rubikų kaimo bendruomenės pirmininkė, pasakojo, kad bendruomenei namai nuomojami iš bažnyčios: šiemet per Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupę (ŠVLVVG) ruošiamas projektas gauti lėšų stogui ir išorės sienoms tvarkyti.
Iš pradžių bendruomenė rinkdavosi į Rubikų pradinę mokyklą, bet ten susiburti žmonės galėdavo tik po pamokų, be to, buvo mažokai vietos. Bendruomenės veiklą aktyviai palaikęs klebonas Kęstutis Zybartas ir pasiūlė paimti savo reikmėms seną pastatą.
„Iš pradžių neturėjome jokių pinigėlių, o pastatas iš vidaus atrodė tikrai nekaip. Jo vidų, kiek galėjome, remontavome talkų metu: griovėme nereikalingas sienas, išklijavome tapetais, grindis betonavom“, – beveik dešimties metų įvykius prisimena R. Narmontienė.

Remontuoja patys

Vėliau dirbantieji į bendruomenės biudžetą pervedė du procentus savo pajamų mokesčio, tada pirko ir klijavo plyteles, paskui iš ŠVLVVG gavo dar pinigų ir baigė tvarkyti vidų. Dabar bendruomenės namuose pakeisti pastato langai, durys, naujai instaliuota elektra.
„Viskas atlikta pačių rubikiškių rankomis. Ir dabar, kai pamatome kur varvant į pastatą vandenį, prašome, kad kas ateitų ir tą skylę užkištų. Neleidžiame, kad vanduo nuolat bėgtų“, – kalbėjo pašnekovė. Rubikiškiai patys  tvarko, prižiūri ir pastato aplinką.
Šerkšnėnų seniūnijos pastate įsikūręs ir bendruomenių centras: iš seniūnijos lėšų pakeisti langai, iš Savivaldybės bendruomenėms skirtų lėšų sutvarkytas, išdažytas patalpos vidus.
Čia į susirinkimus atvyksta Plinkšių, Žemalės ir Rubikų bendruomenių atstovai, stengiamasi pritraukti ir kitas seniūnijoje esančias organizacijas: kultūros centrą, mokyklą.

Naudoja projektų lėšas

Lūšės bendruomenės žmonės juokauja, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera: uždarius pradinę mokyklą, pastatas beveik pusmetį buvo nenaudojamas, o paskui atiteko kaimo bendruomenei. Lūšiškiai prisimena, kiek reikėjo įdėti pastangų, kol dalį pastato pritaikė savo reikmėms.
Didelė pagalba buvo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gauti 25 tūkstančiai litų, už kuriuos bendruomenė susiremontavo pastato vidų, buvo pakeista dalis langų. Taip, laikui bėgant, Lūšės bendruomenė įsirengė patogias patalpas.
„Visos lėšos gautos per projektus, nereikia tingėti jų rašyti ir galima pritraukti nemažai reikalingų pinigų“, – kalbėjo Lūšės bendruomenės pirmininkė Vilma Sendrauskienė.
Neseniai bendruomenės namuose buvo įrengtas židinys, kuris kviečia gyventojus pavakaroti šaltais rudens ir žiemos vakarais. Tiesa, kurui lėšų lūšiškiai kol kas neturi, tad malkomis pasirūpina patys.
Bendruomenės namuose vyksta užsiėmimai vaikams, čia organizuojamos vakaronės, vaidinimai, rengiamos įvairios šventės, susitikimai. Dabar lūšiškiai aktyviai rengiasi rugpjūčio 11 dieną įvyksiančiam buvusių ir esamų Lūšės kaimo gyventojų susitikimui, į kurį kviečiami visi, kam brangus šis kaimas.
Svečiai laukiami Lūšės bendruomenės namuose 12 valandą.

Dokumentacija – namuose

Ateinančiais metais dešimtmetį švęsianti Žemalės kaimo bendruomenė savo patalpų neturėjo niekuomet.
Bendruomenės pirmininkė Anita Avdaljan sakė, kad šiuo metu bendruomenės nariai renkasi į buvusias pašto patalpas: jas mokykla yra išnuomojusi kultūros centrui, kuris bendruomenę ir įsileidžia.
„O šiaip, jei reikėtų susirinkti visiems, nebūtų kur. Nieko mes neturime: jokio inventoriaus, nes nėra kur pasidėti. Naudojame savo kompiuterius, spausdintuvus, o visa dokumentacija laikoma mano namuose: vienas kambarys atrodo kaip sandėlis“, – padėtį nušvietė pirmininkė.
Pradėjusi savo veiklą, bendruomenė glaudėsi buvusiuose kultūros namuose, dabar neliko nė jų: pastatas rekonstruojamas.
„Kai kultūros namus atstatys, jau esu užsiprašiusi bent mažą kambarėlį. Bet kol kas rekonstrukcija vyksta labai lėtai, nežinau, kada tai bus. Dabar, kai nebeturime nė kultūros namų, galime ruošti tik vasaros renginius – lauke“, – kalbėjo A. Avdaljan.

Padeda vieni kitiems

Gausios Tirkšlių seniūnijos bendruomenės reikmėms yra skirtas kambarėlis seniūnijoje. Bendruomenės pirmininkas Artūras Vaičius pasakojo, kad prireikus galima prisiglausti ir seniūnijos salėje, neatsisako priimti ir kultūros centras.
„Visi padedame vienas kitam, nėra taip, kad būtume benamiai“, – teigė pirmininkas.
Turimus bendruomenės kompiuterius jam tenka laikyti namuose, kadangi į tą seniūnijos kambarėlį jie vargu ar sutilptų.
„Kai bus baigta kultūros centro renovacija, dirbsime normaliau. Šiaip mums didelės bėdos nėra: mus įsileidžia, duoda ir aparatūros. Kas kita – kaimuose, kur nėra jokio kultūros ar švietimo židinio: jiems patalpų reikia“, – samprotavo bendruomenės vadovas.
Vasarą susirinkimams tirkšliškiai turi pušyną – ten vyksta pagrindiniai renginiai.
„Mūsų turimą kambarėlį taip pat reikia išlaikyti: kasmet po pusantro šimto litų mokame už draudimą, gerai, kad už elektrą, šildymą sumoka seniūnija“, – teigė A. Vaičius.
Pirmininkas pasakojo, kad jam yra tekę lankytis kai kurių kaimų bendruomenių patalpose: kas, kad jos gražiai sutvarkytos, bet dvokia pelėsiais, nes bendruomenės neturi lėšų šildymui.

3 Atsakymai į “Kaimo bendruomenės namai: prabanga ar būtinybė?”

  1. Edvinas parašė:

    Šaunu, kad kuriasi bendruomenės, bando įsirengti kuo jaukesnes buvimui kartu patalpas. Židinys – sveikintinas pirkinys, tik keista žmonių reakcija, žinokit tos krosnelės yra pigios, tikrai neišmetė daug pinigų į tokią. O pridėtinės vertės pridėjo net labai daug.

  2. aha parašė:

    mandrus kai piniguciu gauna, kada is savo kisenes teks prideti nebebus kuom girtis.

  3. Jonas parašė:

    Baigsis ES pinigai, baigsis ir bendruomenių veikla. Dabar tai yra dar palyginti naujas dalykas, todėl yra mados reikalas. Būtų gerai, kad būčiau neteisus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto