Kaip balsavome ir ką rinkome 25 nepriklausomos savivaldos metus

2002 m. gruodžio 22-oji. Vienoje didžiausių Naftininkų rinkimų apylinkėje darbo netrūko nei dieną, nei jai pasibaigus – balsavo per 50 proc. rinkėjų. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Šiemet sukanka 25 metai nuo tada, kai įvyko  pirmieji vietos savivaldos rinkimai.
1990 metų kovo 24 dieną visi rinkimų teisę turintys piliečiai buvo pakviesti ateiti į rinkimus. Mažeikių rajone tokių žmonių buvo per 40 tūkstančių. Ir jie galėjo ne tik balsuoti už kandidatus, bet ir patys kelti norimas kandidatūras į rajono, miesto, miestelio ar apylinkės tarybą.
Tarybų narių po šių rinkimų buvo kaip niekada daug ir įvairių – visi tuomet mokėsi demokratijos ir aktyviai dalyvavo šiame procese.
Manome, kad mažeikiškiams turėtų būti įdomu prisiminti, kaip visa tai prasidėjo ir kaip vyko.

1990–1995 metai

Pagal tuometinį rinkimų įstatymą, rajonas buvo suskirstytas į 63 rinkimų apygardas (neklystame – būtent apygardas, o ne apylinkes, kaip bus padaryta vėliau). Tarybos narius gyventojai rinko ne tik į  rajono, bet ir į Mažeikių, Sedos miestų bei apylinkių tarybas.
Po pirmųjų savivaldos rinkimų deputatų mandatus rajone gavo net 195 mažeikiškiai.
63 buvo išrinkti į Mažeikių rajono tarybą, 37 – į Mažeikių miesto tarybą, 13 – į Sedos miesto,  82 – į apylinkių tarybas.
Plačiau prisiminkime rajono Tarybos rinkimų istoriją, nes tokia gausi deputatų rinkimų tvarka po kelerių metų buvo pakeista.
Į rajono Tarybą buvo pasiūlyti 146 kandidatai. Kiekvienoje apygardoje iš iškeltų kandidatų buvo išrenkama po vieną Tarybos narį. Kandidatams teko rungtis įvairiai: kai kas savo apygardoje turėjo po vieną priešininką, kiti po keturis ar net daugiau.
Po pirmojo rinkimų turo buvo išrinkti 48 deputatai, likusieji buvo išaiškinti pakartotiniuose rinkimuose, mat laimėtojas turėjo išsyk surinkti daugiau nei pusę atėjusių balsuoti rinkėjų balsų.
Balandžio 12 dieną įvyko pirmoji Tarybos sesija (taip tuomet vadintas savivaldos narių susirinkimas). Įdomu tai, kad ji prasidėjo 11 valandą dienos, o baigėsi vėlai vakare – net 22 val.
Iš trijų kandidatų Tarybos vadovu – pirmininku slaptu balsavimu buvo išrinktas Vygandas Povilas Ostrauskis, tuometinis Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato direktorius. Jo pavaduotoju tapo Sigitas Kaktys, Centrinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.
Į rajono valdytojo postą (jis atitinka dabartinio administracijos direktoriaus pareigas) pasiūlyti net 4 kandidatai. Po dviejų balsavimo turų išrinktas Jonas Siminkevičius, tuometinis Žemės ūkio valdybos viršininkas. Valdytojo pavaduotojais paskyrė Algirdą Dulkę, Edvardą Eičiną, Vaidotą Ramanauską, valdybos sekretorekanceliarijos vedėja tapo Vidija Krasauskienė.
Pažymėtina ir tai, kad 1990-ųjų rinkimuose mažeikiškiai buvo patys aktyviausi – balsavo 61 proc. rinkėjų.

1995–1997 metai

Savivaldos formavimo sistema patobulėjo – šie rinkimai vyko pagal proporcinę sistemą, kai balsuojama už partijų sąrašus, vienodus visame rajone, kiekvienoje balsavimo apylinkėje.
Jau nustatyta, kad Mažeikių rajono taryboje bus 27 vietos.
Šiems rinkimams rajone veikusių šešių partijų ir politinių organizacijų skyriai sudarė savo kandidatų sąrašus. Kandidatų skaičius galėjo būti nuo 5 iki 32. Kandidatuoti leista daugiau mažeikiškių – kad būtų iš ko rinktis, jei paskui kas nors atsisakytų deputato įgaliojimo.
Iš viso rinkimų sąrašuose buvo iškelti 148 mažeikiškiai.
Jei pažvelgtume į tuometinį rinkimų biuletenį, pamatytume, kad jis mažai kuo skiriasi nuo dabartinio. Tik rinkėjai dar negalėjo „judinti“ partinio sąrašo. Kas buvo surašyti eilės tvarka, tie ir tapo Tarybos nariais.
Rinkimuose tuomet nugalėjo dešiniosios partijos. Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) gavo net 10 mandatų, Krikščionių demokratų partijos nariai mažeikiškiai naujojoje rajono Taryboje pelnė 6 vietas.
Tiesa, mažeikiškių rinkėjų entuziazmas per penkerius metus gerokai sumažėjo – prie balsadėžių atėjo vos 36 proc. rinkimų teisę turinčių rajono gyventojų.
Balandžio 11 d. įvyko pirmasis Tarybos posėdis. Tuomet išrinktas tik rajono meras – juo tapo praėjusios kadencijos pirmininko pavaduotojas, konservatorius Sigitas Kaktys. Kito posėdžio metu išrinktas vicemeras – juo tapo tuometinis S. Kakčio partijos bendražygis Bronius Kryžius, nuo 1990-ųjų buvęs rajono valdytojo pavaduotoju.
Administratoriumi (dabar šios pareigos skamba solidžiau – administracijos direktorius) paskirtas nepartinis Petras Rubežius.
Tarybos vadovas Sigitas Kaktys mero kadencijos nebaigė – 1996-ųjų pabaigoje jis buvo išrinktas LR Seimo nariu. Penkis mėnesius šiame poste konservatorių pakeitė šviesios atminties Jonas Mažeikis, krikščionių demokratų partijos narys.

1997–2000 metai

1997-ųjų pavasarį savivaldos rinkimuose su savo sąrašais dalyvavo jau 8 partijos ir politinės organizacijos. Iš viso buvo įregistruota 114 kandidatų. Vietų skaičius Taryboje išliko tas pats – 27.
Kovo 23 dieną prie balsadėžių atėjo 32 proc. rinkėjų.
Šiuose rinkimuose daugiausiai mandatų laimėjo konservatoriai – net 11.
Balandžio 8 d. vyko pirmasis naujosios kadencijos Tarybos posėdis. Meru išrinktas Bronius Kryžius, jo pavaduotoju – konservatorius Rimantas Norkus.
Savivaldybės administratoriaus poste ir šiai kadencijai liko Petras Rubežius.
Mažeikiškiams galėtų būti įdomus ir tas faktas, kad išrinktas Tarybos narys Aleksas Butkus į posėdį atvyko su paršeliu. Suprantama, ne gyvu, o keptu. Kaip jis buvo padalytas tarp 27 Tarybos narių, istorija nutyli.

2000–2003 metai

Tūkstantmečio virsmas šiek tiek suaktyvino rajono rinkėjus. 2000-ųjų kovo 19 d. prie balsadėžių atėjo net 52 proc. rajono gyventojų, turinčių teisę balsuoti.
Jų laukė naujovė – pirmą kartą partijų ir politinių oragnizacijų pateiktus sąrašus buvo galima pertvarkyti – rinkėjas, balsavęs už kurią nors politinę jėgą, galėjo reitinguoti partijos narius savo nuožiūra, perskirstydamas pirmąsias tris vietas.
Mažeikiškiai rinkosi iš 11 partijų ir politinių organizacijų, sąrašuose buvusių 190 kandidatų. Beje, šiuose rinkimuose sėkmingai debiutavo Naujoji sąjunga (socialliberalai), pelnę daugiausiai rinkėjų balsų ir mandatų – 7. Tad nenuostabu, kad balandžio 4 d. į posėdį susirinkę naujosios kadencijos Tarybos nariai meru išrinko šios partijos sąraše buvusį Vidmantą Macevičių, tuometinį Mažeikių elektrinės direktorių. Jo pavaduotoju tapo socialdemokratų atstovas Algimantas Čepys. Administracijai vadovauti liko Petras Rubežius.
Ir šiame Tarybos posėdyje atsirado vietos keptam paršeliui – žemdirbiai, matyt, gyveno pakankamai gerai. O gal valdžiai pamaloninti tuomet daug ir nereikėjo?

2003–2007 metai

Naujos kadencijos Tarybą mažeikiškiai rinko 2002-iesiems baigiantis, prieš pat Kalėdas – kartu su šalies prezidentu.
Rinkimuose dalyvavo 52 proc. mažeikiškių rinkėjų. Jie rinkosi iš dešimties partijų ar partinių junginių. Šiuose rinkimuose debiutavo Lietuvos liberalų demokratų partijos sąrašas (jos lyderis Rolandas Paksas tuomet išėjo į antrąjį šalies prezidento rinkimų turą).
Bet grįžkime prie savivaldos. Įdomu tai, kad visų partijų atstovai gavo bent po vietą Taryboje, kurios narių skaičius išliko nekintantis – 27.
Daugiausiai mandatų (6) Taryboje laimėjo socialdemokratai, 4 vietas gavo Naujoji sąjunga.
2003 m. balandžio 4 d. vykusiame pirmajame Tarybos posėdyje meru išrenkamas V. Macevičius, vicemeru lieka A. Čepys. O štai administracijos direktoriaus postas pirmą kartą patikimas moteriai – socialdemokratei Irenai Macijauskienei.
Beje, šios kadencijos Taryba pagal įstatymus rajoną galės valdyti jau ketverius metus.
Įdomus sutapimas – Seimui pailginus tarybų kadencijos laiką, Mažeikiuose prasidėjo intensyviausi pokyčiai.
2003 m. vasarą iš mero posto pasitraukia V. Macevičius – jam buvo pasiūlytas akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ Panevėžio filialo vadovo postas ir buvęs gamybininkas politinės karjeros atsisakė.
Liepos 11 d. naujuoju Mažeikių rajono savivaldybės meru išrinktas Vilhelmas Džiugelis, tuometinis Mažeikių ligoninės vadovas. Net 24 Tarybos nariai pritarė šiai kandidatūrai.
Etatiniu vicemeru liko A. Čepys. Neetatiniais mero pavaduotojais išrinkti Kęstutis Bartkevičius (Liberalų demokratų partija) ir Kęstutis Slavinskas (Lietuvos liberalų sąjunga).
Tą pačią dieną Tarybos nariai iš pareigų atleido administracijos direktorę I. Macijauskienę ir jos pavaduotoją Romualdą Sakalauską. Tuoj po Tarybos posėdžio Vyriausybės atstovas Telšių apskričiai pareikalavo šį sprendimą panaikinti – esą nusižengta įstatymams.
Nors I. Macijauskienė ir grįžo į Savivaldybės administraciją, jos darbas tęsėsi iki rugsėjo 11 d. Šiame posėdyje Taryba slaptu balsavimu ją atstatydino.
Savivaldybės administracijai ima vadovauti tuometis Nuosaikiųjų konservatorių partijos atstovas B. Kryžius.
Atleidžiamas ir vicemeras A. Čepys. Dar vienu neetatiniu mero pavaduotoju tampa Valstiečių partijos atstovas J. Siminkevičius. Etatiniu vicemeru išrenkamas Naujosios sąjungos atstovas Viktoras Bugnevičius.

2007–2011 metai

Rinkėjų susidomėjimas savivalda mažta – 2007 m. vasario 25 d. balsuoti atėjo vos 36 proc. balsavimo teisę turinčių rajono gyventojų. Šiuose rinkimuose geriausiai sekėsi R. Pakso vadovaujamai, pavadinimą pakeitusiai partijai Tvarka ir teisingumas, jos nariai mažeikiškiai laimėjo 6 mandatus. Socialdemokratams Taryboje atiteko 5 vietos.
Nors mero kėdė buvo prognozuota K. Bartkevičiui, balandžio 12 d. Tarybos vadovu vėl išrenkamas V. Džiugelis. Jį pavaduoti Taryba išrinko jau penkis vicemerus: etatiniu tapo konservatorius Rimantas Norkus, neetatiniais: socialdemokratai Vytautas Mažeikis ir I. Macijauskienė, valstiečių partijos atstovas J. Siminkevičius ir V. Bugnevičius (Naujoji sąjunga).
Administracijai vadovauja B. Kryžius (dabar jau Socialdemokratų partijos narys).

 

 

2011–2015 metai

Šiuose rinkimuose nauja tai, kad dalyvauti gali ir nepartiniai kandidatai – tiek susibūrę į koalicijas, tiek patys save iškėlę mažeikiškiai. Tad juose dalyvauja itin didelis kandidatų skaičius – net 369. Kandidatus į Tarybą rinkėjams siūlė 12 partijų, dvi nepartinės koalicijos ir 3 save iškėlę kandidatai. Balsavo 41 proc. rinkėjų.
Vasario 27-ąją vykę rinkimai sėkmingiausi buvo socialdemokratams – jie gavo 8 mandatus. Iš dviejų nepartinių koalicijų tik viena („KITAIP“) įveikė nustatytą rinkėjų balsų barjerą ir gavo tris vietas, iš išsikėlusių pavienių kandidatų tai pavyko vienam.
Balandžio 14 d. Tarybai vadovauti išrinktas socialdemokratas Antanas Tenys, jo etatiniais pavaduotojais: K. Bartkevičius (partija Tvarka ir teisingumas) ir J. Siminkevičius (Lietuvos valstiečių partija).
Administracijos vadovu lieka socialdemokratas B. Kryžius.
Po 2012 metų rudenį vykusių rinkimų į LR Seimą vicemero postą paliko K. Bartkevičius – jis buvo išrinktas Seimo nariu. Mero pavaduotoja išrinkta tos pačios partijos atstovė Sigutė Bernotienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto