Artėja trys švenčių dienos: šeštadienį – įsimylėjusiųjų, šv. Valentino, pirmadienį – Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, antradienį iš kiemo varysime žiemą – švęsime Užgavėnes. Visos jos skirtingos, bet savotiškai svarbios, tad gatvėje sutiktų žmonių klausėme, kuri iš jų jiems atrodo svarbesnė ir kaip jas ruošiasi minėti?
|
|
Elvyra POCIENĖ, senjorė: – Iš tiesų – visas savaitgalis – vienos šventės, bet man, žinoma, svarbiausia Vasario 16-oji. Taip jau esu išauginta ir išauklėta tėvų, taip jau buvom išmokyti, kad net sovietiniais laikais nepamiršome nepriklausomos Lietuvos himno. Jį prisiminėme ir dabar prisimename, o tos dienos rytą aš net būdama viena širdyje jį sugiedu kaip kokią maldą. Į renginius nebevaikštau, nes nebeleidžia amžius. Žinau, kad yra tokia Valentino diena, bet jos nešvenčiu – tai ne mūsų šventė. Užgavėnės – kas kita: blynus kepame kiekvienais metais, atvažiuoja čia dar esantys vaikai, pabendraujame, o kaipgi kitaip – juk tai sena Lietuvos tradicija. |
|
|
Nijolė (pavardės nepasisakė), dirbanti: – Tos dienos visos tokios skirtingos, kad net sunku jas lyginti – jos visos savaip svarbios, bet man gal įdomesnė Valentino diena. Lietuvą myli vieni mažiau, kiti – daugiau, bendra meilės diena gal svarbiausia. Tą dieną praleidžiu bendraudama su savo draugu, tam ji ir yra skirta. Užgavėnių dieną blynus kepame. Gyvenu Purvėnų kaime, ten žydeliais vaikšto visi – ir dideli, ir jau suaugę, tad diena būna linksma. |
|
|
Martynas JOKUBAUSKAS, gimnazistas: – Svarbiausia, aišku yra Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tą dieną būtinai iškeliu Trispalvę, pasižiūriu, ką rodo per televiziją, jeigu mieste yra kokia šventė, nueinu. Jaunimui, taigi ir man, priimtina yra ir Valentino diena – tai iš tiesų gal daugiau jaunų šventė… Keičiamės širdelėmis, pramogaujame. Iš žydelių amžiaus aš jau išaugau, blynų nelabai kepam, mažus žydelius dar įsileidžiame, didelių – ne, nes jie vėlai vakare vaikšto. |
|
|
Asta BATUTIENĖ, augina vaiką: – Pirmiausiai norisi kalbėti apie Vasario 16-ąją – vis dėlto gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Jeigu kas kviečia į renginį, nueinu, o dažniausiai tą dieną pražiūrime televizorių – šiai šventei skirta nemažai laidų. Valentino diena – šiaip smagi šventė, norisi susitikti su draugais, pašvęsti… tiesiog nuotaika būna kitokia, nekasdieniška. O žydeliai – gal daugiau vaikystės šventė. Ir tų blynų mažiau bekepame. Anksčiau buvo įdomiau. Persirengėliai retai beateina, pirmus įleidžiu, duodu centų. |
|
|
Ernestas KRIAUČIŪNAS, moksleivis: – Iš anksto kažkaip apie šį savaitgalį negalvojau, o Vasario 16-ąją norėčiau kaip nors atsirasti Vilniuje, užkopti į Gedimino kalną, aplankyti bokštą. Aš išvis turiu tokį nusistatymą – nuvažiavus į Vilnių aplankyti Gedimino pilį – tai jau tradicija. Ir šiaip Vilniuje būna visokių renginių, tad ten smagu pabūti. Valentino dieną praleidžiu su drauge, užsidegame žvakę, pabūname dviese – tai labai romantiška. Užgavėnės man nekokia šventė. Praėjusiais metais buvau Tirkšliuose. Anksčiau dar būdavo kažkas, o dabar net blynų nelabai kepam. |
|
|
Gediminas VAITIKENIS, senjoras: – Mums su žmona visos tos dienos yra vienodos – negalėtume kurios išskirti, nes esame lyg atostogose. Valentino dienos nešvenčiame, nes nepripažįstame tokių dienų – ji iš Vakarų Europos atėjusi. Vasario 16-ąją „vaikštome po televizorių“. Per Užgavėnes blynų išsikepame – kur dingsi? O žydelius įsileidžiame ne visus – nesaugu. |
kad jauni zmones taip vertina Vasario 16-aja. Jauciasi, jog tai Tevyne mylintys zmones, o ne pinigu ir daiktu vergai. Saunuoliai!
balionus per Valentinke,bet ju nepuciame,na jie kitokie:)
visos sios ,,sventes,,vienodos ,kaip vandens lasai (prie siuksliu konteineriu) tik vasario 16-oji gal bus sekmingesne ,ismes daugiau maisto atlieku ,taip ir svenciame idijotu ,,sventes,,
Taip,jaunimas myli Lietuvą ir nori kurtis Lietuvoje,bet ar tam yra sąlygos? Tai kodėl taip masiškai migruoja jauni ir talentingi,jeigu jau taip gerai čia,Lietuvoje? Ką mano šiuo klausimu Tautos išrinktieji,kurie nežino kas tai yra skurdas ?
Lietuvoje skurdo yra, bet skurstantieji tiek nesiskundzia kiek tie, kuriems Dievulis soties nedave. Vyresnioji karta dziaugiasi, kad nieks neveza i Sibira, kad gali jausti po kojomis zeme, kurioj atejo i pasauli. Daugiausia skundziasi tingintys dirbti, taciau norintys labai greit tureti viska ka turi turtingu krastu pilieciai. Visgi sakyciau Lietuvoje yra daug dvasios skurdziu, egoistu, pavyduoliu. Daug tokiu, kurie prekiauja kontrabandinem prekem, narkotikais ir be maziausio sazines grauzimo zudo tautos ateiti ir krauna sau turtus, dazniausiai ir juos pacius nuvedancius i prazuti. Labai daug varzytiniu tarpusavyje, tustybes, pasiputimo ir pavydo dirbanciam ir turinciam. Laimingas, ne tas kuris daug turi, bet tas, kuriam uztenka to ka turi. Tie laimingieji niekada nekeikia Lietuvos, ant ju padorumo dar gyva tauta, ant ju laikosi Lietuva