Šį savaitgalį visas krikščioniškasis pasaulis švenčia gamtos atbudimo šventę – šventąsias Velykas. Vieniems šios šventės asocijuojasi su velykinių margučių ridenimu ir daužymu, kitiems – su gamtos atbudimu, pavasariu, artėjančia šiluma.
Mažeikiškių klausėme, kaip jie švęs šventes, ar dažys margučius, naudodami liaudiškas priemones, ar pirks prekybos centruose siūlomus dažus?
|
|
Janina Kontvainienė:
– Šventes švęsime tradiciškai – nueisime į bažnyčią, po to sėsime prie velykinio stalo. Šiemet svečių nelaukiame, nes vaikai užsienyje ir per šventes negrįš. Po Velykų laukiame to pavasario, tos šilumos, jau gerokai įkyrėjo, kai aplinkui matai stūksančius sniego lopinius.
Tradicijos laikomės ir dažydami kiaušinius – dažysime juos su svogūnų lukštais, kaip darydavo dar mūsų tėvai.
|
|
|
Pranas Vilimas:
– Brangu pirkti tuos kiaušinius, tad, ko gero, jų šiemet nedažysiu (juokiasi). Jeigu rimčiau, tai šventes sutiksiu, ko gero, vienas, nes žmona tikriausiai jas praleis ligoninėje, tad vienas būdamas kiaušinių nedažysiu. Ankstesniais metais, žinoma, margindavome kiaušinius, pirktinių dažų nenaudodavome, pasikliaudavome nuo seno žinomais liaudiškais dažais.
Nesu labai didelis žiemos mėgėjas, tai mane jau stebina, kaip kietai ta žiema laikosi įsikibusi, įkyrėjo ji iki gyvo kaulo. Galvoju, gal po švenčių jau visa tai baigsis ir sulauksiu pavasario.
|
|
|
Judita Fukertienė:
– Kokios gali būti Velykos be margučių? Aišku, kad dažams naudosime tik žoleles ir arbatžoles, nors pernai pirkau dažus iš parduotuvės.
Šventes švęsime tradiciškai – eisime į bažnyčią, ateis vaikai, sėsime prie stalo. Kad jau sulaukėme Velykų, tai ir tas ilgai lauktas pavasaris, manau, ateis…
|
|
|
Gintarė Česnauskytė:
– Kodėl sakote, kad tik tėvai kiaušinius dažys? Dažysiu ir pati. Dažų iš parduotuvės neperkame, dažome tik naudodami svogūnų lukštus.
Šventes švęsime šeimos rate, tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais, sekmadienio rytą eisime į bažnyčią. Aš šias šventes galiu įprasminti dviem žodžiais – tai pavasaris ir šeima.
|
|
|
Tomas Budrys:
– Na, kokios gali būti Velykos be margučių – dažysime su svogūnų lukštais ir braižysime ornamentus. Be šios tradicijos kažkaip Velykos – ne Velykos būtų.
Šventimą apibūdinsiu trumpai – bažnytėlė ir namai. Laikotarpį po Velykų taip pat galiu nusakyti keliais žodžiais – pavasaris ir gera nuotaika.
|
|
|
Algirdas Butkevičius:
– Kiaušinius jau po truputį pradėjome dažyti – naudojame svogūnų lukštus, po truputį braižome, o ką daugiau darysi. Margučių būtinai reikia – atvažiuos per šventes dukra, sūnus, eisime į bažnyčią.
Šventės suteikia optimizmo – gyvenimas sudėtingas, sunkus, jo nepakeisime, bet vilties, kad jis bus geresnis, šventės visada suteikia.
Pavasario nelaukiu, nes jis jau čia – pažiūrėkite, koks gražus pastarosiomis dienomis dangus, kaip Italijoje – giedras, šviesus, be debesėlio… Ko čia niurzgėti, reikia tik džiaugtis, o šiluma pati ateis.
|
